Isplestine paleontologija paskatina senoves dietos diskusijas

Australopithecus sediba, vienas is Homo sapiens "tolimu pusbroliu, vel velgi demesio centre. Nauji moksliniai tyrimai, taikant state-of-the-art inzinerijos metodus, suteikia nauju ir netiketu izvalgu apie ju mityba.
Nauji paleontologiniai metodai atskleidzia stebuklinga informacija apie senoves dietas.
Vaizdo kreditai: Brett Eloff, Lee Berger ir Witwatersrand universitetas

Pirmasis A. sedibos pavyzdys buvo atgabentas nuo senovinio dirvozemio Malapos urvuose Pietu Afrikoje 2008 metais.

Is viso toje pacioje vietoje buvo isieskota sesiu skeletu, kuriu visos buvo apie 2 milijonus metu.

Del savo ispudingo amziaus skeletas stebuklingai uzbaigtas ir buvo istirtas iki galo paleontologiniu technologiju.

Kai kurie mokslininkai mano, kad sios butybes atlieka esmini vaidmeni zmonijos evoliucijoje.

Del veido savybiu, vertikalaus pesciomis ir palyginti nedidelio A. sedibos remo, rusis laikoma stipriu kandidatu, kad tilptu atotruki tarp ankstesniu australopithecines, atvykusiu i scena pries 4 milijonus metu, ir musu naujausius giminaicius, tokius kaip kaip Homo habilis.

Mastymas apie kazka per neryskus laiko apsunkinimus yra sudetingas ir techninis dalykas. Zinios, kurias mes sukaupeme apie senoves gyvenimus, yra sunkiai isvystytos ir atviros nuolat tobuleti, kai atvyksta nauji duomenys ir eksperimentiniai metodai.

Australopithecus sediba dantys

A. sedibos dantys buvo issamiai istirti. Moksliniai tyrimai, paskelbti 2012 m., Istyre dantu mikropluostus bandant kaupti informacija apie gyventoju mityba.

Minutes lustai ir zetonai ant dantu gali suteikti patarimu apie suvartoto maisto tekstura ir rusis.

2012 m. Tyrime surinkti duomenys parode, kad ivairus kieto maisto produktai yra sumaisyti su minkstesniais misko produktais, tokiais kaip zieve, vaisiai ir lapai.

Naujasis tyrimas, kuri atliko Vasingtono universiteto Sent Luisas, MO antropologijos profesorius Davidas Straitas, is naujo pradejo diskusija, istyrus liekanas is skirtingo poziurio.

Komanda naudojo biomechaninius metodus ir kompiuterizuota kaukoles modeli; metodai yra panasus i tuos, kuriuos naudoja inzinieriai, noredami patikrinti lektuvo ar automobilio sudedamuju daliu stipruma ir trukimo taskus.

Ankstesnis darbas parode, kad australopithecines buvo ispudingai prisitaike prie zandikauliu, veidu ir dantu, kurie leido jiems apdoroti kieta maista ir sunkiai itrukusius riesutus. Taciau, pasak komandos komandos Justino Ledogaro, naujausi rezultatai parode, kad:

"Jei (A. sediba), kiek imanoma, ikando savo molinius dantis, panaudodamas visas kramtomojo raumens jegas, jo zandikaulis butu isstumtas".

Straipsnis, paskelbtas 2006 m "Nature Communications", galetu reiksti pasikeitusia musu supratima apie maisto produktus, kuriuos vartojo A. sediba. A. sediba jau yra australopituose. Jos lengvesnis remas ir maziau raumenu savybes leidzia jai is karto pasirodyti labiau zmogiskos nei sandeliuojancios, labiau raumeningos kitu australopitu grupiu nariai.

Kitu regionu Australopitu populiacijos panasiu momentu buvo pritaikytos tiksliai priesinga kryptimi. Ju zandikauliai ir dantys tampa vis stipresni. Yra daug klausimu apie dietos pritaikyma ir ju itaka evoliuciniams pokyciams.

Sis tyrimas nebuvo skirtas ivertinti ar teoriskai apie rysius tarp musu paciu rusiu ir A. sediba, taciau idomu pazymeti, kad siuolaikiniai zmones taip pat turi panasius apribojimus savo ikandimo funkcijoms.

Vykstancios senoves dietos diskusijos

Nors A. sediba dantu mikroskopine zala parode, kad sie asmenys is tikruju valge kieta maista netrukus pries mirti, mechaniniai duomenys rodo, kad ju ikandimo jega nebuvo pakankamai galinga, kad kietas maistas butu reguliarus ju dietos dalis.

Nesvarbu, ar anatomine, mikroskopine ar mechanine informacija yra geriausia irodymu apie senoves elgesi, yra skirta diskusijoms. Visi metodai atrodo tinkami, taciau jie nebutinai sutampa tarpusavyje.

Veido raumenys ir zandikaulio anatomija numato viena dietos tipa, o mikrobrandu tyrimai sako kazka kito.

Medicinos naujienos siandien paprase sasiauri, ar jo tyrimas padetu suprasti diskusija; jis tiki, kad diskusijos gali testis "kelerius metus". Taciau jis taip pat sake, kad "ivairios moksliniu tyrimu komandos vykdo eksperimentinius tyrimus, skirtus mikromodeliu mechaniniam pagrindui istirti". Jis tikisi, kad tai padidins aiskuma.

Paleontologija ir technologijos

Be abejo, kiekvienos metodikos tinkamumas ir galybe ilgainiui bus isnaikinta, o tai issamiai supras, kaip musu seniausi seneliai persikele, gyveno ir pietavo.

Siuolaikines technologijos imasi paleontologijos i anksciau neisivaizduojamos sferos, gleaninga informacija, kuri galejo buti laikoma neimanoma tik pries keleta desimtmeciu. Kada MNT paprase sasiaurio apie moksliniu tyrimu ateiti ir ka sie nauji mechaniniai irankiai gali parodyti mums, jis sake:

"Mes galime suzinoti, kaip ivairus apatines galunes kaulai reaguoja i apkrovas vaiksciojant ar vaziuojant ivairiam isnykusiam zmogaus proteviui. Mes galime suzinoti, kaip atsparus ju dantu vainikeliai.

Galetume paklausti, ar akmens irankiu gamyba sukele budingus itempius ivairiu rusiu ranku kauluose. Dangus yra riba, taikant inzinerinius poziurius i evoliucinius klausimus. "

Kalbant apie busimus "Strait" projektus, jis pasake MNT kad jis planuoja "istyrineti kranija genciu Homo genties rusyse, kurioms mes priklausome".

Rezultatai yra tikrai patrauklus, nes jie yra ispudingi. MNT neseniai buvo atlikti tyrimai, kuriuose buvo naudojama genomine seka, kad butu galima atskleisti ikalcius apie Airijos gyventoju kilme.

Depresija ir nemiga gali sukelti daznesnes kosmaras

Remiantis tyrimo, atlikto Suomijos Turku universiteto ir Suomijos nacionalinio sveikatos ir geroves instituto tyreju, duomenimis, depresijos ir nemigos simptomai yra stipriausi dazni kosmarai. Dazni kosmarai gali sukelti baime eiti miegoti ar nerimauti, kad kiekviena nakti atnes kita kosmara.

(Health)

Kaip atsikratyti salto skausmo

Turinys Namu gynimo priemones Medikamentai Gyvenimo ciklas Prevencijos patarimai Slapimo opa daznai vadinama karsciavimo lizdais, atsizvelgiant i ju isvaizda. Dauguma saltuosius opos sukelia HSV-1, taip pat zinomas kaip Herpes Simplex virusas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, mazdaug du trecdaliai 50 metu ir vyresniu suaugusiu serga HSV-1.

(Health)