Chemoterapija geriau veikia trumpuoju pasninkavimu

Pagal tyrima, paskelbta 2007 m Mokslas Translational Medicine, dalis Mokslas zurnalu seima, chemoterapiniai vaistai yra veiksmingesni, kai jie derinami su trumpalaikio, sunkaus badavimo ciklais.
Be to, buvo irodyta, kad savaime pasninkas yra veiksmingas gydant dauguma gyvunu, iskaitant zmogaus vezines lasteles, istirtas vezi.
Mokslininkai atrado, kad 5 is 8 rusiu vezys grauzikams atsake tik pasninkui. Pasninkas, kaip ir chemoterapija, suletino naviku augima ir paplitima.
Vyresnysis autorius Pietu Kalifornijos universiteto Gerontologijos ir biologijos mokslu profesorius Valteris Longas paaiskino: be isimties, "pasninkavimo ciklu ir chemoterapijos derinys buvo daugiau ar daug veiksmingesnis uz chemoterapija".
Pavyzdziui, 20% labai agresyviu vaiku, serganciu veziu susirgusioms pelems, isplito visame organizme, buvo isgydyti keliais cekuliais pasninko kartu su chemoterapija, o 40% peliu, turinciu labiau ribota ta pati vezi, isgydyti. Bet kokiu atveju peles nebuvo isgyvenamos tik chemoterapiniais vaistais.
Longo perspejo, kad vienintelis zmogaus bandymas, kuris truko keleta metu, galetu parodyti, ar zmonems butu naudingas tas pats gydymas.
Ankstyvojo zmogaus I bandymo, kuriame dalyvavo kiausidziu, kruties ir slapimo veziu sergantiems asmenims, rezultatai buvo pateikti kasmetiniam Amerikos vezio onkologu draugijos susitikimui. Tyrimas buvo atliktas USC Norris Visuotinio vezio centre, o kartu su Longo vadovavo onkologai Tanya Dorff ir David Quinn.
Pirmajame etape buvo tikrinta tik terapijos saugumas, siuo atveju, jei asmenys gali toleruoti pertraukas dvi dienas pries ir viena diena po chemoterapijos.
Longo, paaiskino:

"Mes nezinome, ar zmonems tai yra veiksminga. Pacientams tai turetu buti ne tik pacientams, bet ir pacientui turetu buti suteikta galimybe kreiptis i savo onkologa ir pasakyti:" Ka apie pasninka su chemoterapija ar be jo, jei chemoterapija nebuvo rekomenduojama ar manoma? "

2010 m. Zurnale paskelbtas atveju ataskaitos tyrimas su savarankiskai pateikiamais duomenimis Senejimas, nustatyta, kad 10 su veziu serganciu asmenu, kurie bande nevalgius, patyre maziau neigiamu chemoterapiniu poveikiu.
Anot Longo, badavimas gali buti ne visiems saugus pasirinkimas. Zmogaus tyrimas neapeme veziu serganciu pacientu, kuriems buvo rizikos veiksniu, tokiu kaip diabetas, arba jau prarado daugiau kaip 10% ju normalaus svorio. Be to, pasninkavimas gali sukelti galvos skausma ir mazinti kraujospudi, del kurio kai kuriems pacientams gali buti pavojinga vairuoti ir kitokia veikla.
Mokslininkai nustate, kad pelems, pasninko ciklai be chemoterapijos gali trukdyti melanomos, gliomos, zmogaus neuroblastomos ir kruties vezio augimui. Jie atrado, kad daugeliu atveju pasninkavimo ciklai buvo tokie pat veiksmingi kaip ir chemoterapija.
Be to, piktybinis ilgalaikis isgyvenimas pelems, turincioms zmogaus kiausidziu vezi. Mokslininkai nustate, kad pelems su melanoma vezines lasteles atsparios po vienos tusciosios raundo, taciau tik vienas tustybinis teklas parode, kad jis toks pat veiksmingas kaip ir chemoterapija, mazinant vezio paplitima i kitus organus.
Visiems vezio atvejams, kuriuos istyre mokslininkai, jie nustate, kad chemoterapija kartu su nevalgius atideliojo naviko augima ir (arba) apriboja augliu plitima ir pagerino isgyvenima.
Tyrejai nustate, kad nors didziuju naviku mases augimas sumazejo keliais pasninkavimo ir chemoterapijos ciklais, isgyventi be vezio negalima. Longo mano, kad lasteles viduje didziojo naviko gali buti apsaugotos tam tikru budu arba kad skirtingos mutacijos dideliu naviku gali padaryti ji labiau pritaikomos.
"Longo" teige, kad daugumoje veziu serganciu pacientu onkologai turi bent viena galimybe kovoti pries vezi, kol jis per didelis.
Siekiant pabandyti suprasti pasninko padarinius, Longo ir Nacionalinio senejimo instituto bendradarbiai issamiai istyre viena kruties vezi.

Jie nustate, kad vezio lasteles, kuriu sudetyje yra maistiniu medziagu, bande generuoti naujus baltymus ir emesi veiksmu, kad augtu ir dalytusi, o iprastos lasteles patenka i panasia i ziemos miego busena.
Anot Longo, rezultatas buvo "ivykiu kaskados", del kurio atsirado zalingos laisvuju radikalu molekules, kurios sulauze veziniu lasteliu nuosava DNR ir sukele ju sunaikinima.
Longo sake:

"lastele is tiesu vykdo lasteliu savizudybe. Tai, ka mes matome, yra tai, kad vezio lastele bando kompensuoti, kad truksta visu siu dalyku kraujyje po bado. Tai gali buti bandymas jas pakeisti, bet tai gali "t".

Tyrimas patvirtina ankstesni "Longo" komandos tyrima, paskelbta 2006 m Nacionalines mokslu akademijos darbai 2008 m.
Tame tyrime mokslininkai irode, kad saugu nuo bado saugomu normaliu lasteliu nuo chemoterapijos, nors jie negalejo spresti apie poveiki vezio lastelems. Be to, tyrimas buvo skirtas tik vienam chemoterapijos vaistui ir veziui.

Taciau naujas tyrimas rodo, kad pasninkas nesugeba apsaugoti vezio lasteles, nors tai daro juos labiau pazeidziamas, poveikis Longo vadinamas "Diferenciali streso jautrumu".
Longo susidomejimas veziu ir pasninku kyla is daugelio metu tyrimo, susijusio su teigiamu pasninko poveikiu mielems ir kitiems organizmams. Pries 15 metu "Longo" parode, kad isnykusi mieliu lasteles pateko i streso atsparuma, nes laukia mitybos.
Longo sake: "priesingai, vezio lasteliu mutacijos atsiduria tokia kaina, kaip antai prisitaikymo prie skirtingos aplinkos praradimas". Pavyzdziui, jis nustate, kad mieles, genetiskai modifikuotos vezio lastelems atspindeti, tampa zymiai jautresnes daugeliui toksinu.
Longo paaiskino:

"Veziniu lasteliu iveikimo budas gali buti ne bandymas rasti narkotiku, kurie juos sunaikintu, bet ir supainioti juos, sukuriant ekstremalias aplinkybes, tokias kaip badavimas, kurio greitai reaguoti gali tik normalios lasteles".

"Longo" darbuotojai buvo svino autoriai Changhanas Lee, magistro laipsnis "Longo" laboratorijoje USC Daviso gerontologijos mokykloje, ir Lizzia Raffaghello, tyrinetoji Gianninos Gaslini instituto Genujos Italijoje. Kiti bendraautoriai buvo Min Wei, mokslu daktaras, profesorius gerontologijos, USC; Sebastianas Brandhorstas, Fernando Safdie, Saewon Hwang ir Annalisa Merlino, mokslininkai Longo laboratorijoje; Giovanna Bianchi, Laura Emionite ir Vito Pistoia is Gianninos Gaslini instituto; ir Alejandro Martin-Montalvo ir Rafael de Cabo is Nacionalinio senejimo tyrimo instituto.
Tyrimas finansavo Nacionaliniai sveikatos institutai, Bakewell fondas, V fondo vezio tyrimu centras, Norriso vezio centras, Italijos vezio tyrimu asociacija ir Italijos vezio tyrimu fondas.
Parase Grace Rattue