Ka turi ADHD del sizofrenijos?

Turinys

1. ADHD ir sizofrenijos jungtys
2. Priezastys
3. Rizikos veiksniai
4. Simptomai
5. Diagnoze
6. Gydymas
7. Outlook

Demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas ir sizofrenija yra du skirtingi psichiniai sutrikimai.

Demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra letine bukle, susidedanti is elgesio simptomu, apimanciu nejautruma, hiperaktyvuma ir impulsyvuma. ADHD paveikia apie 6,4 milijono vaiku Jungtinese Amerikos Valstijose ir daznai tesiasi iki pilnametystes.

ADHD dazniau buna berniukuose nei mergaites, bet yra lygi vyru ir moteru lygmenyje, todel vaikai gali buti netinkamai diagnozuoti. ADHD simptomai paprastai prasideda iki 12 metu amziaus.

Sizofrenija yra ilgalaike psichines sveikatos bukle, kuri paveikia tai, kaip zmogus galvoja, jaucia ir elgiasi. Sizofrenija JAV turi apie 3,5 mln. Zmoniu.

Sizofrenija siek tiek dazniau vyrams nei moterims. Simptomai gali prasideti nuo 16 iki 30 metu amziaus.

Nors ADHD ir sizofrenija turi daug skirtumu, simptomai taip pat sutampa su kai kuriais dviem sutrikimais.

ADHD ir sizofrenijos jungtys

ADHD simptomai pasireiske asmenims, kurie issivysto sizofrenija suaugusiesiems. Kartais sie simptomai taip pat pastebimi ju vaikams.

Kai kurie tyrimai rodo galima rysi tarp ADHD ir sizofrenijos.

Kai kurie galimi rysiai, kurie buvo nustatyti tarp ADHD ir sizofrenijos tyrimu metu, yra sie:

• ADHD diagnozuojama daugybei vaiku, serganciu genetine sizofrenijos rizika
• Zmonems, sergantiems sizofrenija, ankstyvame paauglysteje daznai pasireiskia kitu psichikos sutrikimu simptomai, o ADHD yra viena dazniausiai pasitaikanciu
• Vaiku ADHD diagnoze gali buti geriau prognozuojanti suaugusiuju sizofrenija nei depresija
• Vaikams, sergantiems ADHD, yra didele rizika susirgti daugybe psichikos sutrikimu
• Vaikams ir paaugliams su ADHD gali buti 4,3 karto didesne tikimybe, kad sizofrenija vystysis kaip suaugusieji nei zmones, neturintys ADHD.
• Stresa sukelianti veiksniai gali buti susije su ADHD ir sizofrenija ir gali tureti itakos smegenu vystymuisi pries gimdyma
• ADHD ir sizofrenija, atsirandantys kartu, gali buti del bendru genetiniu veiksniu
• ADHD taip pat yra alternatyvios genu formos, atsiradusios del mutacijos zmonems, sergantiems sizofrenija.

10 geriausiu ADHD dienorasciuSpauskite cia, jei norite suzinoti daugiau apie ADHDSkaityti dabar

Priezastys

ADHD priezastis nera aiski. Veiksniai, kurie gali buti susije:

• Genetika: tyrimai rodo, kad ADHD gali veikti seimose, o genai gali atlikti tam tikra vaidmeni
• Aplinka: Aplinkos veiksniai, pavyzdziui, toksisku medziagu poveikis
• Vystymasis: Problemos su centrine nervu sistema svarbiuose vystymosi etapuose

Sizofrenijos priezastis nera zinoma. Veiksniai, kurie gali padidinti sizofrenijos vystymosi tikimybe, yra sie:

• Genetika: Sizofrenija gali uzsiimti seimomis. Skirtingi genu deriniai gali salygoti zmones didesne rizika.
• Smegenu vystymasis: tyrimai rodo, kad kai kurie sizofrenijos sutrikimai turi smulkiu smegenu strukturos skirtumu.
• Neurotransmiteriai. Pries sizofrenija gali buti siejamas pusiausvyros tarp smegenu cheminiu pasiuntiniu - dopamino ir serotonino. Tyrimai rodo, kad narkotikai, kurie keicia siu cheminiu medziagu kieki, padeda sumazinti sizofrenijos simptomus.
• Nestumo ir gimdymo komplikacijos. Labai tiketina, kad zmones, serganti sizofrenija, anksciau gimdymo metu arba gimdymo metu dazniau susiduria su mazu svoriu, ankstyvuoju gimdymu ar deguonies trukumu gimdymo metu.

Rizikos veiksniai

ADHD rizikos veiksniai yra sie:

• Seimos ADHD ar kitokio psichines sveikatos sutrikimas
• Kai kuriu medziagu poveikis gimdoje
• Tam tikru maistiniu medziagu trukumas
• Psichosocialiniai veiksniai
• Prieslaikinis gimdymas ar mazas gimimo svoris
• Nestumo metu motinos stresas
• Motinos rukymas nestumo metu
• Alkoholis ir narkotiku vartojimas nestumo metu
• Truksta folatu, cinko, magnio ir polinesociuju rugsciu

Sizofrenijos rizikos veiksniai yra sie:

• Seimos sizofrenijos istorija
• Poveikis tam tikrai medziagai pries pat gimima
• Maistinis deficitas
• Infekcijos nestumo metu
• Prieslaikinis gimdymas ar mazas gimimo svoris
• Gelezies ir vitamino D trukumas, del kurio sumazeja cholinas nestumo metu
• Imunines sistemos aktyvumo padidejimas nuo uzdegimo ar autoimunines ligos
• Mastyti skirtu vaistu vartojimas paaugliams ar jauniems suaugusiesiems

Panasumai ir skirtumai

Tyrime nustatyta, kad be keleto bendru ADHD ir sizofrenijos rizikos veiksniu, nustatyta, kad autizmas, ADHD, bipolinis sutrikimas, didzioji depresija ir sizofrenija yra vienodi genetiniai rizikos veiksniai.

Zinoma, kad vienos is ju dalijamu genu pasikeitimas daro itaka emociju, mastymo, demesio ir atminties smegenu sistemoms.

Simptomai

Yra dvi ADHD simptomu kategorijos: nepastebejimas ir hiperaktyvumas bei impulsyvumas.

ADHD simptomai yra susije su neatsargumu ar hiperaktyvumu.

Neatlygaus simptomai yra sie:

• Trumpas demesio span, lengvai issiblaskes
• Atliekant veiksmus daro neatsargias klaidas
• Neatsirado klausytis, kai kalbama tiesiogiai
• Nepavyko laikytis instrukciju ir atlikti uzduotis
• Problemos organizuojant uzduotis
• Atrodo, pamirstantys ar daznai pralaimeje dalykai
• Vengti uzduociu, kurioms reikia psichiniu pastangu

Hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai yra sie:

• Negalima sedeti, visada fidgeting
• Neimanoma ramiai uzsiimti laisvalaikio veikla
• Truksta koncentracijos
• Per daug kalbama
• Kitu zmoniu pokalbiu ar veiklos nutraukimas ar isibrovimas
• Nemalonumas, per didelis begimas ar laipiojimas netinkamose situacijose
• Veikia be mastymo
• Mazai nera jokio pavojaus jausmo

Yra trys sizofrenijos simptomu kategorijos: teigiamas, neigiamas ir kognityvinis.

Teigiami sizofrenijos simptomai yra:

• Haliucinacijos
• Klastociu, tokiu kaip tikejimas, kad juos vykdo vyriausybe
• Paranojiskos minties
• Susijaudines ar per didelis kuno judesys
• Susijaudines ar netinkamas elgesys

Neigiami sizofrenijos pozymiai yra:

• Socialinis pasalinimas
• Nesvarbu apie isvaizda ir asmenine higiena
• Sumazejusi emociju israiska
• Praranda susidomejima ir motyvacija
• Sunkumu susikaupimas, miego pasikeitimas ir jausmas negali palikti namus
• Sumazintas pokalbis ir kalbejimas

Sizofrenijos pazinimo simptomai yra:

• Confused or disorganized thoughts
• Nesugebejimas suprasti informacija ir priimti sprendimus
• Truksta demesio ir demesio
• Problemos, susijusios su galimybes nedelsiant naudotis igyta informacija

Panasumai ir skirtumai

Tais atvejais, kai ADHD ir sizofrenijos simptomai nepatenka i standartines kategorijas, gali buti sunku atskirti dvi salygas.

Sizofrenija paprastai neturi hiperaktyvumo kaip pagrindines savybes, taciau daugelis zmoniu su ADHD taip pat nera hiperaktyvus.

Zmonems, sergantiems sizofrenija, daznai pasitaiko psichoziu epizodu, kurie apima haliucinacijas, klaidas ir sutrikdytas mintis. Nors sie simptomai nera budingi ADHD, mazdaug 10 procentu zmoniu, turinciu ADHD, turi psichoziniu simptomu.

Stimuliuojantys vaistai, gydantys bukle, gali sukelti siuos psichozinius simptomus.

Sizofrenija ir ADHD tarp paaugliu taip pat parode mastymo sutrikimus.

Kai kurie zmones, kuriems genetiskai yra didele sizofrenijos rizika, atitinka ADHD diagnozavimo kriterijus.

Sutrikes demesys yra apibreziantis ADHD pozymis ir paprastai jis taip pat yra sizofrenija serganciu zmoniu.

Diagnoze

Nera specifinio testo diagnozuoti ADHD. Gydytojas paprasys medicinines istorijos, klauskite apie simptomus ir atlikite medicinini egzamina, kad pasalintumete kitas priezastis. Tada gydytojas palygins simptomus su ADHD kriterijais ir ivertinimo skalemis diagnozei nustatyti.

ADHD paprastai diagnozuojama vaikysteje.

Jei norite diagnozuoti sizofrenija, gydytojas paklausia apie ligos istorija, klauskite apie simptomus ir uztikrinkite, kad simptomai nebutu atsirade del vaistu, piktnaudziavimo narkotikais ar kitokios sveikatos bukles.

Gali buti atliekami alkoholio ir narkotiku patikrinimai, o vaizdiniai tyrimai, pvz., MRT arba KT, gali buti reikalaujami gydytojo.

Gydytojas arba psichines sveikatos specialistas gali atlikti psichiatrini ivertinima ir palyginti simptomus su diagnostiniais sizofrenijos kriterijus.

Sizofrenija dazniausiai diagnozuojama velyvuose paauglystes laikotarpiuose iki vyru 20-uju metu, o velyvojo amziaus zmonems iki 20-ojo desimtmecio pradzios.

Gydymas

Nera gydymo ADHD, bet gydymas gali sumazinti daugeli jo simptomu. Gydymas gali apimti:

ADHD ir sizofrenija gydomi skirtingais vaistais.

• Stimuliuojantys vaistai - tai gali paskatinti ir subalansuoti smegenu chemini kieki
• Ne stimuliuojantys vaistai - tai uztrunka dirbti ilgiau nei stimuliatoriai, bet gali pagerinti demesi, demesio ir impulsyvumo
• Psichoterapija - elgesio terapija gali padeti ADHD zmonems valdyti ir keisti ju elgesi

Taip pat nera sizofrenijos gydymo, taciau vaistai ir psichosocialine terapija gali padeti valdyti jo simptomus. Gydymas gali apimti:

• Antipsichoziniai vaistai - jie gali paveikti smegenu chemini dopamina simptomu kontrolei
• Psichosocialine terapija - psichoterapijos ir socialinio bei su darbu susijusiu mokymu derinys, skiriantis sizofrenijai serganciu zmoniu parama, mokyma ir gaires.
• Hospitalizacija - sunkiu simptomu metu
• Elektrokonvulsinis terapija - zmonems, kurie neatsako uz vaistu vartojima

Panasumai ir skirtumai

Nors ADHD ir sizofrenija turi tam tikru simptomu, jie yra vertinami skirtingai.

ADHD gydomi stimuliatoriai, kurie didina dopamino koncentracija smegenyse. Sizofrenija gydoma antipsichotikais, kurie blokuoja dopamino poveiki.

Outlook

ADHD simptomai daznai gereja su amziumi, nors kai kuriems suaugusiesiems vis dar kyla problemu. Dauguma sizofrenijos serganciu zmoniu atsigauna nuo ju simptomu, taciau kai kuriais atvejais atsiranda simptomu grizimas, vadinamas recidyvu.

Sizofrenija sergantis asmuo taip pat gali tureti ADHD, bet nera irodymu, kad viena salyga sukelia kita. Tyrimai rodo, kad yra rysys tarp ADHD ir sizofrenijos, taciau tikslia rysi tarp abieju reikia daugiau tyrimo.