Angina sumazejo per pastaruosius 2 desimtmecius "tarp baltuju, bet ne juodu amerikieciu"

Pastebeta, kad krutines angina ar krutines skausmas pasireiske per pastaruosius 2 desimtmecius 65 metu ir vyresniems vyresnio amziaus zmonems, taip pat tarp baltuju zmoniu, 40 metu ir vyresniu, taciau juoduju serganciuju krutines angina dazniausiai nepasikeite. Taip teigia nauji tyrimai is Amerikos sirdies asociacijos, paskelbtos ju zurnale Apykaita: sirdies ir kraujagysliu kokybe ir jo rezultatai.

Angina daznai yra pagrindine sirdies problema ir atsiranda tada, kai sirdyje nepakanka pakankamo deguonies kiekio kraujyje. Simptomai, susije su angina, yra suspaudimo pojutis krutineje, nemalonus pojutis peciu, ranku, kaklo, zandikaulio ar nugaros skausmais, ir virskinimo pojutis.

Naujo tyrimo metu Amerikos sirdies asociacijos (AHA) tyrejai istyre nacionalinius sveikatos tyrimu duomenis, tiriant laikotarpi nuo 1988 iki 2012 m.

Jie nustate, kad baltuju zmoniu, kuriu amzius 40 metu ir vyresni, pranesimai apie krutines angina sumazejo mazdaug trecdaliu tarp 2001-2004 m. Nacionalinio sveikatos tyrimo ir 2009-2012 m. Sveikatos tyrimu. Ziuredamas i bendra krutines anginos tendencijas sioje grupeje, krutines anginos rodmenys sumazejo per puse nuo 1988-94 m. Tyrimo iki 2009-2012 m. Tyrimo.

Taciau AHA tyrimas nenustate esminiu anginos rodikliu pokyciu juodais zmonemis. Autoriai teigia, kad sios populiacijos gali prireikti veiksmingesniu intervenciju, skirtu aukstam kraujo spaudimui, diabetui ir rukyti, prevencijai ir kontrolei.

Tyrejai taip pat pastebejo, kad moterims, sulasejusiems nuo 65 metu, pasireiske krutines anginos. Sioje grupeje pranesimai apie krutines angina nuo 2001-04 m. Ir 2009-2012 m. Tyrimu sumazejo beveik per puse ir beveik 60% nuo 1988-94 m. Tyrimo iki 2009-2012 m. Tyrimo.

Vyrai, sulauke 64 metu ir vyresni, laikotarpiu nuo 1988 iki 1994 m. Iki 2009-2012 m. Stenograma sumazejo daugiau kaip 40 proc.

Autoriai pazymi, kad nacionaliniai duomenys nepateike pakankamai informacijos apie Ispaniskas ir kitas mazumu grupes, kad tyrejai galetu ivertinti tendencijas.

Jie taip pat spekuliuoja, kad krutines angina dazniausiai gali buti neapibrezta tarp kai kuriu gyventoju. Be to, duomenys remiasi paciu pacientu pranesimais, kurie gali buti netikslus.

Nepaisant to, autoriai pripazista, kad duomenys atitinka ankstesnius tyrimus, kurie rodo 1995-1992 m. Hospitalizavimo ir skubios pagalbos skyriu apsilankymu del krutines anginos atveju sumazejima.

AHA "Power to End Stroke" svetaineje yra informacija, skirta juodiems amerikieciams, kuriems gresia sirdies ligos ar insultas. Svetaineje sakoma, kad "sirdies ligos ir insultas kelia dideli pavoju sveikatai visiems zmonems, taciau afroamerikieciai yra ypac didelis pavojus".

"Power to End" tyrimo svetaine pranesa, kad juodi zmones turi beveik dvigubai didesne rizika del pirmojo insulto, palyginti su baltaisiais zmonemis. Be to, juodi zmones turi didesni mirtinguma nuo insulto, palyginti su baltaisiais zmonemis. Aukstas kraujospudzio daznis tarp juoduju zmoniu JAV taip pat yra didziausias pasaulyje.

Praeitais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, paskelbta 2007 m JAMA vidaus medicina kad 1 is 5 moteru, 55 metu ir vyresniu, nesimato krutines skausmo kaip sirdies priepuolio simptomu.

CDC: 1 is 10 mirciu tarp darbingo amziaus suaugusiuju del pernelyg gerimo

Naujajame Ligu kontroles ir prevencijos centro tyrime nustatyta, kad nuo 2006 iki 2010 m. 1 per 10 mirciu tarp darbingo amziaus suaugusiuju JAV pasireiske pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Mokslininku komanda, iskaitant Mandy Stahre'a, ligu kontroles ir prevencijos centru (CDC) epidemiologines informacijos tarnybos pareiguna, yra didziausia alkoholio vartojimo problema, kuri yra ketvirtasis pasaulyje isvengiamas mirties priezastis.

(Health)

Pasak mokslininku, vezys turi buti klasifikuojamas pagal genetini ir molekulini tipa

JAV tyrimo tinklas siulo, kad vezys turetu buti klasifikuojamas pagal genetinius ir molekulinius pozymius, o ne audiniu tipa, kuriame atsirado navikas. Nors reikia daugiau darbo, norint patvirtinti ir remtis isvadomis, kurios, atrodo, turetu perrasyti onkologijos vadoveliu, mokslininkai teigia, kad tokia sistema butu geriau pacientams, nes tai padetu pritaikyti gydyma pagal ju individualius poreikius.

(Health)