Ar badas gali buti proto apgauti?

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad bado ir pilnumo pojuciai gali buti susije su individualiais lukesciais ir suvokimais apie valgi, o ne su tuo, kiek maisto yra ant ploksteles.
Kaip teigia tyrejai, kaip alkanas mes galime priklausyti nuo to, kiek mes manome, kad mes valgeme, o ne tai, kiek is tiesu buvo ploksteleje.

Keletas nauju tyrimu istyre rysi tarp proto, suvokimo ir ivairiu sveikatos aspektu. Medicinos naujienos siandien Pavyzdziui, tyrinetina, kad fizinis pasirengimas suvokti savo veiklos lygius yra susijes su tyrimu, kuris rodo, kad skausmo jausmas daznai gali buti susijes su protu nei kunu.

Naujajame tyrime, kuri vede Jungtiniu Karalystes Sefildo Hallamo universiteto dr. Stevenas Brownas, dabar tyrinejama, kaip protas gali daryti itaka musu bado ir pilnatves valstybems.

Sia savaite sios isvados buvo pristatytos Didziosios Britanijos psichologines visuomenes sveikatos psichologijos skyriuje, vykusioje Kardife, U.K.

Ankstesniame tyrime jau buvo nagrinejamas rysys tarp to, ka mes galvojame apie tai, ka mes valgome, ir kiek maisto, kuri mes galime vartoti.

Pavyzdziui, atlikus tyrima, kuri vadovavo dr. Brownas ir jo kolega, paaiskejo, kad "numatomas sotumas" - tai, kaip jus visiskai tikites, kad esate po valgio.

Ankstesniame tyrime mokslininkai naudojo vaisiu kokteilius, kad isbandytu savo hipotezes, itakojantys dalyvius, kad galvoja, kad jie vartojo daugiau ar maziau "uzpildytus" gerimus.

Dabar dr. Brownas ir jo komanda remiasi tuo ir panasiais tyrimais, noredami suzinoti daugiau apie tai, ar musu protas itakoja, kiek ir kiek mes valgome. Taciau si karta jie naudojo kieta maista, kad suzinotu, ar jie gali pakartoti ankstesnius rezultatus.

"Mano naujausias darbas [...] ivede kieta maista, prailgino laika, per kuri buvo ismatuojami dalyviu atsakymai (4 valandos, taigi tai butu daugiau kaip pusryciai ir pietus), pridejus elgesio priemone (kiek zmoniu valge pietumis), - pasakojo dr Medicinos naujienos siandien.

Dabartiniame tyrime Dr. Brown taip pat tiria, ar "alkio hormono" gralino lygis, kuris padeda reguliuoti musu bado pojuti, vaidina sia lygti.

Jis mums pasake, kad dalyviu kraujo meginiai leido jam ir jo komandai "istirti, ar skirtumai buvo susije su dalyviu atsakymu i ghrelina", todel tai buvo dar labiau issamus tyrimas ".

Suvokia dalykai, o ne dydis

Tyrime dalyvavo 26 asmenys. Dvi skirtingos progos dalyviams buvo patiekiami pusryciai, o ju alkio ir sotumo jausmai, taip pat ju elgesys velesniuose maitinimuose buvo stebimi visa diena.

Pirma karta dalyviams buvo pasakyta, kad jie valge dvieju kiausiniu omleta, o antruoju vizitu jiems buvo pasakyta, kad tai keturiu kiausiniu omletas. Taciau abu kartus jiems tarnavo omletai, turintys tris kiausinius.

Tyrejai nustate, kad kai zmones mane, kad valge mazesnius pusrycius, jie pranese, kad tik 2 valandas jauciasi alkani. Jie taip pat valge daugiau pietums ir visa diena suvartoja didesni kaloriju kieki nei tada, kai mane, kad turejo didesnius pusrycius.

"Mes galejome [...] galeti ismatuoti dalyviu vartojima per likusia dienos dali ir nustateme, kad bendras vartojimas buvo mazesnis, kai dalyviai mane, kad valge didesnius pusrycius", - aiskina dr. Brownas.

Atmintis "geresnis tyrimo tikslas"

Tyrejai taip pat surinko dalyviu kraujo meginius dviem kartoms, su kuriomis jie dirbo. Dr Brownas ir kompanija buvo suinteresuotos analizuoti dalyviu gralino lygius ir suzinoti, ar jie turejo svarbu vaidmeni sitose progomis pajusti alki ir sotuma.

"Isnagrineje girliono, zinomo alkio hormono [dalyviu] lygi, musu duomenys taip pat rodo, kad badaujancio pranesimo pasikeitimai ir velesnio vartojimo skirtumai atsirado del dalyviu fizinio atsako i maista skirtumu", dr. Brownas Pastabos.

Kava gali didinti troskima saldziuju gerybiu gamybaiSuzinokite, kokia yra kavos jusu "saldus dantis".Skaityti dabar

Jis teigia, kad si isvada parodo, kaip subjektu suvokimas apie maista pries vartojima turejo didele itaka ju tolesniam bado lygiui, taip pat ju maistui.

Dr Brownas pasakojo MNT kad dideli valgio pojucio skirtumai paprastai budavo uzregistruoti praejus 2 valandoms po valgio. Taciau jis buvo nustebes, kad netgi tada, kai nebuvo pranesta apie reiksminga alkio pojuti, dalyviai vis tiek vartojo didesnius pietus, jei prisimine, kad turi mazesnius pusrycius.

"Kaip paaiskejo, badas buvo tik labai skiriasi 2 valandos taske [...] Kaip buvo, galbut stebina tai, kad vis dar buvo itaka, kiek maisto buvo suvartotas", - sake jis.

"Nors dalyviai nepranese apie save kaip apie maziau issivysciusius arba labiau alkanus, taciau jie vis tiek suvartojo vidutiniskai pietums ir kai kalorijos buvo skaiciuojamos uz ta pacia diena, jos nesugebejo istaisyti sio skirtumo", - sake jis.

Jis tikisi, kad tai ir tolesni tyrimai galetu padeti sukurti neinvazini buda pagerinti zmoniu gerove ir mitybos iprocius. Kaip paaiskino dr. Brownas MNT"Sio tipo tyrimu galutinis tikslas yra rasti budu, kaip mes galime teigiamai paveikti zmoniu elgesi, netrukdydami kasdieniame gyvenime".

Dr.Brownas taip pat mano, kad tolesni tyrimai, kaip veikia musu bado mechanizmai, turetu pradeti daugiausia demesio skirti musu protui, o ne musu kunams.

"[M] emory del isankstinio suvartojimo, o ne su fiziologiniais veiksniais, gali buti geresnis tikslas tirti, kodel lukesciai valgio turi itakos velesni jausmai alkis ir kaloriju suvartojimas."

Dr Brownas

Kitas dalykas, kuri jis noretu istirti ateityje, - tai kitu rusiu maisto produktu suvokimas, negu iki siol taikomi. Jis klausia, "koks yra atsakas i kitus makroelementus", taip pat, ar suvokimo itaka badui gali "islaikyti per ilga laika (pvz., Bent menesi)".

"Jei zmones keturias ar penkis kartus mokytusi mokytis, kad, nepaisant ju lukesciu, jie nebuvo issamesni, kai mane, kad jie bus, jus pamatysite, ar duomenys sueina", - paaiskino jis.