ALS: Ar pesticidu ekspozicija gali buti rizikos veiksnys?

Del amitotrofines sonines sklerozes, dar vadinamos Lou Gehrig liga, rizika gali padideti pesticidu poveikiu, todel siuloma paskelbti nauja tyrima. JAMA neurologija.
Nauji tyrimai rodo rysi tarp pesticidu ekspozicijos ir padidejusios ALS rizikos.

Amiotrofine sonine skleroze (ALS) yra progresuojanti neurodegeneracine liga, kuri atakuoja nervu lasteles ar neuronus smegenyse ir nugaros smegenyse, kurie yra atsakingi uz savanoriska raumenu kontrole.

Ankstyvieji ALS simptomai apima vaiksciojimo sunkumus, raumenu silpnuma, raumenu meslungi ir silpna kalba.

Pasak Nacionalinio neurologiniu sutrikimu ir insultu instituto (NINDS), manoma, kad Jungtinese Valstijose daugiau nei 12 000 zmoniu gavo ALS diagnoze.

Apie 5-10 proc. ALS atveju yra paveldima, mazdaug trecdaliu tokiu atveju atsiranda del geno C9orf72 mutacijos.

Taciau NINDS pazymi, kad likusiu 90-95 proc. ALS atveju nera aiskiu ligos rizikos veiksniu.

Dabar tyrinetojai kartu su mokslininkais Dr. Eva L. Feldman is Micigano universiteto ir kolegos mano, kad pesticidu, ypac organiniu chloro pesticidu (OCP), tokiu kaip dichlor-difenil-trichloretanas (DDT), metoksichloras ir benzeno heksachloridas, poveikis - gali padidinti ALS rizika visam gyvenimui.

Pesticidai yra chemines medziagos, naudojamos kulturoms ir naminiams gyvunams apsaugoti nuo kenkeju, iskaitant patogenus, vabzdzius ir gyvunus, kurie gali sugadinti ar sunaikinti.

DDT yra viena is OCP formu, placiai naudojama zemes ukyje nuo 1940 m., Taip pat apsaugoti karines ir civilines gyventoju nuo maliarijos, stichijos ir kitu vabzdziu plintanciu ligu.

Taciau JAV aplinkos apsaugos agentura (EPA) uzdraude naudoti DDT 1972 m., Kai pasirode, kad pesticidas kelia pavoju sveikatai laukinei gyvunijai ir zmonems.

Tersalai gali buti "modifikuojami ALS rizikos veiksniai"

Tyrimui Dr. Feldman ir jo kolegos dalyvavo 156 pacientams, sergantiems ALS, ir 128 pacientus be ligos.

Pilni duomenys apie profesionalius ir gyvenamuosius pesticidu poveiki, iskaitant OCP, polichlorintus bifenilus (PCB) ir bromininius antipirenus (BFRs), ir organizme esantys tersalai buvo surinkti 101 ALS pacientams ir 110 kontroliniu grupiu per tyrimus ir kraujo meginius.

Tyrejai nustate, kad pesticidu kiekis kraujyje, gyvenamuju ir profesiniu pesticidu ekspozicija buvo susijes su padidejusia ALS rizika, ir si asociacija buvo ypac stipri, kai veike OCP.

Isnagrineje galimus painiavos veiksnius, iskaitant dalyviu amziu, lyti, issilavinimo lygi, rukymo statusa ir informacija apie profesines rizikos veiksnius, komanda nustate, kad rysys tarp pesticidu ekspozicijos ir ALS rizikos padidejimo islieka.

Komentuodama ju rezultatus autoriai teigia:

"Musu rezultatai nustato klases tersalu, kurie padidina ALS tikimybe ir todel yra modifikuojamu ligos rizikos veiksniu.

[...] kadangi aplinkos veiksniai, darantys itaka ALS jautrumui, sukelimui ir progresavimui, lieka is esmes nezinomi, mes tvirtiname, kad reikia atlikti busimus tyrimus, siekiant ivertinti isilgines ekspozicijos matavimu tendencijas, ivertinti naujesnes ir nepatirti chemines medziagas, apsvarstyti patogeninius mechanizmus ir ivertinti fenotipinius variantus. "

Redakcijos straipsnyje, susijusiame su tyrimu, Jacquelyn J. Cragg is Harvardo T.H. Chan Visuomenes sveikatos mokykla Bostone, MA ir jo kolegos pritaria tyrimui kaip "svarbia pastanga siekiant geriau suprasti aplinkos ir profesines veiklos vaidmeni pletojant ALS".

Taciau jie atkreipia demesi i tai, kad tokie tyrimai butu veiksmingesni, jei duomenys apie tersalu poveiki butu renkami pries ALS vystymasi, nors jie pripazista, kad tai yra sudetinga.

"[...] santykinis ALS retumas sukelia sunkumu kohortos tyrimams", - pazymi "jie pazymi", ir kai tai gali buti padaryta, daugelio suinteresuotu grupiu duomenys ne visuomet prieinami. "

Skaitykite apie tyrima, kuris rodo, kad baltymu susidarymas nervu lastelese gali buti ALS priezastis.

Zindymas mazina kruties vezio gresme

Moterims, maitinancioms maitinima daugiau nei 6 menesius, ankstyvuoju kruties veziu yra mazesne tikimybe, nei moterims, kurioms nerekomenduojama - tol, kol nerukoma, - teigia slaugytoja. Emilio Gonzalez-Jimenezas, Granados universiteto Ispanijoje, ir jo kolegos is 504 moteru (nuo 19 iki 91 metu amziaus), kurie buvo gydomi kruties veziu vienoje is miesto ligoniniu, israse medicininius irasus.

(Health)

Kruties vezys. Didele riebios dietos motina kelia rizika kartoms

Nauji moksliniai tyrimai, atlikti su nesciomis moteru pelemis, rodo, kad dietos su dideliu riebalu kiekiu gali padidinti kruties vezio keliama rizika. Sios isvados gali sustiprinti kruties vezio faktoriu supratima ir padeti tobulinti prevencija. Tyrejai nustate, kad dieta su dideliu riebalu kiekiu gali padidinti kruties vezio rizika kartoms.

(Health)