A-fib operacija: tipai, pavojai ir ko tikimasi

Turinys

1. Kaip gydoma A-fib?
2. Kateterio abliacija
3. Labirinto operacija
4. Sirdies stimuliatorius
5. Rizika ir nauda

Priesirdziu virpejimas yra rimta sveikatos bukle, budinga nenormalioms sirdies ritems. Netaisyklingas atsakas yra del nepastoviu elektriniu impulsu sirdies virsutiniuose kamerose.

Priesirdziu virpejimas (A-fib) yra netaisyklingumas, del kurio gali atsirasti simptomu, tokiu kaip sirdies plakimas sirdyse, skausmas krutineje ir galvos svaigimas. Taciau kai kuriems zmonems gali nepasireiksti jokiu simptomu.

Ligu kontroles ir prevencijos centrai (CDC) numato, kad Jungtinese Amerikos Valstijose iki 6,1 milijono zmoniu gali tureti "A-fib". Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), pasaulyje yra apie 33,5 milijono zmoniu, gyvenanciu su A-fib.

Yra ivairiu gydymo budu, kaip valdyti A-fib, iskaitant gyvenimo budo pokycius, vaistus ir kitus nonsurginius variantus. Nors sie gydymo budai gali padeti kai kuriems zmonems, jie gali neveikti visiems ir nera isgydyti. Gydytojai gali apsvarstyti operacija, jei paciento vaistai neveikia ir nieko kito nepadejo.

Kaip gydoma A-fib?

Gydant A-fib medziaga reikia uzkirsti kelia kraujo kresuliams ir sumazinti insulto rizika. Kiti tikslai yra sirdies ritmo reguliavimas, sirdies ritmo atstatymas ir esminiu sutrikimu gydymas.

Pirmasis gydymas A-fib bus sveikas gyvenimo budas ir mesti rukyti.

Gyvenimo pokyciai yra pirmojo gydymo metodas. Zmones su A-fib turetu mesti rukyti, aktyviai veikti ir likti aktyvus, prarasti svori ir valgyti sveika mityba. Pacientai taip pat gali vartoti vaistus nuo kraujo kresuliu, kontroliuoti sirdies susitraukimu dazni ir atkurti sirdies ritma.

Vertinimo kontrole apima skilveliu (dvieju didziuju kameru, esanciu sirdyje, kurios padeda istustinti krauja) per minute sumazejima.

Sirdis reikalauja tam tikro laiko kraujui paskirstyti ir, jei ji gali dirbti reguliariai, zmones patirs maziau simptomu ir jausys geriau. Sirdies ritmo atstatymas leidzia efektyviai pumpuoti krauja visame kune.

Kai vaistai nepadeda atkurti normaliu sirdies susitraukimu dazniu ir ritmu, kitas zingsnis yra elektrinine kardioversija.

Elektros kardioversija reiskia, kad zmogus turi elektros soka uz savo krutines lastos sieneles, kol jie yra mazos dozes anestezijos. Kaip defibriliacija, elektrine kardioversija yra skirta sirdies ritmo atstatymui. Vienintelis skirtumas yra tai, kad elektrinei kardioversijai naudojamas mazesnis elektros energijos kiekis, nei defibriliacija.

Nesvarbu, ar si procedura sekminga, ar ne, priklauso nuo to, kas sukelia A-fib simptomus ir kiek laiko jis buvo. Daugelis zmoniu is karto gauna savo sirdies ritma, taciau kardioversija nera gydymas.

Jei atsinaujina A-fib simptomai, atliekama kita kardioversija. Kai kardioversija yra derinama su vaistiniais preparatais, sirdies ritmas gali ilgiau islikti normalus, kuris gali buti iki metu ar ilgiau.

Kardioversijos rizika yra odos nudegimas, skysciu kaupimasis plauciuose ir padidejes sirdies smugio ar insulto pavojus. Taciau sekmes rodikliai sirdies grizimui i normalia ritma per procedura arba netrukus po to yra daugiau kaip 90 procentu. Sekmes potencialas gali nusverti rizika, taciau zmones vis tiek turetu apsvarstyti bet kokia rizika su savo gydytojais.

Gyvenimas su A-fib: patarimai ir perspektyvosA-fib ne visada reikia operacijos. Gyvenimo pritaikymas gali padeti jums gerai gyventi su sia bukle. Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Gydytojas gali rekomenduoti operacija A-fib gydymui, kai gyvenimo budo pokyciai, vaistu vartojimas ir kardioversija nepadeda. Chirurgines galimybes apima kateterio abliacija, labirinto operacija ar sirdies stimuliatoriaus iterpima.

Kateterio abliacija

Kateterio abliacija sunaikina klaidinga audini, kuris sukelia nereguliarus sirdies ritmas.

Kateterio abliacija yra galimybe zmonems, kuriu vaistu nebera veiksminga, ir tiems, kuriems elektros kardioversija neveike arba nebuvo pasirinkimas. Pries procedura, gydytojas atliks elektrini zemelapi, kuris parodys, kurios sirdies sritys sukelia komplikacijas savo ritmui.

Faktine procedura apima plona ir lankscia vamzdelio, vadinamo kateteriu, iterpima i kraujagysles ir nukreipima i sirdi. Kateterio abliacijos tikslas - sunaikinti sugedusius audinius, kurie siuncia nereguliarius signalus ir sukelia nereguliarus sirdies ritmas.

Tai daro vienu is triju galimu budu:

• radijo daznis
• lazeris
• uzsaldymas

Kai sutrike audiniai bus sunaikinti, nugaisusios zonos bus paliktos. Sis randu audinys nebebus siuncia nereguliariu signalu ir sirdis gris i normalu ritma. Taciau kai kuriais atvejais A-fib sugris ir abliacija reikes is naujo keisti du ar daugiau kartu.

Kateterio abliacija yra minimaliai invazine chirurgine procedura, o atstatymo laikas paprastai yra trumpas. Asmuo vis tiek tures vartoti antiaritminius vaistus, kol procedura visiskai neveiks.

Sekmes normos, palaikancios normalia sirdies ritma po kateterio abliacijos, yra iki 90 proc. Sekme priklauso nuo to, kiek asmuo turi A-fib ir jo sunkuma.

Daugumai zmoniu gyvenimo kokybe gerokai pagereja. 2010 m. Atliktas tyrimas parode, kad praejus 2 metams po ju abliacijos proceduros, 72 proc. Tirtu 323 zmoniu nebevartojo A-fib vaistu.

Gyvybei pavojingu komplikaciju rizika yra apie 1-2 proc. Kitas salutinis poveikis nera gyvybei pavojingas ir apima lengva skausma, kraujavima ir melynes.

Labirinto operacija

Kai A-fib sergantiems pacientams yra atviros sirdies operacijos, tokios kaip sirdies apeigu ar voztuvu pakeitimas, chirurgai atliks pilnus labirinto operacijas. Jo pavadinimo priezastis yra operacijos metu sukurtas modelis.

Labirinto operacija bus atliekama sirdies operacijos nutraukimas, o veliau sujamas kartu, siekiant istaisyti sirdies elektrinius signalus.

Proceduros metu chirurgas padarys nemaza susitraukima i zmogaus sirdi, o po to juos siubuos. Labai panasus i kateterio abliacija, del to randamas audinys neleidzia sirdies elektriniams signalams kirsti ir leisti jiems normaliai veikti.

Rizika apima insulta, inkstus ir kitus organu gedimus bei mirti. Kai kuriems zmonems po proceduros gali reiketi sirdies stimuliatoriaus.

Sekmes koeficientas po labirinto operacijos yra 90 procentu, o dabartiniai tyrimai rodo, kad sis rodiklis islieka.

Mini maze chirurgija yra galimybe tiems zmonems, kurie nera kandidatai atviros sirdies operacijoms. Mini-labirintas yra minimaliai invazine pilno labirinto versija.

Mini labirintas trunka keleta valandu, o chirurgas sudaro tris ar keturis pjuvius kiekvienoje krutines puseje. Tada gydytojas itraukia chirurginius instrumentus, iskaitant abliaustini prietaisa ir apziuros sienele. Abliacijos energija yra naudojama norint sukurti bloka plauciu venoms ir sustabdyti nenuoseklius elektrinius signalus, sutrikdancius sirdi.

Chirurgas taip pat pasalins ar nukirs maza suka virsutineje kaireje sirdies kameroje, del kurios sumazeja insulto ir kraujo kresuliu potencialas.

Dabartinis mazojo labirinto sekmes rodiklis yra 80 proc., O tik 5 proc. Pacientu, kuriems taikoma si procedura, reikes sirdies stimuliatoriaus.

Sirdies stimuliatorius

Sirdies stimuliatorius yra mazas prietaisas, kuris implantuojamas zmogaus odoje virsutineje krutineje prie ragenos. Sirdies ritmo reguliatoriai is tiesu gydyti A-fib, bet naudoti elektrinius impulsus stebeti ir reguliuoti sirdies ritma. Kai kuriems sirdies ritmo saltiniams gali prireikti sirdies stimuliatoriaus arba kai sirdies priepuoliai sukelia sirdies plakima.

Kai kuriais atvejais gydytojai gali naudoti kateterio abliacija ir implantuoti sirdies stimuliatoriu.

Pries sirdies ritmo reguliatoriaus implantavima, chirurgas sugadins atriovetikuliarinio (AV) mazgo audini, kuris yra vieta, kur sirdies elektroniniai signalai nukreipia nuo virsutines sirdies dalies iki apatines dalies. Tuomet sirdies ritmo reguliatorius perduos reguliarius sirdies ritmus.

Rizika ir nauda

Labai imanoma, kad zmones su A-fib gali buti isgydyti, naudojant elektrine kardioversija ar operacija. Paprastai chirurgija yra paskutine galimybe.

Zmones su A-fib, kurie mano, kad chirurgija yra tinkama ju galimybe, turetu pasitarti su savo gydytojais apie galima nauda ir rizika, kylancia del abliacijos ar labirinto proceduros.