Autizmas: ankstyva mirtis pavojaus "pasleptai krizei"

Ankstyva autizmo mirtis buvo pazymeta "paslepta krize", paskelbta po Svedijos Karolinska instituto tyrimo. Britanijos psichiatrijos zurnalas - atskleidzia, kad asmenys su sutrikimu gali mirti iki 30 metu anksciau nei zmones be ligos.
Autizmo asmenys gali mirti iki 30 metu anksciau negu be sutrikimo, teigia nauji tyrimai.

Autizmo spektro sutrikimas (ASD) yra vystymosi bukle, kuriai budingas pasikartojantis elgesys ir socialines saveikos bei komunikacijos problemos. Kiti ASD simptomai yra mokymosi sunkumai, trumpas demesio sparta, agresija ir hiperaktyvumas.

JAV apie 1 is 68 vaiku diagnozuota ASD, o bukle apie penkis kartus dazniau pasitaiko tarp berniuku nei mergaites.

Ankstesniame tyrime nustatyta, kad rysys tarp ASD ir padidejusi ankstyvos mirties rizika, taciau tiriamieji tyrinetojai, iskaitant profesoriu Sven Bölte, Karolinska Neurodevelopmental Disorders centro vadova, pazymi, kad tokie tyrimai buvo per mazi, kad butu galima veiksmingai palyginti mirtinguma tarp individu su zemu ir gerai veikianciu ASD.

"Taigi, potencialiai letinantis intelekto sutrikimo poveikis mirties ir mirties priezastis ASD lieka neaiskus, ir nebuvo imanoma nustatyti, ar ASD per se didina mirtinguma", - pazymi jie.

Prieslaikine mirciu rizika 2,5 karto didesne zmonems, sergantiems autizmu

Tyrinedami toliau, komanda isanalizavo duomenis is dvieju Svedijos gyventoju registru, is kuriu 27122 asmenys, turintys ASD, is kuriu apie 6400 buvo intelekto sutrikimai, ir daugiau kaip 2,6 milijono kontrole, kurie atitiko amziu, lyti ir gyvenamosios vietos apygarda.

Tyrejai ivertino visu priezasciu ir priezasciu specifini mirtinguma tarp visu asmenu.

Jie nustate, kad vidutiniskai ASD sergantiems asmenims 2,5 karto didesne ankstyvos mirties rizika nei gyventoju.

Detaliau komanda nustate, kad asmenys, serganti autizmu, mirsta vidutiniskai 18 metu anksciau nei tie, kuriems nera bukles, o autizmo ir intelekto sutrikimu turintys asmenys mirsta mazdaug pries 30 metu, kai epilepsija yra pagrindine sios grupes mirties priezastis.

Asmenims, turintiems autizma be intelekto, savizudybe buvo pagrindine mirties priezastis.

Didzioji Britanija isikurusi labdaros organizacija "Autistica" sukure ataskaita, daugiausia remdamasi grupes isvadomis, kuriose sakoma, kad tyrimas "patvirtina tikru mastu paslepta autizmo mirtingumo krize".

Komentuodamas rezultatus "Autistica" generalinis direktorius Jonas Spiers sako:

"Siuose duomenyse pateiktos autizmo zmoniu nelygybes rezultatai yra gedingi. Mes negalime priimti situacijos, kai daug autizmo zmoniu niekada nematys savo 40-uju gimtadieniu.

Visi, kurie verciasi autizmo spektro remejais nuo vyriausybes iki vietiniu sveikatos prieziuros paslaugu teikeju, yra atsakingi uz tai, kad kuo greiciau butu galima kuo greiciau isgelbeti gyvybes ".

Nors tyrimo tyrinetojai negali tiksliai nustatyti, kodel zmonems, sergantiems autizmu, kyla didesne rizika del prieslaikines mirties, jie ir Autistino pranesimo autoriai teigia, kad tai gali priklausyti nuo gyvenimo budo, socialiniu ir psichologiniu veiksniu.

Pavyzdziui, asmenys, serganti autizmu, gali tureti labiau apriboti mityba, maziau galimybiu naudotis fizine veikla ir buti socialiai atskirti ir patyciomis. Jiems taip pat budinga didesne nerimo ir depresijos rizika, o jiems gali kilti sunkumu, susijusiu su sveikatos prieziura.

Tyrejai pastebi, kad busimose studijose demesys turetu buti skiriamas pagrindiniams veiksniams, kurie skatina ankstyva mirti zmonems, sergantiems autizmu.

Anksciau siais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, susijusi su motinos nutukimu ir diabetu, del padidejusio autizmo rizikos palikuonims.

Psoriazinio artrito radiologija: Diagnostikos vaizdavimo tyrimai

Turinys Kokios radiologijos rusys yra naudojamos? Kiti testai Kas turetu patikrinti? Psoriazinis artritas yra autoimunine liga, del kurios organizmo imunine sistema puola oda ir sanarius, todel skauda patinimas ir uzdegimas. Skirtingai nuo kitu formu artrito psoriazinis artritas (PsA) gali buti kartu su tipiskais psoriazes simptomais, tokiais kaip raudonasis, pleiskanotas berimas, del kurio atsiras sidabriskai balti pleistru.

(Health)

Nutukimo genas sumazina pratima

Sios savaites "PLoS Medicine" paskelbtame naujame tyrime paaiskejo, kad fiziskai aktyvus gyvenimo budas gali zymiai sumazinti genetine polinki i nutukima, kuri sukelia "riebalu mase ir nutukimas" (FTO). Didziuli tarptautini bendradarbiavima vadovavo Ruth Loos is Medicinos tyrimu tarybos epidemiologijos skyriaus Kembridze (Didzioji Britanija) ir parode, kad FTO geno poveikis nutukimo rizikai yra beveik 30% silpnesnis tarp fiziskai aktyviu suaugusiuju, palyginti su fiziskai neaktyviais.

(Health)