lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Ka reikia zinoti apie aktinini cheilita?

Turinys

  1. Kas yra actininis cheilitas?
  2. Priezastys
  3. Komplikacijos
  4. Kada pamatyti gydytoja
  5. Diagnoze
  6. Gydymas
  7. Prevencija
Actinic cheilitas sukelia sausuma ir storping paprastai ties linija, kuri atskiria lupas nuo veido odos, kitaip vadinama apatine vermillion siena.

Letine saules zala daznai yra aktino cheilito priezastis.

Kas yra actininis cheilitas?


Actininis cheilitas paveikia lupas ir budingas isorinio audinio sluoksnio pazeidimas.

Actinic cheilitas yra isankstine liga, kuria sukelia lupu epitelio pazeidimas, kuris yra isorinis audiniu sluoksnis. Pati bukle nera laikoma rimta sveikatos problema, taciau ji padidina odos vezio rizika.

Daugelis zmoniu, turintiems aktinini cheilita, turi panasiu simptomu. Apie 90 proc. Atveju yra apatine lupa, taciau bukle gali issivystyti ir virsutineje lupose.

Dazni aktinio cheilito pozymiai yra:

  • bendras sausumas
  • zvynuotosios ploksteles ar odos pazeidimai
  • ploni, subtili odos demes
  • praradimas tarp apatines lupos ir aplinkines odos
  • uzdegimas
  • svelnumas ar skausmas
  • suskaidymas arba odos luzimas ir atskyrimas
  • leukokeratoze arba baltos zvynelines pleistrai
  • spalvos pasikeitimas
  • labiau pastebimas arba ryskus lupos rauksles ar linijos
  • sandarumas ir rauksleta oda

Actinic cheilitas eina keliais kitais pavadinimais. Dazniausiai naudojamos alternatyvos:

  • saules cheilitas
  • actinine cheiloze
  • aktino cheilitas su histologine atypija
  • aktino keratoze is lupu
  • jurininko lupos arba ukininko lupos

Priezastys


Actinini cheilita gali sukelti stiprios saules spinduliuotes arba ekstremaliu oro salygu poveikis. Labiausiai tiketina, kad bus paveikti suauge vyrai.

Lupos epitelis yra maziau pigmentuotas ir plonesnis uz isorini veido odos sluoksni salia jo. Del to ji tampa labiau pazeidziama nuo saules ultravioletiniu spinduliu.

Pernelyg didele ar letine trumpalaikiu ultravioletiniu spinduliu ultravioletiniu spinduliu poveikio ultravioletiniu spinduliu sviesa spinduliai gali pazeisti lasteliu lasteliu DNR ir sukelti anomalijas.

Actinic cheilitis atsiranda, kai sie nukrypimai sukelia sausas, zvynuotas lopai, suformuojantys lupu siena.

Zemiau isvardytos kai kurios zinomos aktino cheilito priezastys ir bukles rizikos veiksniai:

  • Ilgalaikis saules spinduliavimas: Kuo dazniau lupos veikia saules spinduliu, tuo didesne tikimybe, kad bus padaryta zala.
  • Sunkus saules nudegimas: Nudegimas dar labiau pazeidzia odos lasteles ir sukelia ju suskaidyma ir regeneracija, padidindamas lasteliu mutaciju galimybes.
  • Seksas: Tris kartus daugiau vyru nei moteru sukuria aktinini cheilita.
  • Sviesi oda: Dauguma zmoniu, turinciu aktyvini cheilita, yra baltos ar saziningos odos. Kainos yra labai dideles zmonems, turintiems albinizma, arba turincius odos pigmento sutrikimu.
  • Tropines, subtropines arba dykumos aplinkos: Regionai netoli pusiaujo turi padidejusia ultravioletiniu spinduliu ekspozicija. Atograzu ir dykumos regionuose paprastai yra daugiau sauletu, siltu dienu, kurios skatina lauka.
  • Darbai, susije su lauku: Darbas ar pomegiai, del kuriu sauleje reikia daugiau laiko praleisti lauke, padidina saules zalos pavoju. Gelbetojams, statybininkams, keliautojams, maratono begikams, ukininkams ir buriuotojams gali buti didesne tikimybe sukurti aktyvu cheilita.
  • Amzius: Paprastai letinio ar ilgalaikio saules zalos rezultatas, bukle daugiausia daro itaka suaugusiesiems.
  • Rukymas: Rukymas ar kramtyti tabakas gali susilpninti lupu epitelle ir padaryti ji labiau pazeidziamas saules zalai.
  • Actinic prurigo: Si reta, nieztinta sviesai jautri bukle sukelia odos jautruma saules zalai.
  • Pernelyg didelis alkoholio vartojimas.
  • Onkogeninis zmogaus papilomos virusasvirusas, sukeliantis karpas.
  • Imunines sistemos sutrikimai arba imunosupresantai: Vaistai, kurie silpnina ir slopina imunine sistema, paprastai padidina saules zalos pavoju.
  • Visada apatine lupa: Kai lupa paverciama labiau i isore, o ne i vidu.
Viskas, ka jums reikia zinoti apie saltojo oposKitas odos bukle, paveikianti lupas, yra saltas skausmas. Spauskite cia, jei norite suzinoti viska, ko jums reikia zinoti.Skaityti dabar

Komplikacijos

Nepaisant simptomu ir fizines isvaizdos pokyciu, actininis cheilitas taip pat padidina rimtu sveikatos bukliu atsiradimo rizika.

Actinic cheilitas laikomas ikiklinikiniu, nes mutavusios lasteles yra nenormalios, bet dar nera vezines. Taciau nenormalios lasteles dazniausiai yra linkusios toliau pakenkti nei sveikos lasteles. Kai yra pazeistos nenormalios lasteles, padideja mutaciju ir veziniu susirgimu raida.

Apytiksliai nuo 10 iki 20 proc. Aktyvinio cheilito atveju vyksta piktybine karcinoma per 20 metu nuo diagnozes nustatymo. Be to, nuo 15 iki 35 procentu karcinomos sukelia aktino cheilitas isplito i kitus audinius.

Galimos actininio cheilito komplikacijos yra:

  • invazine ploksciosios lasteles karcinoma
  • intraepidermine karcinoma, taip pat zinoma kaip skruosteliu karcinoma in situ arba Bowen liga

Kada pamatyti gydytoja

Kiekvienas, turintis simptomu aktino cheilitas, turetu pasikalbeti su gydytoju, kad pasalintu papildomas komplikacijas. Gydytojas turetu isnagrineti lupas netrukus po to, kai simptomai pradeda nustatyti pradini lygi ir stebeti progresavima.

Actinic cheilitas dazniausiai yra gana nekenksmingas, taciau kai kurie simptomai yra laikomi ispejamaisiais odos vezio simptomais.

Actininio cheilito simptomai, susije su odos veziu, yra sie:

  • ekstremalaus jautrumo ar skausmingumo
  • opa, kuri negydys
  • nuolat pleciamos odos pleistrai

Diagnoze

Actinic cheilitis reikes odos biopsijos. Si procedura reikalinga mikroskopiniam tyrimui pasalinti lasteles is paveiktos zonos.

Charakteristikos, paprastai naudojamos bukles diagnozavimui arba patvirtinimui, yra sios:

  • odos displazija, taip pat vadinama nenormaliu odos lasteliu augimu
  • uzdegimas dermoje arba odos audinio sluoksnis tiesiai po virsutiniu sluoksniu
  • odos elastingumo praradimas
  • odos sustorejimas, dazniausiai pleistrai
  • Atrofija, taip pat zinoma kaip lasteliu susitraukimas, todel oda pasirodo rauksleta

Gydymas


Daugeliu atveju aktino cheilitas gali buti gydomas drekintuvu, geriamas daug skysciu ir islieka saule.

Didziausia gydymo dalis paprastai yra saules spinduliuotes apribojimas.

Drekintuvai ir hidratuotos buvimas daznai gali padeti sumazinti sausumo simptomus.

Del uminiu atveju, paveiktos pleistrai gali isgydyti po siu gydymo taisykliu kelias dienas ar savaites.

Del letiniu ligu simptomai gali praeiti kelis menesius. Letinius pleistrus visuomet reikia saugoti nuo saules.

Yra tam tikru receptiniu vaistu, skirtu aktyvinio cheilito gydymui, bet pirmiausia dermatologui reikia istirti kiekviena pazeidima, ar tai bus veiksminga alternatyva.

Sunkiais atvejais gali tekti pasalinti paveiktus audinius. Isplestines parinktys:

  • lazerio abliacija, kur lazeris pasalina isorinius saules pazeistos odos sluoksnius
  • krioterapija, kurioje uzsalusi paveiktos odos demes
  • vermilionektomija, kur isorinis lupu sluoksnis chirurginiu budu pasalinamas
  • Elektroakustracija, kurioje elektriniu sroviu naudojamas nenormalus pleistras pasalinti

Nepriklausomai nuo naudojamo gydymo plano, gydytojas turi atidziai stebeti aktino cheilito atvejus. Patikrinimu daznumas bus informuojamas pagal bukles sunkuma, naudojama gydyma ir dermatologo rekomendacijas. Tolesni vizitai gali svyruoti nuo kiekvienu poros menesiu iki vienos ar dvieju kartu per metus.

Prevencija

Geriausias budas uzkirsti kelia aktyviniam cheilitui yra isvengti pernelyg ilgos ar ilgalaikes neapsaugotos saules spinduliuotes.

Apsaugos nuo saules patarimai lupoms yra:

  • tepkite apsaugos nuo saules prie kuno ir susiduria kasdien, net jei ne ilgai lauke
  • daznai visa diena, ypac esant saulei, lupu balzamai ar drekinamieji preparatai, kuriu sudetyje yra apsaugos nuo saules
  • deveti plataus krasto skrybele ir sviesa, ilgomis rankovemis drabuzius sauleje
  • vyru atveju auga barzda ar usai

Kiti budai, kaip sumazinti aktino cheilito atsiradimo rizika, yra sie:

  • sustoti rukyti ar kramtyti tabaka
  • vengti per daug alkoholio vartojimo
  • vengiant rauginimo lovu
  • vengti kremu, veido plauku ir vaistu, kurie plona oda
  • naudojant imunine sistema slopinanti ar priesuzdegimini vaista vartojant ypac atsargiai sauleje
  • tinkamai gydyti oncogenic zmogaus papilomos viruso ar karpu viruso atvejus
  • islaikyti hidratuotas, ypac kai sauleje

Alkoholis nei sukelia, nei uzkerta kelia depresijai

Alkoholis nei sukelia, nei uzkerta kelia depresijai

Naujas tyrimas nepatvirtina tikimybes, kad alkoholio vartojimas sukelia depresija, ar tai neleidzia. Tai buvo Vakaru Australijos universiteto (UWA) klinikiniu neurologu mokslininku isvada. Jie raso apie savo isvadas internete paskelbtame zurnale "Molekuline psichiatrija".

(Health)

Nutukimas gali kilti del "bado geno"

Nutukimas gali kilti del "bado geno"

Kai kurie zmones gali sokolada suvalgyti kiekviena diena, o ne svorio, o kiti stengiasi islaikyti svori nepriklausomai nuo to, ka jie valgo. Tiksliai, kodel tai buvo neaisku, taciau dabar mokslininkai nurodo, kad priezastis yra genetine mutacija. Tyrejai is Kembridzo universiteto Didziojoje Britanijoje teigia, kad geno, vadinamo KSR2, mutacija gali sukelti nuolatinius bado sutrikimus nutukusiems pacientams, taip pat suletinti ju metabolizma - tai, kaip organizmas degina kalorijas.

(Health)