lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Be danties nykimo: kodel gera dantu higiena yra svarbi

Daugelis is musu zino, kad bloga dantu higiena gali sukelti danties suletejima, dantenu ligas ir bloga kvapa - bet ne dantu valymas gali tureti pasekmiu ir rimtesnems ligoms.

Atsizvelgiant i si demesio centro funkcija, kuris sutampa su Nacionaliniu dantu higienos menesiu, mes vertiname po plokstelemis, kad istirtu, kokios kitos - galbut netiketos - sveikatos bukles turi itakos bloga dantu bukle.

Alzheimerio liga

2010 m. Niujorko universiteto (NYU) mokslininkai padare isvada, kad yra susiejimas tarp dantenu uzdegimo ir Alzhaimerio ligos, perziurejus 20 metu asociacijos duomenis.


Amerikos dantu higienistu asociacija rekomenduoja, kad mes turetume tepeti 2 minutes du kartus per diena.

Taciau NJU studiju dalyviu skaicius buvo gana mazas. Tyrejai istyre duomenis is 152 "Glostrop Aging" tyrime dalyvavusiu asmenu - Danijos vyru ir moteru psichologines, medicinines ir burnos bukles sveikatos tyrimo. Tyrimas apeme 20 metu laikotarpi ir baigesi 1984 m., Kai klausimai buvo vyresni nei 70 metu.

Kognityvines funkcijos palyginimas 50 ir 70 metu amziuje, NYU komanda nustate, kad dantenu ligos amzius 70 metu buvo stipriai susijusios su mazais kognityvines funkcijos balais.

Tyrimo dalyviai buvo devynis kartus labiau linke gauti mazesni pazinimo testo intervala - "skaitmenu simbolio testa" (DST) - jei jie turejo dantenu uzdegima.

Nors siame tyrime buvo atsizvelgta i potencialiai besiskiriancius veiksnius, tokius kaip nutukimas, rukymasis cigareciu ir danties nuostoliai, nesusije su dantenu uzdegimu, vis dar buvo glaudus rysys tarp mazo DST ir dantenu uzdegimo.

2013 m. Jungtineje Karalysteje isikure tyrejai is Centrines Lankasyro universiteto (UCLan) remiasi sio tyrimo isvadomis, lygindami smegenu meginius is desimties Alzheimerio liga serganciu pacientu su 10 smegenu meginiu is zmoniu, kurie neturejo sios ligos.

Analize parode, kad bakterija - Porphyromonas gingivalis - dalyvavo Alzheimerio smegenu pavyzdziuose, bet ne zmonems, neturintiems Alzheimerio ligos, smegenyse. Tai buvo idomu P. gingivalis paprastai yra susijes su letiniu dantenu liga.

2014 m. Grupe atliko tyrima, kuriame buvo atliktas naujas tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti Alzheimerio ligos zurnalas. Medicinos naujienos siandien kalbejo su bendraautoriumi Dr. Sim K. Singhrao del isvadu.

Dr. Singhrao teigia, kad yra pakankamai moksliniu irodymu, leidzianciu irodyti, kad dvi is triju dantenu ligas sukelianciu bakteriju gali judeti (arba "judeti") ir yra nuosekliai randamos smegenu audiniuose.

"Sios motilines bakterijos gali palikti burna ir ieiti i smegenis per du pagrindinius kelius", - aiskina jis. "Jie gali naudoti savo judejimo gebejimus tiesiogiai patekti i smegenis. Vienas is budu - nuskaityti nervus, jungiancius smegenis su dantu saknimis. Kitas kelias yra netiesioginis patekimas i smegenis per kraujotakos sistema."

Pacientui, kuriam yra kraujavimas, sako dr. Singharo, dantenu ligas sukeliancios bakterijos pateks i krauja kiekviena karta, kai isvalys burna ir netgi valgys maista.

Jis tesia:

"P. gingivalis yra ypac idomi, nes nustate budus, kaip kraujui pritvirtinti lifto is raudonuju kraujo kuneliu, o kraujo kresuliu autobusas yra "bluznis", jie pasirenka iseiti i smegenis toje vietoveje, kurioje nera imunines kontroles punktu. Is ten jie issiplete i smegenis savo noru. Be to, vyresnio amziaus zmonems kraujagysles paprastai padideja ir tampa neryskios. "

"Paskelbtas darbas patvirtintas P. gingivalis ideta i peliu burna, atsitinka i smegenis, kai pirmiausia susidaro dantenu liga ", - teigia dr Singhrao. Be to, musu hipoteze sustiprina neseniai gauti rezultatai, parodantys, kad smegenu imunines sistemos isleidziamos chemines medziagos, reaguodamos i P. gingivalis "netycia" smegenys pasiekia "smegenu srityje veikianciu funkciniu neuronu zala, susijusia su atmintimi".

Kasos vezys

Harvardo visuomenes sveikatos moksline grupe, isikurusi Bostone, MA, buvo pirmoji, kuri 2007 m. Pateike tvirtu irodymu, patvirtinanciu rysi tarp dantenu ligomis ir kasos veziu.


Tyrejai negali irodyti, ar periodontito bakterijos yra kasos vezio priezastis ar priezastys. Dabartiniai tyrimai gali irodyti, kad jie yra susije.

Tyrimo metu dantenu uzdegimo dervos uzdegimo tipas buvo periodontitas, kuris paveike dantis palaikanti audini ir galejo sukelti kaulu praradima aplink dantu pagrinda.

Kitas pagrindinis dantenu ligos rusis - gingivitas; kur audinys aplink dantis tampa uzdegimas, - nebuvo susijes su padidejusia vezio rizika. Taciau gingivitas gali sukelti periodontita, jei jis yra nuolatinis. Gingivitas atsitinka, kai del blogos dantu higienos susidaro bakterijos dantu apacioje aplink dantu pagrinda.

Isnagrineje duomenis apie dantenu ligas is sveikatos prieziuros specialistu testinio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 51 000 vyru grupe ir kurie pradejo rinkti duomenis 1986 m., Harvardo mokslininkai nustate, kad vyrams, kuriu anemija buvo dantenu ligos, 64% padidejo kasos liga vezys, palyginti su vyrais, kurie niekada neturejo dantenu ligos.

Didziausia kasos vezio rizika sioje grupeje buvo vyrams, kuriu pastaruoju metu dantis prarado. Taciau tyrime nebuvo galima rasti sasaju tarp kitu rusiu burnos sveikatos problemu, tokiu kaip dantu eduonis ir kasos vezys.

Mokslininkai teigia, kad gali buti rysys tarp didelio kancerogeniniu junginiu kiekio, rastu zmonems su dantenu ligomis ir kasos vezio rizika.Jie tvirtina, kad sie junginiai, vadinami nitrozaminais, gali reaguoti i zarnyno virskinamus chemikalus taip, kad sukurtu aplinka, palankia kasos vezio vystymuisi.

Taciau tolesnis tyrimas, kuri atliko 2012 m. Komanda, negalejo irodyti, ar periodontito bakterijos yra kasos vezio priezastis ar priezastys. Tyrimas gali irodyti, kad abu yra susije.

"Tai nera nustatyta rizikos veiksnys", - pripazino autorius Dominique Michaud. "Bet as jauciuosi labiau isitikines, kad kazkas vyksta. Tai kazkas, kuri turime geriau suprasti."

Sirdies liga

Galbut labiau nusistovejusi yra rysys tarp dantu higienos ir sirdies ligu.


"Garsas yra turbut labiausiai dirbantis zmogaus kune," sake dr. Steve Kerrigan.

2008 m. MNT pranese apie Bristolio universiteto Jungtineje Karalysteje vykdomu jungtiniu komandu ir Airijos Dubline esancioje Karaliskojo koledzo chirurgu Dubline, kuriuose nustatyta, kad zmones, serganti kraujavimo dantenomis del blogos dantu higienos, gali padidinti sirdies ligu rizika.

Mokslininkai nustate, kad sirdies ligu rizika padideja, nes zmonems, kuriems yra kraujavimo dantenos, burnos bakterijos gali patekti i krauja ir laikytis trombocitu, kurie gali sudaryti kraujo kresulius, pertraukti kraujo srauta i sirdi ir sukelti sirdies smugis.

"Gurksnis yra turbut labiausiai dirbantis zmogaus kune," sake dr. Steve Kerrigan is Karaliskojo chirurgo koledzo, paaiskindamas, kad musu burnose yra iki 700 skirtingu tipu bakteriju.

Prof. Hovardas Dzenkinsonas is Bristolio universiteto pridure:

"Sirdies ir kraujagysliu ligos siuo metu yra didziausias zudikas vakaru pasaulyje. Geriamieji bakterijos, tokios kaip Streptococcus gordonii ir Streptococcus sanguinis yra dazni uzkreciamieji vaistai, ir dabar mes pripazistame, kad bakterines infekcijos yra savarankiskas sirdies ligu rizikos veiksnys. "

Bristolio universiteto mokslininkai tyre, kaip bakterijos saveikauja su trombocitais, imituojant slegi kraujagyslese ir sirdyje. Prof. Jenkinson komanda nustate, kad bakterijos naudoja trombocitus kaip gynybos mechanizma.

Sumaisius trombocitus kartu, bakterijos gali visiskai apsupti save. Si trombocitu sarva apsaugo bakterijas nuo imuniniu lasteliu ataku ir daro juos antibiotikams maziau aptiktus.

Nors kai kurios asociacijos, i kurias mes atkreipeme demesi siuo demesio centru, vis dar tiriami, geroji dantu higiena islieka svarbi, siekiant sumazinti ivairiu salygu keliama rizika.

Amerikos dantu higienistu asociacija (ADHA) rekomenduoja, kad mes turetume tepeti 2 minutes du kartus per diena. ADHA gairese taip pat pabreziama, kad kasdienio skutimosi ir skalavimo su burnos skalavimu svarba. Galite perskaityti visas ADHA svetaines rekomendacijas.

Neuzkietejimas yra bukle ir neturetu buti tabu tema

Neuzkietejimas yra bukle ir neturetu buti tabu tema

200 mln. Zmoniu visame pasaulyje patiria slapimo nelaikyma. Emeritus konsultantas urologas is Siaures Bristolio NHS Trust profesorius Roger Feneley, pagrindinis urologas, ragino zmones nutraukti slapimo nelaikymo kaip "tabu" temos gydyma ir kalbeti apie tai atviriau po pirmojo pasaulyje pazangios kateterio kojos maiso su elektros siurblys.

(Health)

Zmogaus genetikos supratimas ir moksliniai tyrimai bus pletojami sukuriant peliu genetini projekta

Zmogaus genetikos supratimas ir moksliniai tyrimai bus pletojami sukuriant peliu genetini projekta

Tyrejai sukure svarbu peles genetini projekta, kuris pagreitins busimus mokslinius tyrimus ir zmogaus genetikos supratima. Rugsejo 14 d. "Nature" straipsniuose paskelbtoje tarptautineje komandoje, vadovaujama "Wellcome Trust Sanger" instituto ir Oksfordo universiteto tyreju, paaiskinama, kaip jie sugriebe ir ivertino 17 peliu kamienu genomo seka.

(Health)