lt.3b-international.com
Ar maisto alergijos yra pernelyg diagnozuotos?
Milijonai dietu is ten bus pernelyg gerai zinoti, kaip islaikyti sveika maista. Taciau zmonems, turintiems didele maisto alergija, maisto pasirinkimas priklauso nuo daugiau nei prarasti keleta svaru. Tai gali buti gyvenimo ar mirties reikalas. Vis delto pastaraisiais metais tyrimai parode, kad maisto alergijos yra per daug diagnozuojamos ir per daug pranesamos, o daugelis zmoniu gali be reikalo isvengti tam tikru maisto produktu.
Apskaiciuota, kad JAV mazdaug 15 milijonu vaiku ir suaugusiuju patiria maisto alergija.
Per pastaruosius 20 metu maisto alergijos paveiktu zmoniu skaicius smarkiai isaugo.
Remiantis ligos kontroles ir profilaktikos centru (CDC) duomenimis, nuo 1997 iki 2011 m. Maisto alergijos paplitimas tarp suaugusiuju Jungtinese Amerikos Valstijose isaugo 50 proc. Apskaiciuota, kad tarp vaiku maisto alergijos paplitimas nuo 1997 iki 2007 m. Padidejo 18 proc.
Siandien manoma, kad JAV yra apie 15 milijonu vaiku ir suaugusiuju, kurie turi maisto alergijas.
Kai kurie ekspertai teigia, kad aplinkosaugos, genetiniu ir gyvenimo budo veiksniu derinys kaltina maisto alergijas.
Taciau kita teorija yra tai, kad paciu maisto alergiju paplitimas nebuvo didejes. Vietoj to, ekspertai nurodo pirsta del pernelyg didelio diagnozavimo ir per didelio alergijos maistui, kuri sukelia netikslus tyrimo metodai ir neteisingi suprasti, kas is tikruju yra maisto alergija.
Mes pazvelgtume i abi istorijos puses.
Maisto alergija ir maisto netoleravimas
Kalbeti su Medicinos naujienos siandien, teigia alergologas dr. David Stukus, Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos koledzo (ACAAI) atstovas spaudai, sake, kad vis dar yra painiavos del maisto alergijos ir maisto netoleravimo skirtumo.
Maisto alergija yra bukle, kai imunine sistema pernelyg reaguoja i tam tikru maisto produktu sudedamasias dalis ir sukelia alergine reakcija.
Pasak ACAAI, yra astuoni maisto produktai, kurie sudaro apie 90 procentu visu maisto alergiju. Tai yra kiausiniai, pienas, zemes riesutai, medziu riesutai, zuvys, veziagyviai, kvieciai ir sojos.
Maisto alergijos simptomai svyruoja nuo lengvo iki sunkus. Tai gali buti svokstimas, kosulys, dusulys, niezejimas, vemimas, pilvo skausmai, liezuvio patinimas ir galvos svaigimas.
Retais atvejais gali atsirasti anafilaksija. Tai potencialiai pavojinga gyvybei reakcija, kai simptomai atsiranda daugiau nei vienoje kuno vietoje vienu metu.
"Todel labai svarbu nustatyti, ar kazkas turi alergijos maistui, kad jiems butu galima patarti del tinkamu vengimo priemoniu ir nustatyti epinefrino autoinjektoriu", - sake dr. Stukus. MNT.
Nors maisto netoleravimas gali sukelti tam tikrus simptomus, pvz., Maisto alergija, jis nera toks didelis. Maisto netoleravima sukelia reakcija virskinimo trakte, o ne imunines sistemos reakcija, sukelianti tokius simptomus kaip pilvo putimas, pilvo skausmas ir viduriavimas.
"Sie simptomai gali atsirasti laikui begant ir gali buti susije su tuo, kiek yra tam tikro maisto." Maisto netoleravimas nera iskart gyvybei pavojingas ", - sake dr. Stukus.
Kas sukelia maisto alergijas?
Tiksli maisto alergijos priezastis nera aiski, taciau buvo pasiulyta daug teoriju.
Dr Stukus teigia, kad gaires, rekomenduojancias pries alergija sukelianciu maisto produktu, tokiu kaip zemes riesutai, ivedimas vaikams iki 2 ar 3 metu amziaus gali buti uz pranesto maisto alergijos padidejimo.
Kai kurie ekspertai teigia, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip ankstyvo gyvenimo trukmes mikrobu trukumas, gali kilti del maisto alergijos augimo.
Si teorija grindziama naujausiais tyrimais, rodanciais, kad zemes riesutu ivedimas vaikams iki 12 menesiu amziaus gali sumazinti velesne zemes riesutu alergijos raida.
Kitas siulomas maisto alergijos saltinis yra "higienos hipoteze". Tai yra mintis, kad ankstyvajame gyvenime esanciu ivairaus pobudzio patogenu nepakankamumas gali susvelninti imunines sistemos atsaka velesniame gyvenime, todel mes esame jautrus alergijoms.
"Yra irodymu, kad kiti veiksniai yra susije, bet nebutinai sukelia maisto alergijos augima", - sake dr. Stukusas, - taip pat buvo dazniau vartojami antibiotikai vaikams, dazniau naudojamas antibakterinis muilas / kvepavimo aparatas, gimdomas cezario pjuvis ir musu mikrobiomu skirtumai. "
Pavyzdziui, praejusiais metais paskelbtame tyrime nustatyta, kad vaikai, kuriems yra didesne antibiotiku koncentracija, kurie, kaip zinoma, veikia zarnyno bakteriju pusiausvyra, dazniau susiduria su maisto alergija.
Nors sie veiksniai gali paskatinti maisto alergijos augima, kai kurie ekspertai mano, kad didelis skaicius, greiciausiai, sumazes del pernelyg didelio diagnozavimo, kuri daugiausia lemia netikslus tyrimai.
Odos stingimo bandymai "netikslus" maisto alergijos diagnozei
Norint nustatyti maisto alergijos diagnoze, alergologai paprastai prasideda klausdami apie paciento alergijos simptomu istorija, o po to - odos traukimo testa ir (arba) kraujo tyrima.
Odos durio bandymas apima nedideli kieki itariamo maisto alergeno i dilbi arba nugara, naudojant maza adata arba plastikini zonda, ir stebeti reakcija.
Pasak ekspertu, odos isdziuvimo bandymai yra zinomi netikri maisto alergijos diagnozei.
Alergijos maistui kraujyje tyrimas apima kraujo meginio surinkima ir kai kuriu maisto produktu imunoglobulino E (IgE) antikunu lygio nustatyma. Aukstas IgE kiekis konkreciam maistui rodo alergija.
Taciau daugelis ekspertu isreiske susirupinima del odos demes ir kraujo tyrimu netikslumu, pastebi, kad jie prisideda prie pernelyg didelio maisto alergijos nustatymo ir del to zmones be reikalo vengia tam tikru maisto produktu.
Si susirupinima sustiprino neseniai atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, kad pacientai, kuriems buvo diagnozuota aliejine medziu aliejus, pagristos odos dygliuotosios bandymo rezultatais, valgio metu neturejo jokios reakcijos i riesutus.
"Odos tyrimas tik patikimas, galbut 60 procentu laiko, daugelis patvirtina serologinius tyrimus, taip pat padidina maisto alergijos tyrimo jautruma ir specifiskuma", dr. Jonathanas Bernstein, Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademijos narys (AAAAI), sake MNT.
"Taciau alergija apibreziama kaip jautrinimas su klinikiniais simptomais, susijusiais su ekspozicija. Daugelis tiesiog imasi alergijos, pagristos diagnostikos tyrimu."
"Odos demiu tyrimai maisto produktams visada buvo siejami su labai didelemis neigiamomis nuspejamomis vertybemis, taciau blogomis teigiamomis nuspejamomis vertybemis", - pridure dr. Stukus. "Mes tikrai reikalaujame patobulintu tikslu musu maisto alergijos testuose, kurie siuo metu kuriami ir (arba) yra tiriami siekiant patvirtinti."
"Geriamojo maisto problemos" turetu buti iprastos vartojimo "
Kalbeti su MNT, Dr. Bernstein sake, kad mano, kad burnos maisto problemos turetu buti placiau naudojamos maisto alergijos diagnozei.
Manoma, kad maisto alergijos diagnoze yra "auksinis standartas", o burnos isgydymo problema susijusi su pacientu, vartojanciu itariama alergija sukeliancius maisto produktus, esant skirtingoms dozems gydytojo prieziuroje. Jei maistas sukelia reakcija, alergija gali buti patvirtinta.
Siuo metu per burna vartojamu maisto produktu issukiai paprastai skiriami tik tuo atveju, jei odos demes ir kraujo tyrimai yra neitikinami. Daugelis gydytoju ir alergologu vengia iprasto burnos isgerimo problemu, kurias skatina baime, kad pacientas tures sunkia alergine reakcija.
Taciau sake dr. Stukus MNT kad "oraliniai maisto issukiai yra labai saugus, kai juos atlieka sertifikuotos alergologai, turintys patirties ir igudziu alerginiu reakciju gydymui".
Jis pridure, kad, noredami isvengti maisto alergijos pernelyg didelio diagnozavimo, turetume apsvarstyti galimybe isvengti odos demiu ir kraujo tyrimu bei pereiti prie didesnio valgomojo poveikio.
"Daugelis zmoniu perdozuojami, kai IgE tyrimai yra placiai taikomi arba kaip patikros irankiai. Zmones turetu buti tikrinami del alergijos maiste, kai ju istorija palaiko tinkamus simptomus, pradedant vartoti maista ir simptomu trukme. kazkas valgo maista be jokiu simptomu, jie nera alergiski tiems maisto produktams.
Jei kazkas turi "teigiama" IgE testa, tai nereiskia, kad jie butinai yra alergiski, ir jiems neturetu buti teigiama, kad jie pasalins maista is savo dietos tik vien tik bandydami. "
Dr David Stukus
Tarkime, kad turite maisto alergija? Jums gali buti neteisinga
Labai svarbu, kad nebutu valgyti tam tikro maisto, jei jums buvo diagnozuota alergija maistui, taciau tyrimai parode, kad daugelis is musu tiesiog "prisiima", kad esame maisto alergijos.
JAV maisto ir vaistu administracijos (FDA) 2015 m. Ataskaitoje nustatyta, kad nuo 2001 m. Iki 2010 m. JAV isaugo suaugusiuju skaicius, kuris teige, kad maisto alergija yra nuo 9,1% iki 13%, nors ir negavo medicinine diagnoze.
Tyrejai teigia, kad daugelis zmoniu "prisiima", kad jie turi maisto alergija, negave medicinines diagnostikos.
Be to, tyrimas pranese MNT praejusiais metais nustatyta, kad daugelis vaiku, turinciu maisto alergijos, tevai mano, kad jie taip pat turi itakos, taciau tik 28 proc is tikruju isbande maisto alergijas.
Kaip teigia FDA ataskaitos autoriai, kitaip sveiki maisto produktai nuo dietos gali buti neigiami.
"[...] kadangi maisto produktu ir maisto pasirinkimo apribojimas gali pakenkti gyvenimo kokybei ir bendrajai sveikatai, reikia daugiau demesio skirti svietimo pastangoms, kad butu skatinama tinkama alergijos diagnoze suaugusiems zmonems ir panaikinta potencialiai neigiama sveikatos tendencija", - raso jie.
Tiesa, kad zmones, kuriu seimos istorija yra maisto alergijos, gali buti didesnes rizikos, taciau svarbu gauti medicinine diagnoze pries pasalindami bet kokias maisto grupes.
ACAAI pataria: "Jei itariate alergija maistui, zr. Alergologa, kuris imsis jusu seimos ir medicinines istorijos, nuspres, kokius bandymus atlikti (jei tokiu yra) ir naudoti sia informacija, kad nustatytu, ar yra alergijos maiste".
E.coli bakterijos padeda gaminti greitesnius ir pigesnius vaistus
25-ojo leidimo "Nature Chemical Biology" paskelbtame leidinyje nustatyta, kad Kornelio universiteto biomolekuliniai inzinieriai nustate, kad Escherichia coli, bakterijos, kurios laikomos griezta maisto sauga restoranu, grozio salonuose ir vartotojams, is tiesu yra , draugiska bakterija.
Kruties vezys: diagnozes ir isgyvenimo dazniai "skiriasi priklausomai nuo rases"
JAMA paskelbtame tyrime nustatyta, kad tarp moteru JAV galimybe diagnozuoti kruties vezi ankstyvose ligos stadijose ir tikimybe isgyventi po tokios diagnozes gali buti paveikta rases ir etnines priklausomybes, ir tai gali buti iki biologiniu skirtumu. Pasak Amerikos vezio draugijos, baltos moterys labiau linkusios vystytis kruties veziui nei afroamerikieciu moterys, nors afroamerikieciu moterys dazniau mirsta nuo ligos.
