Letinis stresas darbingumo patyciu ir kortizolio atsakas

Siame straipsnyje bus isnagrinetas teorinis modelis, susiejantis letini stresa su patyciomis darbe su kortizolio sekrecijos pokyciais, pateikia kokybinius apibudinimus ir patyciu apibrezimus ir apibudina priemones, kurios buvo sukurtos eksploatuoti konstrukcija. Be to, bus aptariamas seiliu kortizolio testu, skirtu laisvam kortikosteroidui nustatyti, naudojimas. Bus nagrinejami moksliniai tyrimai, skirti susieti tiesiogine patyciu patirti su darbuotojais, kuriu nukrypimai nuo kortizolio atsako.
Siulomas aukstas sergamumo patyciu paplitimas, todel problema susijusi su sia profesija. Manoma, kad priekabiavimas kelia azijams fiziologinius ir psichologinius padarinius. Taip pat buvo irodyta, kad padideja darbuotoju nedarbas, apyvarta ir neigiamas poveikis darbuotojo darbo produktams. Galiausiai bus pasiulytos rekomendacijos del tolesniu moksliniu tyrimu, kad butu galima geriau suprasti poveiki sveikatai ir susvelninti neigiama poveiki.

Ivadas

Nors daugelis gali apibudinti stresa kaip nemalonu, bet priimtina, netgi reikalinga kartais darbo vietos aspekta, patycios reiskia unikalia streso forma, kuri gali sukelti ilgalaikes aukoms pasekmes sveikatai. Asmeniui, susidurianciam su tokiomis neigiamomis saveikomis kasdieninio darbo metu, kyla nerimas ir depresija (Niedhammer, et al 2005). Matthiesen ir Einarsen (2004 m.) Nustate, kad 3 is 4 respondentu, kurie dalyvavo patyrusiu darbuotoju tyrime, pasieke aukstesne riba po trauminio streso sutrikimo diagnozei (PTSS). Fiziniai simptomai taip pat pasireiskia padidejusiomis pravaikstomis (Murray, 2010). Bulvytes, et al (2005 m.) Pranese, kad letinis stresas, kuri rodo ilgalaikio priekabiavimo aukos, yra zemas kortizolis, susijes su "padidejusiu streso jautrumu, nuovargiu ir skausmu" bei kortizolio sumazejimu imunineje sistemoje, del kurio padideja uzdegiminis atsakas. Tiesa sakant, visa darbo jega gali nukenteti del sumazejusios kooperatyvines darbo aplinkos morales ir nuostoliu (Rocker, 2008). Neteisingas poveikis gerovei ir pasitenkinimas darbu buvo pastebetas tarp darbo vietoje esanciu asmenu (Cowie, 1999).
Slaugant, o gal ir apskritai sveikatos prieziuros srityje, patyciu elgesio paplitimas gali virsyti bendra darbo jega. Nors daugelyje didelio masto darbuotoju pasitenkinimo tyrimu galima rasti savarankiska elgesio apibudinima 10% respondentu, slaugos populiaciju tyrimai daznai yra daug didesni. Simmons (2008 m.) Nustate, kad 31% slaugytoju, reaguojanciu i paplitimo tyrima, pranese, kad jie patyre priekabiavima. Slaugos metu elgesys, atitinkantis patycias, buvo susijes su reiksmingu medikamentu klaidu ir kitu nepageidaujamu pacientu atveju padidejimu (Martin, 2008). Kadangi slaugytojui kyla didesne rizika patirti patycias darbo vietoje ir atskirai kencia psichologiniai ir fiziologiniai letinio streso padariniai, taip pat gali nukenteti ju pacientai.
Siame straipsnyje bus isnagrinetas teorinis modelis, susiejantis letini stresa su patyciomis darbe su kortizolio sekrecijos pokyciais, pateikia kokybinius apibudinimus ir patyciu apibrezimus ir apibudina priemones, kurios buvo sukurtos eksploatuoti konstrukcija. Be to, bus aptariamas seiliu kortizolio testu, skirtu laisvam kortikosteroidui nustatyti, naudojimas. Bus nagrinejami moksliniai tyrimai, skirti susieti tiesiogine patyciu patirti su darbuotojais, kuriu nukrypimai nuo kortizolio atsako.

Literaturos apzvalga

Buvo atlikta literaturos apzvalga, skirta rasti pirminius tyrimus, susijusius su patyciu ir kortizolio lygiu. "Web of Science" buvo ieskoma naudojant raktinius zodzius "patycios" arba "mobbing" ir "kortizolio ar hipohalmo-hipofizio-antinksciu asis". Paieska surinko 13 rungtyniu. Straipsniai, netikslus kortizolio profiliu matavimui, kitais atvejais neitraukti iprastu suaugusiesiems patyrusiu patyciu darbo vietoje. Siekiant tobulinti teorini pagrinda ir konteksta, "Web of Science" ir "Google Scholar" ieskojo papildomu raktiniu zodziu: patyciu ar mobingo ir matavimo, seiliu kortizolio, mobingo ar patyciu ir slaugos, letinio streso ir kortizolio.
Daugelis mokslininku ispletojo ir isaiskino apibreztus patyciu apibudinimus. Apskritai agresyvus veiksmai, kurie yra pasikartojantys ir trunkantys, o auka patiria emocine zala, yra laikomi galimu patyciu elgesiu. Tai apima pasekmiu pastabas, gresmes fizinei ar profesinei gerovei, socialine izoliacija, santykinius sutrikimus, pergyvenimus ar neveikima (Cowie et al, 2002). Neteisingi ar atskirti atvejai, kai darbo vietoje patirtis yra neigiamas, nera patycios. Leymann (1996) teigia, kad sesiu menesiu savaitinis daznis nustato patyciu kriterijus.
Einarsen (2009) priima sesiu menesiu trukme is matavimo perspektyvos patogumo, ir tai reiskia, kad apribojimas iki sio laikotarpio abu uztikrina irasymo trukme be galimos problemos, susijusios su atminties atsaukimu ar iskraipymu. Taigi specifiniai akto trukmes ir daznumo reikalavimai yra siek tiek savavaliski ir socialiniu mokslu patogumui pasirinkti. Leymann ir keletas kitu Europos mokslininku pirmenybe teikia savokai "mobbing", siekiant nustatyti patycias; transliacijos skirtumas nuo anglo amerikietisko termino "patyciu" rodo, kad daugiau nei vienas kaltininkas veikia kartu su nukentejusiuoju.
Patyciu supratimas yra asimetriskas galios santykis tarp kaltininko (-u) ir nukentejusiojo (-u); ar ne, neigiamu veiksmu tikslai jaustusi galintys kovoti su agresija.Daznai egzistuoja institucinis hierarchinis neatitikimas tarp dalyku; taciau tarpasmeniniai santykiai gali buti viena is netolygiu jegu net tarp bendraamziu. Asmenybes, socialines padeties ir patirties skirtumai yra potencialios disbalanso sritys. Sio aspekto pagrindinis apibrezimo aspektas yra galios ir bejegiskumo suvokimas subjektyvioje ivykiu patirtoje (Cowie, et al 2002)
Daugelio aspektu poziuris i patycias yra subjektyvus. Praktiniu poziuriu reiskinio matavimas reikalauja ivertinti potencialias aukas ir galimus asmenines perspektyvos iskraipymus. Taciau, pasak Niedl (2006 m., Kaip cituota Einarsen, 2009), galimas patyciu itaka sveikatai ir gerovei budingas subjektyviai elgsenos interpretavimui; "uzburimo darbe apibudinantis pagrindas priklauso nuo subjektyvaus aukos suvokimo, kad sie pakartotiniai veiksmai yra priesiski, zeminantys ir bauginantieji ir kad jie yra nukreipti i save". Kritiskumas remtis subjektyviu suvokimu buvo tas, kad jis galbut pripazista apkrovos argumenta i vertinima (Hoel, 2009), ty todel, kad vienas isitikines, kad pats buvo nukentejes, todel vienas yra nukentejes. Brodskis (1976 m., Kaip minima 2009 m. Einarsen) teigia, kad is tikruju objektyvios priekabiavimo priemones turi buti vykdomos treciosios salies stebejimu.
Akivaizdu, kad taikant si metoda sunku retrospektyviai analizuoti, kai nagrinejamuose veiksmuose nebuvo mokomojo stebetojo. Kolektoriaus nenoras teikti informacija del ju ekonomines priklausomybes nuo santykiu darbe taip pat cituojamas kaip treciosios salies vienetu patyciu nusikalteliu ir auku nominavimas maziau patikimos (Bjorkqvist, et al 2004). Savarankisko pranesimo metodo kritikai atkreipia demesi i tai, kad nera irodymu, leidzianciu nustatyti galiojima atliekant testa-pakartotini tyrima, siekiant nustatyti dalyvio prisiminimu tiksluma ir incidentu interpretacijas laikui begant.
Uzpuolimo reiskinio veikimas grindziamas klausimynais, kuriuos administruoja potencialios aukos. Heinz Leymann sukure ir istyre Leymano psichologinio terorizmo inventorizacija (LIPT) 1999 m., Siekdamas diagnozuoti sunkius patyciu atvejus. Is pradziu parasyta svedu kalba, inventorizacija buvo isversta ir patvirtinta vokieciu, prancuzu ir anglu kalbomis. Noredami pasalinti subjektyvuma is saves ataskaitos, Leymann nustato griezta kriteriju rinkini, is anksto apibrezia neigiamus veiksmus ir nurodo daznumo ir trukmes gaires. Pagal si metoda aprasoma keletas konkreciu incidentu rusiu ir respondentai nurodo, ar jie patyre juos per nurodyta laikotarpi. Irankis tikisi ismatuoti suvokiama elgesio poveiki, kuri Leymann nustate, rodo, kad yra priekabiavimas ("Notelaers" et al, 2006).

Leymann (1990) nustate keleta elgesio atveju analizuojant atvejus, kuriuos jis suskirste i penkias kategorijas, atsizvelgiant i ju poveiki patyciu tikslui. Tai atitinka sumazejusi gebejima bendrauti, socialine izoliacija, asmenines reputacijos mazejima, profesinius apribojimus ir fizinius ispuolius. Sis irankis buvo kritikuojamas kaip pernelyg ilgas, turintis 45 elementus; kulturiniu poziuriu saliskas; ir galimas naudos tekstas, kuris yra emociskai ikrautas ir gali paveikti atsakymus. Leymannas pripazista kulturini saliskuma, nurodydamas, kad "... si veikla daugiausia apibudina priesiskus veiksmus, kaip jie vykdomi siaures Europos salyse".
Nors LIPT buvo sukurtas siekiant nustatyti sunkias formas, Einarsen sukure Neigiamu aktu klausimyna (NAQ), kad respondentai galetu save identifikuoti kaip patyciu aukomis ir identifikuoti platesni neigiama elgesi, susijusi su patyciomis. Is pradziu NAQ buvo sukurta 23 elementai, skirti tirti asmenu suvokima apie patycias darbo vietoje. Jo perziuretoje formoje NAQ-R bando isspresti kulturinio saliskumo klausimus (originalus SKK buvo parasytas Skandinavijos gyventojams) ir faktoriaus strukturos apribojimus. 22 dalyku skale buvo pritaikyta anglu-amerikietiskos kulturos aplinkai ir yra sukurta siekiant isbandyti profesinius, tarpasmeninius ir fizinius patyciu aspektus elgesio poziuriu (Einarsen, et al 2009). Vidaus nuoseklumas nustatomas su Cronbach alfa 0,90.

Kortizolio atsakymai

HPA asis yra pagrindinis budas, kuriuo isoriniai socialiniai ir psichologiniai veiksniai sukelia fiziologinius atsakymus (Adam & Kumari, 2009). Gerai nustatyta, kad atsakas i stresa skiriasi zmogaus individualaus kortizolio lygiu. Is seiliu matavimu, palyginti su serumo ar slapimo kiekiu, buvo pasiulyta kaip priemone skatinti psychoneuroendokrinologini supratima apie saveika tarp streso ir poveikio organizmui (Hazler, et al, 2006). Pavyzdziu rinkimo ir saugojimo paprastumas, padedantis geriau suprasti ir laikytis subjektu, leistu atlikti dideles apimties HPA asies pokyciu tyrimus konkreciose populiacijose. Polla et al (2007) nustate, kad seiliu kortizolis gali buti patikimas bendras laisvo serumo kortizolio rodiklis. Nors seiliu koncentracija yra 1000 mazesne negu nustatoma serumo koncentracijai, nustatyta, kad sie lygiai koreliuoja (Rantonen et al, 2000).
Galiojantys operaciniai apibrezimai naudojant seiliu kortizolio matavimus HPA atsakui ivertinti. Kadangi absoliutus kortizolio lygis gali buti ne svarbus tyrimo objektas, kortizolio ir patyciu koreliacijos tyrimai daugiausiai demesio skyre kortizolio koncentracijos pokyciams nuo kortizolio pabudimo atsako.Minimalus kortizolio dieninio nuolydzio nustatymo protokolas, sis pokytis tarp lygiu pries miega ir pabudimas atsako matuojamas bent dviem matavimais; net 5 taskai, kuriu imamasi per diena ar kelias dienas su tinkamiausiu deriniu, paremta linijine regresija, uztikrina geresne rezoliucija, nors nezinoma, ar nuolydzio kreivineitytumo laipsnis yra reiksmingas bet kokiam nagrinejamam procesui (Adam & Kumari, 2009 )

Teorinis kontekstas

Nustatytas stresas ir psichologinis nelaime kaip priesiskos darbo aplinkos pasekme. Leymano klinikiniu atveju tyrimai yra kokybiniai tyrimai, atliekantys asociacija. Niedhammer (2007 m.) Nustate statistines asociacijas tarp neigiamu uzimtumo rezultatu, ty pravaikstuju, ligu ir darbo suzeidimu bei darbuotoju informuotu apie bauginima darbo vietoje. Letinis stresas buvo susijes su ivairiomis fiziologinemis ir psichologinemis ligomis nuo klinikines depresijos iki koronarines sirdies ligos (McFarlane, 2010). Manoma, kad hipotalmines-hipofizes-adrenokortikines asies (HPA) aktyvacija, del kurios padideja hormonine sekrecija, normalus atsakas i stresorius, padidina audiniu pakenkti zalingam lygiui. Umines traumos aukoms buvo ismatuotas labai padidejes kortizolio kiekis netrukus po trauminio ivykio (Reul, 2008), reiskinys, kuris buvo pastebetas atliekant streso laboratorinius tyrimus.
Todel tradiciniai ligos modeliai, susije su letiniu stresu, paskatino kortizoli kaip tarpininka, sutrikdydami iprastus biologinius procesus ir sukeldami audiniu pazeidimus (Miller, et al 2006). Gali buti priestaringu rezultatu, susijusiu su PTSS tyrimais ir letines traumos bei streso serganciais pacientais, kuriems kortizolio lygis atrode depresiskas (Rehl & Nutt 2008).
Kortizolas yra hormonas, kuri skatina daugybe isoriniu stimulu. Socialine saveika, fizine pojutis ir imunines sistemos atsakas gali sukelti kortizolio koncentracijos pokycius. Savo ruoztu hormonas turi reguliavimo itaka imunines sistemos atsakams, jutimo astrumui, atminties igijimui ir "kovos ar skrydzio" atsakymui.
Kaip evoliucine adaptacija, kortizolio poveikis padeda issaugoti gresme ar issuki organizmui; mokymosi ir atminties sistemos yra slopinamos, imuniniai atsakai yra slopinami, o gresme yra isreiksta. Esant stresui, padideja kortizolio koncentracija. Milleris et al (2006 m.) Atlikta 119 straipsniu metaanalize, kurioje HPA asies funkcija buvo ivertinta asmenims, turintiems praeities ar nuolatinio streso, kuris trunka menesi ar ilgiau. Palyginti su tiems, kurie patyre letini stresa, ilga laika veikiant stresa, kortizolio koncentracija buvo mazesne, padidejo popietes lygis ir padidejo paros doze. Bendras poveikis buvo dienos reakcijos islyginimas.
Priesingai, kontrolinese grupese kasdieninis kortizolio profilis rodo dideli pabudima, kuris per diena greitai sparciai mazeja. Tyrime atskleidziami socialinio streso specifiniai atsako modeliai ir subjektu gebejimas kontroliuoti stresinius padarinius. Konkreciai, situacijos, keliancios gresme socialinei savijautai, buvo susijusios su mazesniu ryto kortizolio lygiu, didesniu pietu lygiu, todel buvo suplaktas atsakas, kurio bendras bendrasis dienos kiekis buvo didesnis. Tas pats socialinio streso modelis pakartojamas situacijose, kai stresorius yra suvokiamas kaip nekontroliuojamas.
Is tyrimo aisku, kad letinis stresas yra susijes su pakeitimais, kaip HPA asis yra aktyvuota visa diena. Tyrimai, kuriuose buvo padaryta isvada apie itampa turincius HPA pasikeitimus atliekant vienos dienos megini, neturejo platesnio vaizdo. Kortizolio kiekio ivertis del aplinkos streso gali buti patikimas tik is daugelio kasdieniu priemoniu, apibudinanciu bendra dienos kieki.

Tyrimai, susije su kortizoliu ir patyciomis darbe

2004 m. Kudielka ir Kern atliko nedidelius preliminarius kortizolio profiliu tyrimus, susijusius su patyciomis darbe. Sveicarijoje atliktas bandomasis tyrimas tikisi istirti, ar priekabiavimas gali buti susijes su ismatuojamais HPA asies pokyciais. Vertinant mobingo poveiki, buvo naudojama LIPT vokieciu kalba versija; nebuvo pateikta duomenu apie idarbinimo budus ar meginiu charakteristikas. Isskyrimo kriterijai buvo geros sveikatos bukles, LIPT rodiklis parode patyciu apimti ir aktyviai dirba. Iregistruota 28 dalyviai, kuriu vidutine mobingo trukme buvo 62 menesiai.
Prabudus, 30 minuciu po atsibudimo, 8:00, 11:00, 15:00, 20:00 ir 22:00 kortizolio salivetu meginiai buvo paimti. Metodas buvo naudojamas ta diena, kai kiekvienas dalykas dirbo, ir ta diena, kai objektas neveike. Buvo pasiektas atitikties rodiklis 57%, nes 17 dalyviu grazino visus prasomus pavyzdzius. Nebuvo nustatyta jokio reiksmingo skirtumo tarp kortizolio pabudimo ar dieniniu darbo dienu ar dieniniu dienu dienos. Buvo pastebeta tendencija mazeti nuo ryto iki vakaro tarp darbo dienos ir atostogu.
Autoriai pripazista, kad mazas imties dydis buvo problema ir pasiule, kad butu atliktas platesnis tyrimas. Is tokio nedidelio imties, kurio savybes is straipsnio nera zinomos, galima padaryti keleta isvadu. Isskyrus tuos, kurie netinkamai ivertino mobingo poveiki, neleidziama tirti kontrolines grupes, su kuria galima palyginti rezultatus, o tai yra rimtas trukumas. Kudielka ir Kern remiasi tyrimais, leidzianciais manyti, kad suplokes cirkadano kortizolio profilis gali rodyti ligos rizika, taciau neatsizvelgiama i teorinius pagrindus.

Monteleone et al. atliko kortizolio profiliu ir mobingo tyrima, akcentuodamas subjektu temperamenta. Autoriai cituoja tyrimus, susijusius su sunkiu stresu, susijusiu su patyciomis ir PTSS simptomais, letiniu nuovargiu ir kt. Tyrimo tikslas buvo ivertinti, ar itariamo streso poveikis yra HPA aktyvumas, ir ar asmenybes bruozai turi itakos HPA atsakymui i patyciu aukas. Tyrimas buvo atliktas Italijoje. Desimt subjektu, kurie, pasitelkdami LIPT inventorizacija, buvo teigiami del to, kad juos patyre patyre, buvo lyginami su kontroline grupe, kuri nepatyre patyciu. Vidutinis priekabiavimo del darbo vietoje trukme buvo 24,3 menesio. Dalyviai pasirase informuota sutikima, buvo fiziskai sveiki ir nevartojami maziausiai sesias savaites. "Cloninger's Temperament and Character Inventory - Revised" (TCI-R) buvo ivertintas subjektu temperamentas. Tada pacientams buvo paprasyta eiti miegoti iprasta laika, tada pabusti ir paimti seiliu meginius 6 valandos, 8:00, 12:00, 16:00 ir 20:00.
Rezultatai parode, kad patyrusiems subjektams budingas gerokai mazesnis kortizolio koncentracijos padidejimas, taip pat bendras kortizolio kiekis per diena, palyginti su kontroline grupe. "Monteleone" koreliavo su patyciu aukomis susijusia zalos vengimo charakteristika ir teigia, kad sis pozymis gali sugebeti iveikti socialinius issukius ir apsunkinti ju gebejima kovoti su darbo vietos priekabiavimu. Dvipusis ANOVA parode, kad patyciu trukme paaiskino 76 proc. Kortizolio pokyciu patyrusiu asmenu; pasalinus si poveiki, zalos vengimo charakteristika paaiskina dar 11% varianto.
Nepaisant nedidelio dalyviu skaiciaus, autoriai pastebejo dideli skirtuma tarp kortizolio profiliu tarp patyciu ir kontrolines grupes. Is metodologijos neaisku, ar meginiu emimo protokolas buvo skirtas vienai dienai kiekvienam subjektui, ar kai protokole buvo itrauktos kelios dienos. Galima tiketis individualaus kortizolio kiekio kintamumo, nesusijusio su tirtu reiskiniu; atranka daugeliu dienu gali leisti mokslininkams nustatyti ir isskirti is siu variantu variantu analize.
Metodologijoje gali buti trukumu prasyme, kad dalyviai eina miegoti iprastu laiku, bet pabusti po 6 val. Paprastai paros dienomis ritmas gali buti neiprastai pabudes per nustatyta laika, todel kortizolio lygis gali tiksliai neatspindeti i normalia ikvepiama kortizolio koncentracija. Autoriai nesuteikia jokio pagrindo sio protokolo aspektui.
Autoriai taip pat itrauke asmenybes aprasa ir padare isvada, kad elgesio ir socialinis slopinimas gali buti susijes su patyciu auku reagavimu. Logika klaida yra prielaida, kad tai yra stabili charakteristika, kuri egzistavo pries patycias. Autoriai zinojo apie tyrimus, susijusius su PTSS panasiais simptomais, kad aukotu mobinguosius. Remiantis DSM-II-R, letinio fazes metu PTSS yra bukle, del kurios nuolat keiciasi asmenybe. Asmenybes vertinimas po ivykdytu pokyciu daro neimanoma isvada del jo pirmines bukles; galima tik apibudinti, kas tai tapo. Kaip tokia, sios studijos dalies itraukimas yra abejotinos vertes.

Rekomendacijos

Keletas tyrimu, atliktu siekiant ismatuoti kortizolio pakitimu aukoms, nustatytoms naudojant LIPT vertinimo priemone, parode, kad buvo supaprastinti paros profiliai. Kiekvienas tyrimas buvo retrospektyvus, nes kortizolio profiliai buvo nustatyti po viktimizacijos nustatymo. Galima daryti isvada, kad sie nukrypimai nuo numatomu verciu atsirado del atsakymo i isorine patirti. Nors kai kuriu HPA aktyvumo modeliu metu suplaktas dienos atsakas i letini itampa yra numatytas, reikia daugiau istirti, kad butu galima padaryti aiskesni priezastini rysi tarp dvieju reiskiniu.
Gali buti sunku istirti platuma, reikalinga norint nustatyti iprastus bazinio kortizolio profilius, kurie veliau keiciami reaguojant i patycias. PTSD sutrikimai, kuriu metu kortizolio pasikeitimas islieka desimtmecius po pradines traumos, rodo, kad kortizolio pokyciai, kurie sukelia patyciu streso patirti, taip pat gali islikti taip ilgai. Tolesnius tyrimus galima nustatyti, siekiant nustatyti pakeistu profiliu velavima; ar egzistuoja salygos, kuriomis jie normalizuosis.
Nei vienas is kortizolio atsako ir patyciu santykio tyrimu neatliko kortizolio matavimu, tiesiogiai reaguojant i patyciu elgsena. Tyrimas gali buti sukurtas taip, kad butu atliekami pradiniai matavimai, atliekant papildomus eminiu emimo tyrimus esant agresyvios elgesio patirciai, siekiant nustatyti, ar padideja streso epizodu kortizolio koncentracija arba padideja jo koncentracija.
Plazminio kortizolio atsako fiziologiniai padariniai dar nera issamiai istirti. Nezinoma, ar normalios ritmo sekrecijos modelio pasikeitimai savaime yra patologija, ar reiketu pabrezti bendro kortizolio dienos kiekio matavima. Remiantis dabartine teorija, sis parametras yra ne absoliucios vertes, bet ir ju konkretus dienos profilis, del kurio atsiranda simptomu.
Nors tolesni tyrimai dar labiau issamiai apibudina patyciu procesa ir jo azijui atsirandancius fiziologinius bei psichologinius padarinius, buvo atliktas nedidelis tyrimas, siekiant atgauti tai, kas, atrodo, yra zalingas procesas. Turetu buti kuriamos intervencijos, kuriomis galima atkurti normalia dieninio kortizolio ritma ir atkurti aukoms padaryta psichologine zala.Taip pat nurodoma, kaip pagerinti darbo vietos supratima apie problema ir pletoti konfliktu susvelninimo budus, kol jie nepasireiskia i patycias.
Parase: Pamela Irvin-Lazorko
Pamela Irvin-Lazorko yra medicinos mokslu daktaras Drexelio universitete Filadelfijoje, PA, JAV.
Nuorodos:
- Adomas E., Kumari M. (2009). Ivertinimas seiliu kortizolio placiu mastu epidemiologiniu tyrimu.
Psichoneuroendocrinologija. tomas 34 puslapiai 1423 -1436.
- Bjorkqvist, K., Osterman, K., Hjeit-Båck, M. (1994). Agresija tarp universiteto darbuotoju. Agresyvus elgesys. tomas 20 psl. 173 - 184
- Cowie, H., Naylor, P., Rivers, I., Smith, P., Pereira, B. (2002). Patyciu darbo vietoje ivertinimas. Agresija ir smurtinis elgesys. 7 tomas (2002), puslapiai 33-51
- Cowie, H., Bradshaw, L., Kiaiainen, S., Smith, P. et al. (1999). Suaugusiuju priekabiavimas: darbo grupes, kuriai pirmininkauja Helen Cowie, ataskaita. Prievartos pobudis ir prevencija. atrinkta internete
http://old.gold.ac.uk/tmr/reports/aim2_surrey1.html
- Dickerson, S., Gruenewald, S., Kemeny, T. (2009). Psichobioziniai atsakai i socialine gresme: funkciniai ar kenksmingi? Saves ir tapatybes. turis: 8, numeris: 2-3. puslapiai: 270-285
- Einarsen, S., Hoel, H., Notelaers, G. (2009). Zalingu patyciu ir priekabiavimo darbe matuoklis: neigiamu veiksniu klausimyno tinkamumas, veiksniu struktura ir psichometrines savybes. Darbas ir stresas.
Tomas: 23. Problema: 1. Puslapiai: 24-44
- Fries, E., Hesse, J., Hellhammer, J., Hellhammer, D. (2005). Naujas poziuris i hipokortizizma.
Psychoneuroendocrinology (2005) xx. puslapiai1-7
Hansenas, A., Hogas, A., Persson, R., Karlson, B., Garde, A., Orbaek, P. (2006). Izeidimas darbe, rezultatai sveikatai ir fiziologinis atsakas i stresa. Psichometriniu tyrimu leidinys. tomas 60 psl. 63 - 72.
- Hazler, R., Carney, J., Granger, D. (2006). Biologiniu priemoniu integravimas i patyciu tyrima. Konsultavimo ir pletros leidinys. tomas 84 psl. 298 -307
- Hoel, H., Beale, D. (2006). Patycias, psichologines perspektyvas ir darbo santykius: kontekstualizuoto ir tarpdisciplininio poziurio link. Britu zurnalas apie darbo santykius. 44: 2006 m. Birzelio 2 d. 0007-1080 psl. 239-262
- Bendra komisija (2008 m.). 40 klausimas: elgesys, kuris kenkia saugumo kulturai. Sentinel ivykiu ispejimas. 2008 m. Liepos 9 d. Issiuntineta internete: http://www.jointcommission.org/SentinelEvents/SentinelEventAlert/sea_40.htm
- Kudielka, B., Kern, S. (2004). Kortizolio dienos profiliai mobingo aukoms (patycios darbo vietoje): preliminarus pirmojo psichofiziologinio lauko tyrimo rezultatai. Journal of Psychosomatic Research 56 (2004). puslapiai 149-150
- Leymann, H. (1996) Mobingo darbe turinys ir raida. Europos darbo ir organizacines psichologijos zurnalas, 5 (2), 165-184 puslapiai
- Leymann, H. (1990). Mobingas ir psichologinis teroras darbo vietose. Smurtas ir aukos, 5 (2).
- McFarlane, A. (2010). Ilgalaikes trauminio streso islaidos: susipynusios fizines ir psichologines pasekmes. Pasaulio psichiatrija. turis: 9 numeris: 1 puslapiai: 3-10
- Martin, W. (2008). Ar jusu ligonine saugi? Grubaus elgesys ir priekabiavimas darbo vietoje. Ligonines temos: moksliniai tyrimai ir sveikatos prieziuros perspektyvos. Vol. 86, Nr. 3 vasara 2008
- Matthiesen, S., Einarsen, S. (2004). Psichikos sutrikimas ir PTSS simptomai tarp patyciu aukoms darbe. British Journal of Guidance & Counseling, 32 tomas, 3 leidimas. puslapiai 335-356
- Miller, G., Chen, E., Zhou, E. (2006). Jei jis pakils, ar jis turi nusileisti? letinis stresas ir hipotalamine-hipofizio-adrenokortikine asis zmonems. Psichologinis biuletenis. Tomas 133 (1), 2007 m. Sausio men., P. 25-45
- Monteleone, P., Nolfe, G., Serritella, C. Milano, V, Di Cerbo, A et al. 2009. Hipotalamo-hipofizio ir antinksciu asies hipokalicija mobingo aukoms: temos temperamento vaidmuo ir su darbu susijusiu psichologiniu nelaimiu chroniskumas. Psichoterapija ir psichosomatika. Kiekis: 78 Problema: 6. Puslapiai: 381-383
- Murray, J. (2010). Slaugos darbe uzmigdymas: problema, i kuria negalima ignoruoti. MedSurg slauga. 2009 m. Rugsejo-spalio men.
- Nater, U., Rohleder, N. (2009). Seiliu alfa-amilaze kaip neinvazinis simpatines nervu sistemos biologinis zymeklis: dabartine tyrimu bukle. Psichoneuroendocrinologija. tomas 34 puslapiai 486 - 496.
- Niedhammer, I., David, S, Degioanni, S. 2007. Susivienijimas tarp patyciu darbo vietoje ir depresijos simptomu Prancuzijoje dirbanciu gyventoju. Psichosomatiniu tyrimu leidinys 61 (2006). 251-259 puslapiai
- Notelaers, G., Einarsen, S., De Witte, H., Vermunt, J. (2006). Patyciu darbo vietoje vertinimas: latentinio klasiu klasterio metodas. Darbas ir stresas. tomas 20 numeris 4 puslapiai 288 -301.
- Polla, E., Kreitschmann-Andermahra, I., Langejergena, Y., Stanzelc, S., Gilsbacha, J., Gressnerb, A., Yagmurb, E. (2007). Seiliu rinkimo metodas itakoja serumo kortizolio nuspejamuma. Clinica Chimica Acta. tomas 382, ??leidimai 1-2, 2007 m. liepa, 15-19 puslapiai.
- Rantonen, P., Pentilla, I., Meurman, J., Savolainen, K., Narvanen, S., Helenius, T. (2000). Augimo hormonas ir kortizolis serume ir seilese. Acta Odontologica Scandinavica. turis: 58 numeris: 6 puslapiai: 299-303
- Reul, J., Nutt, D. (2008). Glutamatas ir kortizolis yra kritine sankaupa PTSS? Psichofarmakologijos leidinys; 22. 469 psl.
- Rocker, C. (2008). Stengiantis slaugytoja sulaikyti slaugytoja, kreiptis i slaugytoja. OJIN: Slaugos klausimu internetinis zurnalas; Vol 13 Nr. 3.
- Simonsas, S. (2008)."Massachusetts" patyre susizavejima darbo vietoje, uzregistruotu slaugytoju, ir santykiai su ketinimu isvykti is organizacijos. Slaugos mokslo pazanga. 31 tomas, 2 leidimas, 48-59 psl.
- Tafet, G (2001). Kortizolio lygmens ir serotonino isisavinimo koreliacija pacientams, sergantiems letiniu stresu ir depresija. Kognityvine, emocine ir elgsenos neurologija 1.4 (2001). puslapiai 388-393
- Tracy, S. (2006). Kosmarai, demonai ir vergai: tyrinedami skausminga patyciu darbo vietoje metaforus. Valdymo komunikacija kas ketvirti. Tomas 20 numeris 2. puslapiai 1-38
- Wessa, M., Rohleder, N., Kirschbaum, C., Flor, H. (2006). Pakeistas kortizolio atsibunda po trauminio streso sutrikimo. Psichoneuroendocrinologija. tomas31. puslapiai 209-215.