Kovos su juo finansai yra kliutis kovoti su issekimu, teigia tyrimas

Naujas tyrimas, paskelbtas Amerikos zurnalas "Prevencine medicina" siulo, kad lyginant su tomis, kuriose yra dideles pajamos, asmenys, kurie kovoja finansiskai, maziau linke prarasti svori per pratimus, geriant vandeni arba mazinant riebalus ar saldumynus.
"Nors mazesniu pajamu namu ukiuose, palyginti su didziausias pajamas gaunanciu namu ukiu, noras sumazinti riebalus ar saldainius, sportuoti ar gerti daugiau vandens buvo mazesnis", - teigia Lisa Kakinami.

Kanados Monrealio Konkordijos universiteto mokslininkas, vadovaujamasi Monika Kanados Concordia universiteto mokslininke Lisa Kakinami, teigia, kad del to, kad zmones, gyvenantys zemiau skurdo ribos, labiau linke tureti antsvori arba nutuke, labiau susije su noru gauti greitu rezultatu ir maziau linke tiesiog pinigu srautu problemos.

JAV apie du trecdalius gyventoju yra antsvorio arba nutuke, taciau tyrimas rodo, kad skurde gyvenantys asmenys yra dar labiau paveikti.

Pasak "Ligu kontroles ir prevencijos centru" (CDC), 2008 m. Numatytos metines nutukimo medicinines islaidos JAV sudare 147 mlrd. JAV doleriu, o medicinines islaidos nutukusiems zmonems buvo 1 429 JAV doleriu didesnes nei normalaus svorio.

"Zinute, kaip numesti svori pagal nacionalines gaires, gali neatspindeti tiems, kurie stengiasi sumoketi savo saskaitas", - sako Kakinamis, kurio komanda analizavo skerspjuvio duomenis apie daugiau kaip 8 800 dalyviu is 1999 m. Surinkto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo -2010.

Tyrimo metu metiniai namu ukiu pajamos buvo suskirstytos i skirtingas grupes:

• Maziau nei 20 000 USD
• Tarp $ 20,000-44,999
• Nuo $ 45,000-74,999
• Daugiau nei 75 000 JAV doleriu.

Tyrejai nustate, kad asmenys is mazesnes pajamas gaunanciu grupiu dazniau vartoja dietinius piliules, negu pakeicia savo mitybos iprocius arba pradeda vykdyti pratimus, kurie, pasak grupes, ilgainiui gali buti neproduktyvi.

Asmenys, esantys skurdo ribos ribose, labiau linke siekti "greitu rezultatu"

Nenuostabu, kad net is esmes nemokamos strategijos pasirode esas menkos apeliacijos, kaip papildomo poziurio tiems, kurie gauna mazas pajamas.

Greiti faktai apie pajamas ir nutukima

• Ne Ispaniskas juodas ir meksikietiskas amerikietis vyrai su didesnemis pajamomis dazniau nutuke, nei mazas pajamas turintys zmones.
• Moterys su didesnemis pajamomis maziau tiketina, kad jos yra nutukusios, nei mazos pajamos.
• Moterys su kolegijos laipsniais yra maziau linkusios buti nutukusiais, palyginti su moterimis, kuriu issilavinimas yra zemesnis.

"Nors mazesniu pajamu namu ukiuose, palyginti su didziausias pajamas gaunanciu namu ukiu, noras sumazinti riebalus ar saldainius, sportuoti ar gerti daugiau vandens buvo mazesnis", - sako Kakinamis.

Nors ji pastebi, kad tyrimo dalyviai parode supratima apie pagrindinius svorio netekimo metodus tiems, kurie gyvena aplink arba zemiau skurdo ribos, ji nustate, kad yra pirmenybe "metodams, kurie suteikia akimirksniu rezultatus, kurie gali buti zalingi ilga laika, jei jie visi dirbs ".

Tarp jaunesniu amerikieciu tyrimas parode, kad skurdesniu namu ukiu paaugliai buvo ypac nenuoseklus, kai buvo vadovaujamasi nacionalinemis gairemis. Issamiau, jie buvo maziau tiketini, nei ju bendraamziai is didziausiu pajamingumo grupiu, kad galetu naudotis, bet jie greiciausiai greiciausiai pasidare ar praleidzia maista.

Kakinam sako, kad ju rezultatai rodo nuolatini pranesimu atotruki, nes sie "greitieji pataisymai" nieko nedare, kad sumazintu nutukimo lygi JAV ir netgi galetu sukelti dar rimtesnes pasekmes.

Tyrimas baigiamas pazymint, kad reikia daugiau pastangu, kad butu teikiama pirmenybe svorio kritimo strategijoms, atitinkancioms rekomendacijas, ypac mazesnese socialines ir ekonominese grupese.

"Galbut visi tyrimai, kurie buvo atlikti del svorio, tampa nesudetingi zmoniu protuose," sako Kakinamis. "Galbut atejo laikas sugrizti ir ivertinti, ka zmones zino ir supranta apie nutukima ir svorio netekima".

Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad issilavinimas turi itakos fizinio aktyvumo lygiui. Sio tyrimo tyrejai teige, kad zmones su zemesniu issilavinimo lygiu dazniau isitraukia i fizine veikla savo darbe, o koledzo studentai yra aktyvesni savaitgaliais.