Kognityvine funkcija gali prasideti 45 metu amziaus
Zmogaus gebejimas prisiminti duomenis, priezasti ir gerai suprasti dalykus gali pradeti blogeti, kai jiems sukanka 45 metai, o ne 60, kaip daugelis mane, Prancuzijos ir Jungtines Karalystes mokslininkai pranese BMJ ("British Medical Journal"). Remiantis ankstesniais tyrimais, kognityvinis nuosmukis, jei jis ivyks, apskritai nebus atliktas iki sesiasdesimties metu amziaus. Daugelis ekspertu susidure su klausimu, ar pablogejimas negales prasideti anksciau.
Tyrimo vadove Archana Singh-Manoux, Prancuzijos epidemiologijos ir gyventoju sveikatos tyrimu centre ir mokslininkai is Londono universiteto koledzo JK mano, kad ...:
"... suprasti pazinimo senejima bus vienas
sio amziaus issukiu. "
Autoriai pabrezia, kad norint nustatyti veiksminga medicinine intervencija svarbu nustatyti kognityvini nuosmukio pradzia. Kitaip tariant, ankstyvojo pazinimo pablogejimas gali buti pastebimas, tuo geriau gydymo budai.
Nuo 1997 m. Iki 2007 m. Singh-Manoux ir grupe ivertino 1992 moterys ir 5 198 vyru. Visi sie klausimai buvo keturiasdesimt penki iki septyniasdesimt metu amziaus valstybes tarnautojai, jie buvo itraukti i "Whitehall II" kohortinio tyrimo (JK studija), kuris prasidejo 1985 m.
Per desimtmeti visi tyrimo dalyviai ivertino savo pazintines funkcijas. Tai apima bandymus:
- Atmintis
- Zodynas
- Garsinio supratimo igudziai (klausymo igudziai)
- Vaizdo supratimo igudziai. Zurnalas nurodo pavyzdzius, prisimindamas kuo daugiau zodziu, prasidedanciu raidemis "S" (fonetinis sklandumas), arba priminti kiek imanoma daugiau gyvunu pavadinimu (semantinis sklandumas).
Jie nustate, kad kognityviniai balai sumazejo visose kategorijose, isskyrus zodyna. Kuo vyresnis dalyvis, tuo greiciau ju sumazejimas tikriausiai buvo.
Nuo 1997 iki 2007 m. 45-49 metu vyru psichologiniai motyvai sumazejo 3,6%, o 65-70 m. Amziaus grupeje - vyrai (9,6%). Tarp moteru sumazejo 3,6 proc. 45-49 metu amziaus gyventoju ir 7,5 proc. 65-70 metu amziaus gyventoju.
Autoriai rase:
"Griezti irodymai, rodantys pazinimo nuosmuki iki 60 metu amziaus, turi svarbiu pasekmiu, nes tai rodo, kaip svarbu skatinti sveika gyvensena, ypac sirdies ir kraujagysliu sveikata, nes yra nauju irodymu, kad "Kas yra geras musu sirdims, taip pat geras musu galvas"."
Yra tam tikru su pazinimo sutrikimu susijusiu rizikos veiksniu, tokiu kaip hipertenzija, nutukimas ir didelis cholesterolio kiekis. Taikymas pacientams, turintiems zinomu rizikos veiksniu, gali ne tik apsaugoti ju sirdis, bet ir uzkirsti kelia demencijos vystymuisi veliau.
Papildoma redakcija
Tame paciame zurnale Francine Grodstein, medicinos mokslu daktaras Brigham ir moteru ligonineje Bostone rase:"(Tyrimas) turi dideles itakos demencijos prevencijai
ir visuomenes sveikata. "
Grodsteinas mano, kad reikia daugiau kurybiniu tyrimu, naudojant kompiuterinius pazintinius ivertinimus ir telefonu vertinimus.
Parase Christian Nordqvist
Sukurtas peptidas, kuris gali suletinti Parkinsono liga
Nauji tyrimai rodo, kad gali buti imanoma suletinti Parkinsono ligos progresavima naudojant zmogaus sukurta peptida, kuris sustabdo susidariusiu defektu baltymu fibriliu, kurie sunaikina smegenu lasteles, gaminancias dopamina. Parkinsono lasteles sukelia dopamino lasteliu praradimas smegenyse. Prognozuojama, kad iki 10 milijonu zmoniu visame pasaulyje gyvena su Parkinsono liga - progresuojanciu neurologiniu sutrikimu, kuri sukelia smegenu lasteliu, issiskirianciu dopamino, chemine medziaga, kuri yra svarbi perduodant pranesimus, kurie kontroliuoja judejima, praradimas.
Toksoplazmozes parazitas: irodymai del simptomu nenuoseklumo
Masacusetso technologijos instituto mokslininkai sako, kad atrado raktiniu zodziu, kodel su maliarija susijes parazitas, vadinamas toksoplasma gondii, gali sukelti akluma kai kuriems zmonems, bet ne kitose. Tai yra pagal tyrima, paskelbta "PLOS Pathogens". Toxoplasma gondii yra viencelto parazitas, sukeliantis liga, vadinama toksoplazmoze.