Letinis niezejimas "gali buti sukeltas skausmo neuronu"

Nekontroliuojamas letinis niezejimas, daznai simptomas egzema ir psoriaze, visiskai skiriasi nuo laikino, svelnesnio niezejimo, kuri asmuo patiria per uodu ikandima. Ir dabar mokslininkai teigia, kad jie atskleide mechanizmus, kodel tai yra.

Tyrejai is JAV ir Kinijos teigia, kad taip pat itraukiami iprasti itariami asmenys, kurie perduoda nieztinius signalus - "nudegus" nervines lasteles ar neuronus - letinis niezejimas taip pat naudoja skausmo neuronus, sustiprina niezejimo pojuti.

Pasiekti savo isvadas, paskelbtas 2007 m Klinikiniu tyrimu zurnalas, mokslininkai sukure genetiskai modifikuotas peles, kuriu nuolatinis aktyvusis baltymas vadinamas BRAF, perduodamas signalus niezulyse esanciuose neuronuose.

Pasak mokslininku, tiek BRAF genas, tiek baltymai, kuriuos jis daro, yra organizmo reakcija i skausma, bet neaisku, ar sis genas vaidina atsaka i niezejima.

Po peliu sukurimo mokslininkai buvo sukrestas, kad nustate, kad jie sukure letini nieztini peles modeli.

"Mes maneme, kad gyvunai gali buti linke skausmas, o ne niezejimas", - sako dr. Zhou-Feng Chen, Vasingtono universiteto "Nugaros tyrimo centras" direktorius. "Musu didziausiomis nuostabomis peles spragtelejo spontaniskai. Is pradziu mes nezinojome, kodel jie buvo ibrezami, bet pasirodo, kad mes sukureme letinio niezejimo peles modeli."

Isvados "paaiskina smarku letinio niezulio"

Toliau atlikus peliu modeliu tyrima, mokslininkai nustate, kad BRAF baltymas gali keisti daugybe niezejimo genu.

Kai pelems patyre letini niezejima, kuri sukelia sausa oda ir alerginis kontaktinis dermatitas, nusedimo genai parode panasius BRAF baltymu kontroles pasikeitimus.

Be to, peliu analize parode, kad gastrinas atpalaiduojantis peptidas (GRP) - medziaga, kuria anksciau tyrejai pastebejo pernelyg didelio aktyvumo dvigubai isgerusiu gastrita atpalaiduojancio peptido receptoriaus (GRPR) gnybto signalus.

Dr Chen sako, kad sios isvados gali paaiskinti, kodel letinis niezejimas gali buti toks nenutrukstamas, palyginti su standartiniu laikinu niezuliu:

"Paprastai niezulys yra fiksuotas kelias, perduodantis niezejimo signala, taciau su letiniu niezejimu daugelis neuronu gali buti paversti niezulys, iskaitant tuos, kurie paprastai perduoda skausmo signalus. Tai padeda paaiskinti, kodel letinis niezejimas gali buti toks baisus".

Taciau mokslininkai pazymi, kad genetiskai modifikuotos peles parode iprasta atsaka i skausma, o tai rodo didelius skausmo ir niezejimo skirtumus.

Galimybe gauti nauju letiniu niezejimo proceduru

Mokslininkai teigia, kad ju isvados reiskia, kad taikant BRAF baltymu baltymus, galima istirti naujus metodus letinio niezejimo gydymui, ypac siuo metu yra labai veiksmingi gydymo budai.

Dr Chen sako, kad viena is galimybiu, kuria galima istirti, - tai naudoti vaistus, kurie gali gydyti skausma. Jis pazymi, kad kai kurie vaistai yra naudojami tam tikru tu paciu tikslu slopinimui pacientams, sergantiems letiniu skausmu, ir tai gali nuraminti nieztini jausma.

Taciau jis priduria, kad sis tyrimas siulo daugybe galimu letiniu niezejimo budu:

"Zmonems letinis niezejimas gali trukti kelias savaites, menesius ar net metus. Sios peles padeda mums suprasti kelius, kurie gali buti susije su niezejimo signalu perdavimu ir daugeliu atveju, kai yra letinis niezejimas.

BRAF yra daug budu, ir visi sie veiksniai gali tapti potencialiais kovos su niezuliu gydymo tikslais. "

Anksciau siais metais, Medicinos naujienos siandien pranese tyrimas, kuriame teigiama, kad niezulys ir skausmas yra atskiros grandines.

Parkinsono liga gali buti gydoma antimaliariniais vaistais

Siuo metu nera standartiniu gydymo budu, kurie letina ar sustabdo Parkinsono liga. Galimi gydymo budai nurodo kiekvieno paciento individualius simptomus. Dabar perzvalgu tyrimas sekmingai nustato du esamus antimalario preparatus, kurie parodo pazada nukreipti ligos progresa. Mokslininkai teigia, kad ju tyrimas rodo esamu vaistu vartojimo galimybes, siekiant apsaugoti smegenis nuo Parkinsono ligos progreso.

(Health)

Vienas savizudybe kas 15 minuciu JAV

Vakar Vakaru ligu kontroles ir prevencijos centruose paskelbtoje ataskaitoje paaiskejo, kad kas 15 minuciu vienas zmogus JAV mirsta del savizudybes. Be to, buvo atskleista, kad kiekvieno mirusio asmeniui keletas kitu svarsto, planuoja ar bando nusizudyti. Jutoje apie 1 is 15 (6.

(Health)