Kontaktinis dermatitas: veiksniai ir gydymas

Turinys

1. Kontaktinio dermatito tipai
2. Kontaktinio dermatito simptomai
3. Bendri veiksniai
4. Gydymas
5. Prevencija

Dauguma zmoniu bent karta gyvenime susiduria su nemaloniu kontaktiniu dermatitu niezejimu.

Nors daugeliui zmoniu nera dideles alergines reakcijos, kontaktinio dermatito poveikis gali buti nemalonus, kol jis nevyksta.

Kai zmogaus oda kontaktuoja su dirginancia medziaga, gali issivystyti niezejimas ar deginimas. Si reakcija vadinama kontaktiniu dermatitu.

Kontaktinio dermatito tipai

Urushiolis yra alyvoje randama nuodu gebeneje, del kurios gali atsirasti alergine reakcija, sukelianti alergini kontaktini dermatita.
Vaizdo kreditas: Nunyabb, 2006

Nors kontaktinis dermatitas gali atrodyti kaip jis vystosi is niekur, yra keletas bendru tipu:

Dirginantis kontaktinis dermatitas yra labiausiai paplites kontaktinio dermatito tipas. Tai atsitinka, kai oda paliecia dirginancia chemine medziaga, patiria per daug trinties ar salygoja siluma.

Alerginis kontaktinis dermatitas sukelia alergine reakcija arba imunine sistema, kuri per daug reaguoja i chemine medziaga ar chemine medziaga. Kontaktinis dilgeline, taip pat zinoma kaip dilgeline, yra maziau paplites alerginio kontaktinio dermatito, atsirandancio iskart po alergeno poveikio, tipas.

Profesinis kontaktinis dermatitas atsiranda tam tikrose profesijose, kuriose darbuotojai gali atsinaujinti, daznai dirginti ar sukelti alergenus, pvz., Guma, lateksa ar chemines medziagas. Sie zmones yra sveikatos prieziuros darbuotojai, kirpejai ir maisto restoranai tarp daugelio kitu.

Fotokontaktinis dermatitas atsiranda po to, kai zmogus susiduria su dirginanciu ar alergenu, o kontaktine sritis veliau gauna saules spinduliu, sukelianciu reakcija.

Visais siais atvejais pasireiskia niezejimas ar deginimas, kuris is karto ar per kelias dienas pasirodo. Svarbu, kad zmones gydytu berima ir zinotu, kas paskatino tai, kad ateityje butu isvengta kontaktinio dermatito.

Ka reikia zinoti apie egzema?Spauskite cia, jei norite suzinoti apie egzema, bukle, susijusia su dermatitu.Skaityti dabar

Kontaktinio dermatito simptomai

Beveik visais kontaktinio dermatito atvejais po alergeno ar dirginancio poveikio atsiranda berimas. Daugeliu atveju kontaktinis dermatitas, berimas bus raudonas, nieztintis ir gali nudziuti. Jei dirgiklio ar alergeno poveikis tesiasi, oda gali tapti tamsi ir odizuota.

Be to, kai kurioms kontaktinio dermatito rusims budingi sie simptomai:

• lizdines ploksteles
• sausas, itrukes ir sluoksniuotas oda
• berimas
• paraudimas
• degimo pojutis
• skausmas ar niezejimas
• patinimas

Noredami atskirti kontaktinio dermatito rusis, zmogus turetu atkreipti demesi i tai, kada prasideda simptomai.

Jei del dirginancios reakcijos atsiranda kontaktinis dermatitas, simptomai gali pasireiksti iskart po salycio su dirginancia medziaga. Sunkiais atvejais gali issivystyti ir kiausides, todel zmogus gali nustatyti sukeliancius dirgiklius.

Fotokontaktinio dermatito atvejais isberimas atsiranda tik tada, kai zmogus yra veikiamas saules spinduliu.

Bendri veiksniai

Trigergeriai skiriasi nuo zmogaus iki zmogaus ir priklauso nuo kontaktinio dermatito tipo. Svarbu zinoti, kas sukelia reakcija, kad ateityje butu isvengta kontakto su medziaga.

Toliau pateikiami kai kurie dazniausiai pasitaikantys ivairiu kontaktiniu dermatitu veiksniai.

Alergines reakcijos sukelia:

Toks kvapas muilu gali sukelti kontaktini dermatita.

• guma
• nuodu gebenes, nuodu azuolo ir nuodu zagreniu
• vaistiniai preparatai, skirti odai
• kvapiosios medziagos muilu
• odos gaminiuose esantis idegio agentas
• odos kremas
• dezodorantas
• skutimosi kremas
• lateksas
• nikelio ar aukso papuosalai
• Citrusinis vaisius
• kosmetika
• Kvepalai
• Plauku dazai

Daugeliu atveju alergines reakcijos neatsiranda pirma karta susilietus su medziaga. Pirmuoju salyciu zmogus linkes susidurti su dirgikliu. Tik su antraja ekspozicija asmuo issivels berimus ar kitus simptomus.

Dirgliosios reakcijos sukelia:

• pipirines dujos
• baliklis
• ranku dezinfekcines priemones
• baterijos rugstis
• ploviklis
• zibalas
• kanalizacija ir kiti valikliai

Dirginancios reakcijos neapriboja toksiniu ar daugiau koroziniu medziagu.

Kai kuriais atvejais dazna tos pacios medziagos salycio reakcija sukelia reakcijas. Pvz., Zmones, kurie daznai plauna rankas, gali sukelti dirginancia reakcija i naudojama muila.

"Photocontact" reakcijos aktyvikliai gali apimti:

• skutimosi kremas
• odos tepalas
• tam tikras aliejus
• tam tikri vaistai

Fotokontaktines reakcijos pasireiskia reciau nei alergines arba dirginancios reakcijos.

Kad reakcija atsirastu, zmogus pirmiausia turi buti paveiktas medziaga, o veliau saulei. Asmuo, kuris naudoja krema pries miega, niekada negali zinoti, kad jis jautrina produkta, nes jis gerai absorbuojamas pries salyti su saule.

Gydymas

Gydomasis kontaktinis dermatitas gali buti antihistamininiais vaistais.

Daugeliu atveju berimas ir kitos reakcijos isnyks po to, kai medziaga pasibaigs.

Berimas gali siek tiek uzgydyti ir visiskai isnykti. Pavyzdziui, is poison plunksnu berimas daznai islieka, nes aliejai is augalo pateko i oda. Kai aliejus praeina, isberimas isvalomas.

Geriausia, kad zmogus isvengtu kontakto su medziagomis, kurios sukelia kontaktini dermatita.

Jei yra kontakto, geriausia isvalyti vietove siek tiek svelniu muilu ir vandeniu, kad galetumete isvengti berimo.

Dauguma gydymo galimybiu yra namu gynimo priemones. Jie itraukia:

• uzkreciamoje odoje taikydama priesuzdegiminius tepalus

• paimama aviziniai vonia (ar panasi)

• vartoti antihistamininius vaistus

• isvengti uzkrestos srities subraizymo, kad padetu uzkirsti kelia infekcijoms

Labai retais atvejais zmogui gali tekti pamatyti dermatologa, alergologa ar kita sveikatos prieziuros specialista. Jie gali skirti tepala, kremus ar receptinius vaistus, kad gydytu kontaktini dermatita.

Prevencija

Daugeliu atveju prevencija yra taip paprasta, kaip isvengti medziagos ar daikto, del kurio atsirado kontaktinis dermatitas. Pavyzdziui, zmogus, kuris susiduria su berimu po salycio su nuodu gebenemis, turetu stengtis isvengti augalo.

Taciau zmogus gali nezinoti, kas sukele reakcija. Jei tiksli priezastis nezinoma, asmuo gali noreti irasyti dalykus, su kuriais jie susiduria, kad padetu nustatyti, kas gali sukelti reakcija.

Daznai zmogus gali nemanyti, kad odos prieziuros produktu pasikeitimas gali sukelti dirginima.

Alergologas gali identifikuoti alergena ar dirgikli is medziagu, su kuriomis asmuo susidure per pastarasias 24-48 valandas, sarasa.

Kitais atvejais alergologas gali naudoti odos tyrimus, kad padetu nustatyti reakcijos priezastis.