Gailestingumas vienam asmeniui gali sukelti agresija pries kita

Jei kas nors, kam mums rupi, yra zalingas, daugelis is musu darys viska, kad apsaugotu ta asmeni, net jei tai reiskia, kad skauda isore. Dabar, Bafalo universitete (NY) universiteto mokslininku atliktas tyrimas atskleidzia, kodel siltas jausmas vienam zmogui gali sukelti pykcio i kita.
Tyrejai mano, kad vieno zmogaus gailescio jausmas gali sukelti agresija pries kita - procesa, kuris gali buti paaiskintas hormonais oksitocinu ir vazopresinu.

Tai, kad uzuojauta gali sukelti pykti, atrodo nelogiska. Taciau tyrimo autoriai Michael J. Poulin ir Annette E. K. Buffone - tiek Buffalo universiteto psichologijos katedros - tiki, kad tai susije su dvieju hormonu veiksmais: oksitocinu ir vazopresinu.

Grupe paaiskina, kaip jie pasieke sias isvadas savo dvieju daliu studijoje, paskelbtoje zurnale Asmenybes ir socialines psichologijos biuletenis.

Pirmoji ju tyrimu dalis reikalavo, kad dalyviai atliktu tyrima, kuriame paprasyta pateikti informacija apie asmeni, kuri jie arti, ir pranesti apie laika, kai treciasis asmuo jai grasino. Tada dalyviams buvo paprasyta apibudinti savo emocijas, kai sis asmuo buvo grasinamas ir kaip jie reagavo i situacija.

Antroje tyrimo dalyje buvo atliktas eksperimentas. Pirma, dalyviai buvo paprasyti pateikti seiliu megini, is kurio tyrejai galejo matuoti savo hormonu lygi.

Tada dalyviams buvo pasakojama istorija apie asmeni, kurio niekada nebuvo susitiko, ir buvo informuota, kad sis asmuo yra salia esancio kambario su kitu svetimu. Istorija, kuria dalyviai buvo pasakyta, buvo sukurta, kad paskatintu uzuojauta nezinomam asmeniui.

Tada dalyviams buvo pranesta, kad abu sie zmones gretimoje patalpoje imtusi matematikos testo ir butu veikiami skausmingo stimulo (karsto padazo pavidalu), kad nustatytu, kaip fizinis skausmas veikia ju veikla.

Tiems buvo pasakyta, kad jie gali pasirinkti, kiek skausmo buvo padaryta nepazistamam asmeniui, kuris konkuruoja su asmeniu, su kuriuo jie susidure.

"Gailestingumas gali nuspeti agresija tiems, kuriems to reikia"

Pasak Poulino, visi rezultatai rodo, kad "jausmai, kuriuos mes placiai vadiname empatija, ar uzuojauta, gali nuspeti agresija tiems, kuriems ju reikia", pridure:

"Tais atvejais, kai mes labai rupinames kazkuo kuo nors, kaip ir zmonemis, mes esame motyvuoti juos pasinaudoti, taciau, jei yra koks nors kitas asmuo, mes galime padaryti ka nors zaloti treciajai saliai".

Tyrejai nurodo, kad si reakcija negali buti treciosios salies padaroma klaida. Poulinas naudoja konkurse dalyvaujancio vaiko tevu pavyzdi; tevai gali padaryti kazka destruktyvaus link kito dalyvio, kad ju vaikas laimetu konkursa.

Komanda nustate, kad sis atsakymas gali buti paaiskintas del oksitocino ir vazopresino receptoriu genu.

Pavyzdziui, eksperimentu metu dalyviai, kurie buvo gailestingi nezinomam asmeniui kartu su oksitocino geno receptoriu variacija, jaute, kad treciajai saliai reikia daugiau skausmo. Sis rezultatas taip pat buvo akivaizdus dalyviams, kurie sujaudino nezinomo zmogaus baime ir turejo varopresino receptoriaus genas.

Tyrejai teigia, kad si isvada yra prasminga. "Ir oksitocinas, ir vazopresinas, atrodo, tarnauja funkcijai, del kurios padideja" poziuris i elgesi ", - aiskina Poulin.

Oksitocinas daznai vadinamas "meiles hormonu", nes jis didina zmoniu saveika, o vazopresinas yra susijes su seksualine motyvacija. Kaip tokia, komanda mano, kad nenuostabu, kad sie hormonai gali vaidinti vaidmeni tarp samoningumo ir agresijos.

Balandi, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad oksitocinas, nepaisant perspektyvios klijavimo, taip pat gali sukelti mela, kad padetu mums, kuriems mes rupinames.

Mokslininkai "choleros bakterijoje" nustato "zudymo prietaisa", kuris skatina virulentiskuma

Cholera - bakterine infekcija, sukelta geriant maista ar vandeni, uztersta Vibrio cholerae bakterija, - kasmet sukelia iki 120 000 mirciu pasaulyje. Naujajame tyrime mokslininkai teigia, kad jie atskleide mechanizma, kuriuo V. cholerae tampa labiau virulentiskas, todel galima geriau suprasti choleros ir kitu ligu perdavima.

(Health)

Ka reikia zinoti apie hipervitaminoze D?

Turinys Priezastys Simptomai Diagnoze Gydymas Prevencija Hipervitaminoze D yra reta, bet potencialiai rimta bukle. Tai atsiranda, kai vartojate per daug vitamino D. Paprastai tai yra dideliu doziu vitamino D papildu rezultatas. Per daug vitamino D gali sukelti neiprastai dideli kalcio kieki kraujyje.

(Health)