Ka turetumete zinoti apie bipolini sutrikima

Turinys

1. Kas yra bipolinis sutrikimas?
2. Simptomai
3. Diagnoze
4. Gydymas
5. Priezastys

Bipolinis sutrikimas yra bukle, kuri rodo ypatingas nuotaikos kaita ir svyravimus energijos ir aktyvumo lygiuose, del kuriu sunku kasdieniame gyvenime.

Anksciau zinoma kaip manijos depresija, tai yra rimta psichine liga, kuri, jei palikta neapdorota, gali sunaikinti santykius, pakenkti karjeros perspektyvoms ir rimtai paveikti akademinius rezultatus. Kai kuriais atvejais tai gali sukelti savizudybe.

Apskaiciuota, kad 2,9 proc. Amerikieciu diagnozuoja bipolini sutrikima, o 83 proc. Atveju yra klasifikuojami kaip sunkus.

Diagnoze dazniausiai pasireiskia tarp 15 ir 25 metu, taciau tai gali atsitikti bet kuriame amziuje. Tai daro poveiki vyrams ir moterims vienodai.

Greiti faktai apie bipolini sutrikima

Stai keletas pagrindiniu dalyku apie bipolini sutrikima. Daugiau informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Bipolinis sutrikimas yra rimta bukle, susijusi su ryskiais nuotaiku pakitimais.
• Asmuo patiria kintamas manijos ar hipomanijos ir depresijos pasireiskimus, kurie gali sukelti psichoze.
• Epizodai gali trukti kelias savaites ar menesius, o tarp ju - stabilumo periodai.
• Jis gali buti gydomas vaistu, taciau gali prireikti siek tiek laiko, kad butu galima rasti tinkama doze ir derini.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis sutrikimas susijes su daugybe jausmu.

Pagrindiniai bipolinio sutrikimo simptomai yra kintancios ekstremalios euforijos, arba manijos ir didziosios depresijos epizodai.

Sie svyravimai gali buti sunkus, taciau smegenys ir ertmes gali buti normalios nuotaikos.

Bipolinio sutrikimo metu vykstantys nuotaiku svyravimai yra daug sunkesni, silpnejantys ir neveiksmingi, nei dauguma zmoniu.

Kai kuriems zmonems gali pasireiksti haliucinacijos ir kiti simptomai.

Su gydymu daugelis zmoniu, turinciu bukle, gali dirbti, studijuoti ir gyventi pilnaverciu ir produktyviu gyvenimu. Taciau kai kurie zmones nustoja vartoti vaistus arba nusprendzia ju nevartoti.

Kai kurie tyrimai parode, kad zmones su bipoliniu sutrikimu gali tureti didesni kurybiskuma. Taciau nuotaikos svyravimai gali apsunkinti islaikyti demesi i projektus arba vykdyti planus, todel zmogus, kuris pradejo daug projektu, bet nieko nepadare.

Simptomai

Simptomai skiriasi tarp zmoniu ir priklausomai nuo nuotaikos. Kai kurie zmones turi aiskiu nuotaiku svyravimu, kuriu simptomai yra manija, o po to - depresija, kuri tesiasi kelis menesius arba menesius tarp ju. Kai kurie menesiai ar metai praleidzia "auksta" ar "zema" nuotaika.

"Misri busena" yra tuo metu, kai manijos ir depresijos epizodas ivyksta tuo paciu metu. Asmuo gali jaustis neigiamai, kaip ir depresija, bet jie taip pat gali jaustis "laidziu" ir neramus.

Manija ar hipomanija

Hipomanija ir manija reiskia "auksta" nuotaika. Manija yra sunkesne forma.

Simptomai gali buti:

Manijos epizodo metu zmogus gali imtis rizikingo elgesio.

• pazeistas sprendimas
• mokamas "laidinis"
• blaskymosi ar nuobodulio jausmas
• truksta darbo ar mokyklos ar netinkamas
• galvodami, kad jie gali "ka nors padaryti"
• tikejimas, kad nieko nera blogai
• yra labai greitai, kartais agresyviai
• tikimybe uzsiimti rizikingu elgesiu
• jausmas, kad jis yra ant virsaus pasaulyje, ikveptas ar euforiskas
• per didelis pasitikejimas savimi, pripustos savigarbos ir saves svarbos jausmas
• per didelis ir greitas kalbejimas, spaudziamoji kalba, kuri gali pereiti is vienos temos i kita
• "lenktyniu" mintis, kurios ateina ir eina greitai, ir keistos idejos, kurias asmuo gali elgtis

Tai gali apimti gaudyti pinigus, piktnaudziauti nelegaliais narkotikais ar alkoholiu ir dalyvauti pavojingoje veikloje. Didesnis lytinis potraukis gali sukelti neskaidruma.

Depresijos simptomai

Depresijos epizodo metu asmuo gali patirti:

• drumstumo jausmas, juodumas, neviltis ir beviltiska
• ekstremalus liudesys
• nemiga ir miego sutrikimai
• nerimas apie trivialius dalykus
• skausmas ar fizines problemos, kurios nereaguoja i gydyma
• kalte ir jausmas, kad viskas, kas blogai ar atrodo neteisingai, yra ju kalte
• valgymo budu pokyciai, ar valgyti daugiau, ar valgyti maziau
• svorio ar svorio padidejimas
• didelis nuovargis, nuovargis ir neryskumas
• nesugebejimas megautis veikla ar interesais, kurie paprastai teikia malonuma
• mazai demesio span ir sunku prisiminti
• dirginimas, galbut sukeltas triuksmo, kvapo, storos drabuziu ir kitu dalyku, kurie paprastai butu toleruojami arba ignoruojami
• nesugebejimas susidurti su artejimu dirbti ar mokykloje, galbut netinkamas

Sunkiais atvejais zmogus gali galvoti apie savo gyvenimo pabaiga, ir jie gali veikti pagal mintis.

Psichoze gali pasireiksti ir manijos, ir depresijos epizoduose. Zmogus gali nesugeba atskirti fantazijos ir tikroves.

Jie gali tiketi per "auksta", kad jie yra zinomi arba turi aukstu socialiniu rysiu, arba kad jie turi ypatingu galiu. Depresijos epizodo metu jie gali manyti, kad jie padare nusikaltima arba kad jie yra sugadinti ir be piniginiu.

Psichozes simptomai gali buti manijos, kurios yra klaidingos, bet stipriai jauciamos isitikinimu ir haliucinacijos, iskaitant klausyma ar matyma dalyku, kuriu ten nera.

Vaikams ir paaugliams, kuriems yra bipolinis sutrikimas, labiau tiketina, kad jie patirs silpna tritruma, greita nuotaika, agresijos ispuolius, sprogstama pykti ir neapdairu elgesi.

Sios savybes turi buti epizodines, o ne letines, kad butu diagnozuojama bipolinis sutrikimas.

Galima valdyti visus siuos simptomus tinkamu gydymu.

Diagnoze

Psichiatras ar psichologas nustato diagnoze pagal kriterijus, nustatytus Diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas (DSM-5).

Asmuo turi atitikti tam tikrus manijos ir depresijos kriterijus, iskaitant padidejusi ar dirginama nuotaika ir "nuolatini aktyvuma ar energijos lygi". Jie turi trukti ne maziau kaip 7 dienas ar maziau, jei ligos simptomai yra pakankamai sunkus.

Asmuo ir jo seimos nariai, kolegos, mokytojai ir draugai gali padeti susieti paciento elgesio patirti.

Kiti sveikatos prieziuros specialistai galejo nustatyti antrinius bukles pozymius.

Gydytojas gali atlikti fizini tyrima ir atlikti kai kuriuos diagnostinius tyrimus, iskaitant kraujo ir slapimo tyrimus.

Tai gali padeti pasalinti kitas galimas simptomu priezastis, pvz., Piktnaudziavima narkotinemis medziagomis.

Kitos bukles, kurios gali atsirasti bipoliniu sutrikimu:

• narkotiku ar alkoholio vartojimas norint iveikti simptomus
• potrauminis streso sutrikimas (PTSS)
• nerimo sutrikimas
• demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)

Taciau jie taip pat gali nuslepti diagnoze.

Zmogus labiau linkes kreiptis pagalbos metu depresijos metu nei "didelis". Nacionalinis psichines sveikatos institutas (NIMH) ragina sveikatos prieziuros istaigas ieskoti manijos pozymiu zmogaus istorijoje, siekiant uzkirsti kelia klaidingai diagnozei.

Bipolinio sutrikimo tipai

Asmuo gali gauti vieno is triju placios bipolinio sutrikimo diagnozes diagnoze.

Bipolinis I sutrikimas

Bipoliniam I diagnozei:

• Turi buti bent vienas manijos epizodas

• Asmuo taip pat turi tureti ankstesne didziaja depresijos epizoda

• Gydytojas turi atmesti sutrikimus, kurie nera susije su bipoliniu sutrikimu, tokiais kaip sizofrenija, manijos sutrikimas ir kiti psichiniai sutrikimai.

Bipolinis II sutrikimas

Bipolinio II diagnozei pacientas turi patirti viena ar kelis depresijos epizodus ir bent viena hipomanijos epizoda.

Kai kurie zmones susiduria su misriomis busenomis, kuriose jie jaucia depresija, bet taip pat neramus.

Hipomanija yra silpnesne nei manijos.

Hipomanijos epizodo savybes apima miega, mazesni nei iprasta, ir yra konkurencingos, iseinancios ir pilnos energijos.

Taciau asmuo visiskai funkcionuoja, o tai gali buti ne manijos epizodu atveju.

Bipolar II taip pat gali apimti ivairius epizodus, ir gali buti simptomu nuotaikos sutampa arba nuotaika-incongruent psichozes savybes.

Samoningumo psichoze tures funkciju, kurios atitiks nuotaika. Pavyzdziui, jei asmuo patiria depresija, nuotaikos kongruentiska psichoze gali tureti liudesio tema.

Ciklotyma

Ciklotimas apima zemo lygio depresijos epizodus, kurie kinta del hipomanijos laikotarpiu.

The DSM-V klasifikuoja ji atskirai nuo bipolinio sutrikimo, nes nuotaikos pokyciai yra maziau dramatiski.

Asmuo, kuris gauna bipolinio sutrikimo diagnoze, turi diagnoze visa gyvenima. Jie gali patekti i stabilumo perioda, taciau jie visada tures diagnoze.

Gydymas

Gydymas siekia sumazinti manijos ir depresijos epizodu dazni ir sumazinti simptomu sunkuma, kad butu galima palyginti normalu ir produktyvu gyvenima.

Neapdorotos, depresijos ar manijos liga gali islikti iki 1 metu. Su gydymu galima patobulinti per 3-4 menesius.

Gydymas apima gydymo budus, kurie gali apimti vaistus ir fizines bei psichologines intervencijas.

Asmuo gali ir toliau patirti nuotaikos pokycius, taciau glaudus bendradarbiavimas su gydytoju gali sumazinti sunkuma ir padaryti simptomus lengviau valdyti.

Narkotiku gydymas

Licio karbonatas yra dazniausiai nustatytas ilgalaikis vaistas ilgalaikiam depresijos ir manijos ar hipomanijos epizodams gydyti. Pacientai paprastai vartoja licio ne maziau kaip 6 menesius.

Labai svarbu, kad pacientas laikytusi gydytojo nurodymu, kada ir kaip vartoti vaistus, kad vaistiniai preparatai veiktu.

Kiti gydymo budai:

• Antikonvulsantiniai vaistai. Kartais jie skirti gydyti manijos epizodus.
• Antipsichoziniai vaistai. Aripiprazolas, olanzapinas, risperidonas yra keletas variantu, jei elgesys yra labai sutrikes ir simptomai yra sunkus.

Gali prireikti koreguoti vaistus, nes nuotaikos pasikeicia, o kai kurie vaistai turi salutini poveiki.

Kai kurie antidepresantai, skirti pacientams pries jiems diagnozuojant bipolini sutrikima, gali sukelti pradini manijos epizoda. Tai turetu stebeti gydytojas, gydantis depresijos pacienta.

Psichoterapija, KT ir hospitalizacija

Psichoterapija siekiama palengvinti ir padeti pacientui valdyti simptomus.

Jei pacientas gali nustatyti ir atpazinti svarbiausius veiksnius, jie gali sumazinti antrinius bukles padarinius.

Asmuo gali ismokti atpazinti pirmuosius simptomus, rodancius epizodo atsiradima, ir dirbti su veiksniais, kurie padeda palaikyti "iprastus" laikotarpius kuo ilgiau.

Tai gali padeti islaikyti teigiamus santykius namuose ir darbe.

Kognityvine elgesio terapija (KKT), kaip individuali ar su seima orientuota terapija, gali padeti isvengti atkryciu.

Tarpterminis ir socialinis ritmo gydymas, kartu su CBT, taip pat gali padeti depresiniams simptomams.

Hospitalizacija yra maziau paplitusi nei praeityje. Taciau laikinas hospitalizavimas gali buti patartina, jei pacientui kyla pavojus, kad pats ar kiti asmenys patirs zala.

Elektrokonvulsinis gydymas (ECT) gali padeti, jeigu kiti gydymo budai nera veiksmingi.

Laikydami reguliariai iprasta sveika mityba, pakankamai miega ir reguliarius fizinius pratimus, asmuo gali islaikyti stabiluma.

Visu papildymu reiketu pirmiausia aptarti su gydytoju, nes kai kurie alternatyvus vaistai gali saveikauti su vaistais, vartojamais bipoliniu sutrikimu, arba paumeti simptomus.

Priezastys

Bipolinis sutrikimas, atrodo, neturi vienos priezasties, bet greiciausiai atsiranda del daugybes veiksniu, kurie saveikauja.

Genetiniai veiksniai

Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali buti genetinis komponentas. Labiau tiketina, kad atsiras asmuo, turintis bukle turincio seimos nario.

Biologiniai bruozai

Bipolinio sutrikimo ligoniai daznai rodo fizinius smegenu pokycius, taciau rysys lieka neaiskus.

Smegenu ir cheminis disbalansasNeurotransmiteriu disbalansas, atrodo, atlieka pagrindini vaidmeni daugelyje nuotaikos sutrikimu, iskaitant bipolini sutrikima.

Hormonines problemos: Hormoniniai disbalansai gali sukelti arba sukelti bipolini sutrikima.

Aplinkos faktoriai: Piktnaudziavimas, psichinis stresas, "reiksmingas praradimas" ar kitas trauminis ivykis gali prisideti prie bipolinio sutrikimo arba ji sukelti.

Viena galimybe yra tai, kad kai kurie zmones, turintys genetine polinki i bipolini sutrikima, gali netureti pastebimu simptomu, kol aplinkos veiksnys nesukels sunkios nuotaikos svyravima.