lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Anksti ispejamieji kruties vezio simptomai

Turinys

  1. Anatomija
  2. Ankstyvieji simptomai ir ispejamieji zenklai
  3. Ka daryti, jei pastebejote simptomus
  4. Ka daryti gydytojas
Tam tikri kruties pokyciai gali buti ankstyvieji kruties vezio pozymiai. Zinant, kaip sie pokyciai atrodo, jie gali padeti zmonems kuo greiciau gauti tinkama gydyma.

Supratimas apie skirtingas krutines dalis ir ju funkcijas gali padeti zmonems geriau suvokti bet kokius pokycius ar sutrikimus.

Siame straipsnyje nagrinejama krutu anatomija ir daugiau paaiskinama, kaip ivairus audiniai, lobeles, lopai ir pieno kanalai sudaryti krutine.

Ji taip pat pabrezia, kokie ispejamieji zenklai gali atrodyti, tai gali reiksti kruties vezi ir tai, ka zmones turetu padaryti, jei jie juos pastebes.

Anatomija


Krutines lastos diagramos, parodancios krutines raumenis, lobele, kanala, spenele ir arola.
Vaizdo kreditas: NCI NIH, 2010 m. Lapkritis.

Svarbu suzinoti apie kruties dalis, kad geriau suprastumete, kaip vezys formuojasi ir kokie jo pozymiai gali buti.

Moteriska krutine sudaryta is daugelio daliu, iskaitant:

  • kuno riebalai (riebalinis audinys)
  • lobos
  • lobules
  • pieno kanalai
  • limfmazgiai
  • kraujagysles

Raumeningas audinys

Dauguma moteru krutu yra pagaminti is riebalinio audinio, labiau zinomo kaip kuno riebalai. Ne tik pacioje krutyje, riebalinis audinys tesiasi nuo ragenos, zemyn iki zasto ir per krutinkaulio.

Raumeningas audinys taip pat yra nervu lasteliu ir kraujagysliu. Svarbu saugoti ir isleisti energija.

Lobes, lopiniai ir pieno kanalai

Moteriska krutine paprastai turi 12-20 skilciu, vadinamu skiltimis. Kiekvienas is ju yra sudarytas is mazesniu vietoviu, vadinamu lobulemis, kurios yra pieno liaukos.

Lobes ir lobeles yra prijungtos prie pieno kanalu, pernesanciu piena i nipeli. Tai yra tarp skilciu, lervu ir pieno kanalu, kuriuose, greiciausiai, yra vezys.

Limfine ir kraujagysliu sistema

Krutineje yra limfos ir kraujagysliu tinklas. Kraujagysliu sistema yra kraujagysliu tinklas, o limfiniu kanalu tinklas vadinamas limfine sistema. Sis tinklas padeda kraujui ir skysciui patekti i ir is kruties audinio i likusi kuna.

Kruties vezys gali patekti i sias sistemas per kraujagysles arba limfos kanalus. Tai padidina tikimybe, kad vezys plinta visame kune arba gris.

Visoje limfines sistemos sistemoje yra daugybe pupeliu formos lasteliu, vadinamu limfmazgiais. Tai imunines lasteles, veikiancios kaip filtrai. Sie mazgai yra pirmoji kruties vezys, kuris gali plisti.

Ankstyvieji simptomai ir ispejamieji zenklai


Kruties dydzio pasikeitimas kartu su patinimu ar paraudimu gali buti ankstyvas kruties vezio simptomas ir ispejamasis pozymis.

Ispejamieji simptomai gali labai skirtis nuo zmogaus iki zmogaus, taciau yra keletas bendru pozymiu:

  • gabaliukai viduje kruties ar raumenu srityje
  • krutu dydzio ir formos pokyciai
  • skausmas konkrecioje srityje, kuri neisnyksta
  • zymiu venu ant krutines pavirsiaus
  • nipelio issiliejimas, kuris prasideda staiga
  • skausmas ar berimas ant spenelio
  • patinimas, paraudimas ar tamsejimas krutineje
  • oda krutineje
  • traukiant nipele ar kitas krutines dalis

Taciau jei atsiranda bet kuris is siu simptomu, tai nebutinai reiskia, kad yra vezys. Sie pokyciai daznai gali buti gerybiniu kruties sutrikimu rezultatas.

Gerybingas reiskia, kad tai nera vezys, o kruties pokycius gali sukelti ivairus veiksniai moters gyvenime.

Pavyzdziui, brendimas, nestumas ir menopauze gali sukelti kruties pokycius del skirtingo estrogeno ir progesterono hormonu lygio organizme.

Kiti ispejamieji zenklai gali reiksti kitas nepalankias salygas.

Smeigtukai

Nors nipelio issiskyrimas gali buti neramus ir nemalonus, velgi paprastai tai nerimauti. Tai gali buti tiesiog del isspaustu speneliu arba del infekcijos.

Rimtesni pozymiai:

  • issipylimas, kuris atsiranda nespaudant spenelio
  • iskrauti viena krutine, o ne kita
  • issikrauna kraujyje

Kiekvienas, kuris pastebi issisakojima, turetu kreiptis i gydytoja.

Grioviai


Reikia pasikonsultuoti su gydytoju, jei atskleista vienkartine medziaga, kuri skiriasi nuo likusios kruties arba skiriasi nuo kitos kruties.

Daugelis moteru mano, kad ju krutys yra vienkartines. Tai daznai buna todel, kad krutine sudaro audiniai, kurie yra vienkartiniai teksturos.

Vienkartine moteru krutineje gali labai skirtis. Paprastai tai nerimauti, ypac jei jai jauciasi vienodi abiejose krutinese.

Yra ir kitu situaciju, kai geriausia gauti vienkartine patikra: tai yra:

  • sunkesne vienkartine, kuri jauciasi kitokia nei kitoje krutineje
  • vienkartine, kuri jauciasi kitokia nei kitos krutines
  • kazkas, kas jauciasi kitaip, nei anksciau

Daznai tai gali buti gerybines salygos, tokios kaip cista arba fibroadenoma, kuri yra navikas, susidedantis is liauku ir jungiamojo audinio. Fibroadenomai dazniausiai pasireiskia moterims nuo 20 iki 30 metu.

Kas yra krutu gabaleliai?Spauskite cia, jei norite suzinoti daugiau pazengusiu simptomu ir kaip juos gydyti.Skaityti dabar

Ka daryti, jei pastebejote simptomus

Amerikos vezio draugija siulo suaugusiu vezio atrankines gaires. Didzioji dalis kruties vezio Jungtinese Valstijose (JAV) yra ankstyvose stadijose, pries atsiradus simptomams, is dalies del mammogramu naudojimo. Mammogramas yra kruties rentgenas, kuris tikrina vezi.

Gaires yra tokios:

  • Moterys nuo 40 iki 44 metu gali pradeti mammogramus, jei to pageidauja.
  • Moterys nuo 45 iki 54 metu turetu mammograma kasmet.
  • Moterims, vyresniems nei 55 m., Kas dvejus metus turetu buti mammogramas, taciau, jei to pageidauja, gali buti kasmet.

Taciau mamografija neranda visu kruties veziniu susirgimu. Taigi asmenys turetu pasikalbeti su gydytoju, kad nustatytu geriausia ju atrankos procesa.

Kiekvienas, kuris turi tam tikra susirupinima, kad gali tureti kruties vezi, turetu eiti ir susipazinti su savo gydytoju.

Ka daryti gydytojas


Klinikinis kruties tyrimas nustato nenormalumus ar ispejamojo vezio pozymius, kol dar reikia atlikti kitus tyrimus.

Visu amziaus suaugusios moterys yra skatinamos atlikti krutu savianalize. Tai turetu buti atliekama bent karta per menesi, kad butu galima ieskoti nieko neiprasto.

Jei kas nors kyla abejoniu, jie turetu kreiptis i savo gydytoja, kuris atliks klinikini kruties tyrima.

Klinikinis kruties egzaminas

Gydytojas, kuris yra apmokytas, kaip nustatyti sutrikimus ar ispejamuosius vezio simptomus krutineje, atliks egzamina savo biure. Tyrinejamas asmuo bus paprasytas pasalinti drabuzius is ju virsutines puses. Tada gydytojas atliks keleta patikrinimu, kad isitikintumete, ar yra kokiu nors problemu. Jie apima:

  • Vizualiai patikrinti: Asmeniui bus paprasyta pakelti ginklus, padekite juos salimis ir spauskite rankas nuo klubu. Tai gali parodyti krutu dydzio ir formos skirtumus. Gydytojas taip pat iesko bet kokiu isberimu, dilgciojimo ar niezuliu issiskyrimo.
  • Rankinis patikrinimas: Gydytojas naudos ju pirstu kilimelius, kad patikrintu visa kruti, raumenis ir raumenis del bet kokiu anomaliju ir itartinu gumbu. Jie taip pat patikrins limfmazgius, jei jie bus isplesti.
  • Vertinimas: Jei bus aptiktas vienetas, jo dydis, forma ir tekstura bus pazymeti zemyn. Gydytojas patikrins, ar jis turi vezio pozymiu, ar jis dazniau buna gerybinis navikas ar cista. Bet kuriuo atveju reikes atlikti papildomus bandymus.

Kiti bandymai

Jei aptinkama vienkartine medziaga, zmogus atliks papildomus diagnostikos metodus, kurie apima:

  • Mammogramas: krutines rentgenas.
  • Ultragarsas: garso bangos, kurios nepazeidzia ar nepazeidzia kuno.
  • MRT: masinoje magnetas perduos magnetine energija ir radijo bangas, kad issamiai apibudintu krutine.
  • Biopsija: audiniai ar skysciai nuo itartinos srities pasalinami ir siunciami tolimesniems tyrimams.

Nepakankami kudikiai turi geresniu rezultatu ligoninese, pripazintose slaugos kompetencijai

Nepakankami kudikiai turi geresniu rezultatu ligoninese, pripazintose slaugos kompetencijai

"JAMA" balandzio 25 d. Atliktame tyrime matyti, kad labai mazai gime svorio kudikiai, kurie gime ligoninese, pripazintose slaugos meistriskumui (RNE), palyginti su tuo, kurie neturejo, turejo zymiai mazesne ligoniu infekcija, sunku intraventrikulini kraujavima ir mirties septynias dienas, bet ne mazesnes mirties nuo 28 dienu ar ligonines mirties.

(Health)

Dideles vitamino D dozes mazina kvepavimo taku infekcijos rizika

Dideles vitamino D dozes mazina kvepavimo taku infekcijos rizika

Pacientai, kurie linke i infekcijas ir kuriuose vieneriems metams yra skiriamos didelio vitamino D dozes, yra zymiai mazesne kvepavimo taku infekcijos rizika, palyginti su kitais partneriais, kurie negauna papildomo vitamino, pranese Karolinska instituto ir Karolinska universitetines ligonines mokslininkai. si menesi BMJ Open.

(Health)