Vaikystes ir prieslaikinio mirties link

Zmones, kurie niekada neturejo vaiku, dazniau mirsta anksciau ir vysto psichines problemas nei tie, kurie turejo vaikus, mokslininkai is Aarhuso universiteto, Danija, pranese Epidemiologijos ir Bendrijos sveikatos zurnalas.
Autoriai pridure, kad rysys tarp trumpesnio gyvenimo trukmes, psichines sveikatos ir bevaikes yra ypac pastebimas moterims.
Tikejimas, kad vaikai gali sutrumpinti musu gyvenima, yra mitas, tyrejai paaiskino, nes, atrodo, atvirksciai.

Autoriai, surinke ir isnagrineje dideles studiju duomenis apie bevaisius poras, vaikus gydziusius nevaisingumo duomenis, ivairiose populiacijose registruojami gimdymo ir mirties atvejai, IVF proceduros, ligonines priemimo, psichiatriniu tarnybu kontaktai, darbo rinkos statistika ir poros, kurios prieme vaikus, taip pat nustate, kad bevaikes poros, kurios prieme vaikus, puse tiketinos vystymosi psichines sveikatos problemoms, palyginti su poromis, kuriose nera vaiku, kurie neprieme.
Jie isanalizavo duomenis is 1994 m. Iki 2008 m. Per si laikotarpi 21 766 poros, kuriose nera vaiku, uzsiregistravusiu IVF gydymui, gime 15.210 vaiku, o Danijoje - 1564 vaikai.
Nors tai nera pirmasis tyrimas, leidziantis rasti rysi tarp bevaikybes ir didesnio mirtingumo, ankstesni tyrimai apskritai sieja nesveika elgesi ir prasta psichine bei fizine sveikata, del kuriu trumpesnis gyvenimo trukme. Autoriai rase, kad ne vienas tyrimas nesiskyre tarp samoningai bevaikiu zmoniu ir tu, kurie norejo vaiku, bet negalejo ju tureti.
Stanfordo universiteto medicinos mokyklos komanda pranese Zmogaus reprodukcija 2011 m. rugsejo men. zmogus, kuris niekada neturejo vaiku, turi didesne mirciu nuo sirdies ir kraujagysliu ligu rizika nei vyrai su vaikais. Jie pabreze, kad pagal ju duomenis nebuvo imanoma aiskiai susieti nevaisingumo su sirdies ir kraujagysliu ligu rizika.
2012 m. Liepos men. Paskelbtame atskirame Danijos tyrime nurodoma, kad moterys, kuriu vaisingumo problemos liko bevaises, buvo daug didesne psichiatrine problema nei ju partneres, turincios bent viena kudiki.
Mokslininkai mire devyniasdesimt sesiu moteru ir 200 vyru is tirto gyventoju skaiciaus, o ju mirciu lygis buvo 51 (moterys) ir 117 (vyru) mirstamumas 100 000 zmoniu metu. 710 patelems ir 553 vyrams buvo diagnozuota psichines sveikatos problema, atitinkanti 385 (moterys) ir 299 (vyru) per 100 000 metu.

Tyrimas parode, kad vaikas sumazino ankstyvos mirties ir ypac moteru rizika.
Autoriai taip pat nustate, kad:

• Nelaimingu atsitikimu, vezio ir kraujotakos ligu mirtingumas nuo nelaimingu atsitikimu buvo beveik dvigubai didesnis negu moteris, kurios gime bent vienas vaikas


• Prieslaikine mirciu rizika del kraujotakos ligu, nelaimingu atsitikimu ir vezio tarp bevaisiu moteru buvo dvigubai didesne nei moterims, kurios niekada neturejo biologiniu vaiku, taciau prieme bent viena vaika


• Vyrai, kurie niekada neturejo vaiku, biologiskai arba per ivaikinima, turejo dvigubai daugiau nei prieslaikini mirciu skaiciu, lyginant su tais, kurie prieme ar turejo savo vaikus


• Psichines ligos problemos buvo puse paplites tarp poru, kurios prieme, palyginti su bevaikes poros, kurios niekada neprieme

Motinos sveikata ir ilgaamziskumas priklauso nuo bevaikio ir kitu veiksniu

Tyrejai is Tyrimu centro, Higienos ir atograzu medicinos mokyklos Londone 2006 m. Pranese, kad keletas veiksniu, susijusiu su vaiku turejimu ar neturinciu vaiku, daro itaka moteru mirties keliamai sveikatai ir ankstyvos mirties rizikai.
Sie veiksniai gali padidinti moteru ankstyvos mirties ir (arba) blogesnes sveikatos bukle veliau:

• Budama bevaike
• Turi penkis ar daugiau vaiku
• Turi kudiki, kai motina yra paaugliams
• Nuo vieno kudikio gimdymo iki kito yra mazesnis nei 18 menesiu tarpas

Parase Joseph Nordqvist