ADHD yra genetinis neurodevelopmental sutrikimas, mokslininkai atskleisti

Pasak mokslininku, kurie pateike itikinamu irodymu, demesio, deficito ar hiperaktyvumo sutrikimas, paprastai vadinamas ADHD, yra genetine bukle. "Wellcome Trust" finansuojamas tyrimas skelbiamas naujausiajame leidinyje "Lancet". Tyrejai is Medicinos tyrimu tarybos (MRC) Neuropsichiatrines genetikos ir genomikos centro bei psichologines medicinos ir neurologijos departamento Kardifo universitete, Velse, Jungtineje Karalysteje, savo straipsnyje daro isvada, kad ADHD yra smegenu vystymosi sutrikimas.
ADHD daro vaikus svelnus, susijaudines, impulsyvus ir lengvai issiblaskes. Ekspertai teigia, kad ADHD veikia mazdaug 1 is kiekvieno 50 vaiku. Nors del daugelio veiksniu genetika, greiciausiai, atlieka svarbu vaidmeni, ADHD daznai buvo siejama su per daug cukraus ir blogo auklejimo dieta.
Ankstesni tyrimai parode, kad tevas, turintis ADHD, labiau linkes tureti vaika, kuris taip pat turi bukle, lyginant su tevu, neturinciu ADHD, - tai veiksnys, kuris nurodo i galima genetine asociacija. Jei vienodi dvyniai turi ADHD, yra 75% tikimybe, kad ir kiti dvyniai.
Autoriai paaiskina, kad ADHD nera gydymo, bet elgesio intervencijos ir farmakologine terapija gali padeti gydyti simptomus.
Siame naujausiame tyrime mokslininkai istyre 366 ADHD turincius vaikus ir 1047 vaikus, neturejusius bukles (kontrolines grupes).
DNR analize parode, kad asmenims su ADHD buvo didesne tikimybe, kad jie netures DNR segmentu ar DNR segmentu, kurie buvo dubliuojami, palyginti su kontroliniais. Autoriai paaiskina, kad tokio tipo genetinis variacija labiau paplites smegenu sutrikimu atvejais. Komunikate "Lancet" raso:

Taigi sis naujas tyrimas yra pirmasis tiesioginis irodymas, kad ADHD yra neurodevelopmental sutrikimas.

Tarp segmentu (kopijavimo numeriu variantu arba CNV), taip pat su sizofrenija ir autizmu susije sutrikimai taip pat buvo pastebeti.
Nors ADHD ir autizmas yra klasifikuojami atskirai, taciau tarp siu dvieju egzistuoja tam tikru sunkumu ir simptomu. Sis tyrimas rodo, kad tarp dvieju salygu, ypac 16-osios chromosomos, kurios buvo susijusios su sizofrenija ir kai kuriais kitais psichiatriniais sutrikimais, taip pat apima keleta genu, iskaitant ta, kuri mes zinome, yra labai svarbus smegenu vystymuisi, gali buti ir tam tikras biologinis sutapimas.
Vadovo tyrinetojas profesore Anita Thapar sake:

Tikimes, kad sios isvados pades iveikti stichika, susijusia su ADHD. Pernelyg daznai zmones atleidzia ADHD nuo blogo auklejimo ar blogos mitybos. Kaip gydytojas, man buvo aisku, kad tai mazai tiketina. Dabar galime pasakyti, kad ADHD yra genetine liga ir kad vaiku, turinciu sia bukle, smegenys vystosi kitaip nei kitu vaiku smegenys.

Autorius dr Nigel Williams sake:

Vaikams, sergantiems ADHD, palyginti su kitais vaikais, palyginti su kitais vaikais, yra zymiai didesnis dingusiu arba dubliuotu DNR segmentu skaicius, ir mes mateme aisku genetini rysi tarp siu segmentu ir kitu smegenu sutrikimu. Sios isvados leidzia mums itvirtinti keblumus, galincius sukelti ADHD.

Treciasis autorius dr Kate Langley paaiskino:

ADHD sukelia ne vienas genetinis pokytis, bet tiketina, kad tai sukelia daugybe genetiniu pokyciu, iskaitant CNV, saveikaujantys su dar nenustatytais aplinkos veiksniais. Musu nustatytu vaiku CNV diagnozavimas nepades diagnozuoti ju bukles. Mes jau turime labai grieztus klinikinius vertinimus, kad tai padarytume.

Pasak mokslininku, sios isvados turetu padeti pasalinti stigmatizma ir nesusipratima, kuris supa ADHD.
Sis tyrimas pades zmonems matyti ADHD kaip neurodevelopmental sutrikima, pavyzdziui, autizmas, o ne elgesio problema.
Profesorius Thapar sake:

Genetika suteikia mums akis i smegenu biologija. Ateityje sios isvados pades issiaiskinti biologini ADHD pagrinda, kuris savo ruoztu pades kurti naujus ir veiksmingesnius gydymo budus.

Dr Peter H Burbach, Neurologijos ir farmakologijos katedra, Rudolf Magnus Neurologijos institutas, Utrechto universiteto medicinos centras, Nyderlandai, komentaras taip pat paskelbtas "Lancet", sake:

Pirmasis pasiekimas uz siandieninio tyrimo gali buti pradine izvalga apie patologija ir smegenu vystymosi neurobiologija, itakojama siu genetiniu variantu. Ilgainiui sios zinios pateks i klinika ir gali paveikti tai, kaip zmones galvoja ir gydo neurodevelopmental sutrikimus, atsizvelgiant i konkretaus paciento genotipo biologines pasekmes.

Su ADHD turinciu asmeniu yra daug sunkiau sutelkti demesi i kazka, bet neatsiduria. Jiems sunkiau kontroliuoti, ka jie daro ar sako, ir yra maziau pajegus kontroliuoti, kiek fizine veikla tam tikroje situacijoje yra tinkama, palyginti su asmeniu be ADHD. Kitaip tariant, asmuo su ADHD yra daug labiau impulsyvus ir neramus.
Sveikatos prieziuros specialistai gali apibudinti vaika (ar suaugusi), kuris yra pernelyg aktyvus ir turintis sunkumu sutelkti demesi, naudoti bet kuri is siu terminu - demesio trukumas, demesio trukumo hiperaktyvumo sutrikimas, hiperkinetinis sutrikimas, hiperaktyvumas.
Siaures amerikieciai dazniausiai vartoja terminus ADD (demesio deficito sutrikimas) arba ADHD (demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas). JK hiperkinetinis sutrikimas yra oficialus terminas, taciau ADD ir ADHD tapo placiai naudojami.
ADHD vaikams visiskai skiriasi nuo iprastos vaikystes suzadinimo ir itempto elgesio. Daugelis vaiku, ypac labai jauni, yra neatsargus ir neramus, be to nebutinai turi itakos ADHD.
Spauskite cia, jei norite perskaityti apie ADHD issamiau.
"Retas chromosomu pasalinimas ir dubliavimasis demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas: genomo analize"
Dr Nigel M Williams PhD, Irina Zaharieva Bakalauras, Andrew Martin bakalauras, Kate Langley PhD, Kiran Mantripragada PhD, Ragnheidur Fossdal PhD, Hreinn Stefansson PhD, Kari Stefansson MD, Pall Magnusson MD, Olafur O Gudmundsson MD, Omar Gustafsson PhD, Prof. Peter Holmans Doc. Dr. Michael J. Owen MD, prof. Michael O'Donovan MD, prof. Anita Thapar MD
"Lancet"Ankstyvas internetinis leidinys, 2010 m. Rugsejo 30 d
doi: 10.1016 / S0140-6736 (10) 61109-9
Parase Christian Nordqvist