lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Kraujo tyrimo tyrimai galejo numatyti Alzhaimerio liga

Mokslininkai is Misurio atskleidzia, kad kraujo tyrimo atranka gali nustatyti Alzheimerio ligos zymenis, kol zmones prades patirti atminties praradima ar painiava. Si isvada yra svarbus zingsnis prognozuojant ligos rizika.
Vienu metu numatyti Alzheimerio liga gali buti taip pat lengva, kaip paprasta kraujo tyrima.

Tyrimas buvo pristatytas Alzhaimerio asociacijos tarptautineje konferencijoje Londone, Jungtineje Karalysteje, o isvados buvo paskelbtos zurnale Alzheimerio liga ir demencija.

Zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, pasireiskia didelis neuronu praradimas, kol ligos simptomai jau prasideda. Kadangi smegenys uzsiima kasdienemis uzduotimis, ji daug kartu gamina ir isvalo lipni baltyma, vadinama amiloido beta. Kai kurios amiloido beta yra isplautos kraujyje ir galvos smegenu skystyje.

Taciau, jei baltymas pradeda kauptis, jis gali kauptis i plokstele smegenyse, klijuoti prie neuronu ir sukelti neurologinius pazeidimus, prisidedancius prie Alzheimerio ligos vystymosi ir progresavimo.

Del sios priezasties butina skubiai atlikti paprastus atrankos testus, kurie galetu nuspeti, kad zmogus yra Alzheimerio ligos pavojus anksciau, nei pasireiskia ploksteles. Siuo metu vieninteliai amiloido beta smegenyse aptikti metodai naudoja positronu emisijos tomografija (PET) arba skenavimo speni.

Taciau PET nuskaitymas yra brangus ir "nera placiai prieinamas", o stuburo bakstelejimas yra invazinis ir reikalauja "specialios medicinines proceduros", kuria teikia labai nedaug praktiku.

Kraujo tyrimo galimybiu ivertinimas

Norint iveikti sias kliutis, mokslininkai ivertino amiloido beta koncentracija kraujyje, kad suzinotu, ar kraujo tyrimas gali padeti nustatyti baltymu kieki zmogaus smegenyse ir galvos smegenu skystyje.

Kraujo tyrimas gali buti pigus ir maziau invazinis budas pasirinkti tuos zmones, kurie greiciausiai gali vystytis Alzheimerio liga, pries metus, kai jiems bus diagnoze, pagrista ju simptomais. Taciau ankstesni tyrimai neparode koreliacijos tarp amiloido beta priemoniu kraujyje ir smegenyse.

Vyresniojo mokslo autorius dr. Randalas J. Batemanas, Charlesas F. ir Joanne Knightas, skiriamasis neurologijos profesorius Vasingtono universiteto medicinos mokykloje Sent Luisas, MO, ir grupe atliko tyrima, kuriame dalyvavo 41 vyresni nei 60 metu asmenys kraujo ivertinimui amiloido beta koncentracijos.

Is viso 23 zmones buvo amiloido teigiami, tai reiskia, kad jie turejo pazinimo sutrikimu pozymiu. Sie dalyviai turejo PET skenavimus ar nugaros smegenis, kad patvirtintu amiloido ploksteliu buvima smegenyse arba amiloidu pokycius ju smegenu skystyje.

Likusieji 18 dalyviu, dalyvavusiu tyrime, kuriu ne vienas nebuvo amiloido kaupimosi, taip pat buvo ismatuotas baltymu potipiu.

Amiloido koncentracijos, susidarymas ir kaupimasis buvo ismatuotas 20 meginiu kraujyje is kiekvieno individo per 24 valandas.

"Vieno pavyzdzio" yra amiloido ploksteles

Mokslininkai atrado, kad zmonems, turintiems amiloido ploksteliu, amiloido beta 42 lygis, palyginti su amiloido beta 40, visada buvo mazdaug 10-15 proc. Mazesnis.

"Amiloido ploksteles susideda is amiloido beta 42, taigi tai tikriausiai reiskia, kad ji patenka i smegenis pries pradedant judeti i krauja", - aiskina dr. Batemanas.

"Skirtumai nera dideli, taciau jie yra labai nuoseklus. Musu metodas yra labai jautrus ir ypac kai atliekate daugybe kartotiniu pavyzdziu, kaip siame tyrime - daugiau kaip 500 pavyzdziu - galime buti labai tikri, kad skirtumas yra tikras. vienas meginys gali atskirti, kas turi amiloido ploksteliu. "

Dr. Bateman ir jo kolegos nustate, kad jie galetu tiksliai klasifikuoti zmones kaip amiloida teigiamus arba amiloidu neigiamus, vidutiniskai nustatydami amiloido beta 42 santyki su amiloido beta 40 per kiekviena dalyvio 20 kraujo megini.

Naudodamiesi 20 meginiu vidurkiu, komanda sugebejo teisingai klasifikuoti zmones 89 proc. Laiko, o pagal viena megini jie buvo tikslus 86 proc.

"Musu rezultatai rodo, kad sis amiloido beta kraujo tyrimas gali nustatyti, ar amyloidas pradeda kauptis smegenyse. Tai idomu, nes tai galetu buti greito ir nebrangio kraujo tyrimo testo pagrindas, siekiant nustatyti zmones, kuriems yra didele Alzheimerio liga serganciu ligu rizika".

Dr Randall J. Bateman

Be amiloidiniu ploksteliu, smegenu baltymu, vadinamu tau, sanarys yra Alzhaimerio ligos pozymis. Vasingtono universiteto medicinos mokyklos Vaiku neurologijos katedros vedejas Dr. David Holtzman siuo metu dirba tau atlikus kraujo tyrima. Tau kraujo tyrimas gali papildyti amiloido kraujo tyrima, kad butu pridetas tikslumas.

"Jei mes taip pat galetume atlikti tymu kraujo tyrima, galetume juos sujungti, kad galetume dar geriau suprasti, kam labiausiai kyla Alzheimerio ligos pavojus. Tai butu didziulis zingsnis i prieki musu gebejime numatyti ir netgi uzkirsti kelia , Alzhaimerio liga ", - sako dr. Batemanas.

Suzinokite, kaip blogas miegas gali padidinti smegenu baltymus, susijusius su Alzheimerio liga.

Pemfigus foliaceus: ka zinoti

Pemfigus foliaceus: ka zinoti

Turinys Kas yra PF? Simptomai Priezastys Diagnoze Gydymas Kiti rusys pemfigus Pemfigijus foliaceus yra autoimuniniu ligu pemfigus grupes dalis. Autoimunines ligos atsiranda, kai organizmo imunine sistema pernesa sveikus audinius. Pemphigus foliaceus imunine sistema pazeidzia odos lasteles, vadinama keratinocitu.

(Health)

Ka reikia zinoti apie paroksizmine priesirdziu virpejima?

Ka reikia zinoti apie paroksizmine priesirdziu virpejima?

Turinys Priezastys Simptomai Gydymas Gyvenimas su paroksizmine A-fibine priesirdziu virpulija, taip pat zinoma kaip A-fib, yra labiausiai paplitusi aritmija, kuri yra bukle, kai zmogus patiria sirdies ritmo sutrikimus. Paroksizmine priesirdziu virpejimas atsiranda tada, kai staiga pradedamas greitas ir sutrikes sirdies ritmas, o po to septyneriu dienu seka.

(Health)