Giliuju venu tromboze ir plauciu embolija

Turinys

1. Rizikos veiksniai
2. Simptomai
3. Diagnoze
4. Gydymas
5. Prevencija

Giliuju venu tromboze yra rimta, taciau galima isvengti medicinine bukle, kai susidaro kraujo kresuliai, dazniausiai apatines kojos, slaunies, dubens ir kartais ranku venose. Tai yra gydoma, bet tai gali sukelti liga, negalia ir mirti.

Daznai tai yra nepakankamai diagnozuota, todel, jei atsirado simptomu, svarbu kreiptis i gydytoja.

Plauciu embolija (PE) daznai susijusi su giliuju venu tromboze (DVT). PE, kraujo kresuliai is DVT issiskiria is venu sieneliu ir vaziuojasi per sirdi i plauciu arterijas. Jei atsiranda PE, plauciai ir kiti organai gali buti pazeisti, o mirtis gali pasireiksti.

Sios salygos gali atsirasti tada, kai kraujo kresulys yra gilioje dubens arba slaunu srities venose. Kraujo kresuliai, susidarantys venose, esanciose arciau odos pavirsiaus, vadinami pavirsine venu tromboze, nesukelia PE. Taip pat galima tureti PE be DVT.

Rizikos veiksniai

Kai kraujo lasteles sutraukia kartu, tai gali formuotis embolija.

Kiekvienas gali vystyti DVT ir PE. Daugelis veiksniu gali prisideti, taciau vienu metu gali tureti daugybe veiksniu, del kuriu gali padideti kraujo kresuliu susidarymo tikimybe.

Kai kurie bendrieji veiksniai, galintys padidinti GVT ir ZP rizika, yra sie:

• Zaizdos venas, kuri sukelia luzis, raumenu trauma ar didele chirurgija
• Mazas kraujo tekejimas ar kraujo tekmes stoka del lovos, riboto judejimo, sedejimo ir kryzminimo kojos ilga laika ir paralyzius
• Padidejes estrogenas nuo kontraceptiniu tableciu hormonu pakaitines terapijos arba nestumo
• Vezio ir vezio gydymas
• Asmens ar seimos istorija DVT ir PE arba kresejimo sutrikimai
• Nutukimas
• Centriniai venu kateteriai
• Venu issipletimas
• Venu nepakankamumas apatinese galunes.

Simptomai

Ligu kontroles ir prevencijos centrai ivertina, kad Jungtinese Amerikos Valstijose iki 900 000 zmoniu serga DVT, PE ar abu, nors tikslus skaicius nera zinomas. Labiau tiketina, kad moterys PE paveikia labiau nei vyrai. Kadangi kiekvienas gali nukenteti nuo DVT ir PE, svarbu zinoti ispejamuosius pozymius ir simptomus.

Jei embolija pasiekia plaucius, tai vadinama plauciu embolija.

Zmonems, sergantiems DVT, simptomai apskritai negali pasireiksti, taciau jei pacientui pasireiskia simptomai ir jie taip pat yra veikiami auksciau minetu rizikos veiksniu, jie turetu kuo greiciau kreiptis i gydytoja.

Simptomai yra:

• Blauzdikaulio jausmas blauzdoje
• Patinimas, skausmas ir jausmas galunese, ypac vienoje puseje
• Odos paraudimas paprastai susijes su pirmiau aprasyta patine, skausmu ir jautrumu.

PE gali pasireiksti su ar be DVT simptomu. PE gali buti labai rimta. Jei pasireiskia bet kuris is toliau isvardytu pozymiu, pacientas turetu nedelsdamas kreiptis i gydytoja:

• Sunku kvepuoti
• Nereguliarus ar greitas sirdies plakimas
• Krutines skausmas ar diskomfortas, paprastai sukeltas giliu ikvepimu
• Kraujo kresejimas
• Zemas kraujospudis, alpulys ir jausmas sviesiai
• Padidejes nerimas ar nervingumas.

Diagnoze

Jei pacientas kreipiasi i gydytoja, pasireiskes DVT ar PE simptomu, jie bus atlikti tyrimus ir gydytojas diagnozes nustatyma. Gydytojai dazniausiai naudoja diagnostinius vaizdinius tyrimus, kurie nera invaziniai ar nepatogu.

Venu ultragarsinis tyrimas gali tiksliai parodyti kraujo kresuliu susidaryma venose, o kraujo kresuliu susidarymas plauciu arterijose gali buti atliekamas greitai spartus krutines lastos tomografijos (CT) tyrimas.

Kitas bandymas, kuris nustato, kiek deguonies yra perduodamas i plaucius, yra plauciu VQ nuskaitymas.

MRR tokiais atvejais yra maziau paplites, taciau jie gali buti naudojami itvaru venu ivertinimui.

Kraujo tyrimas, vadinamas D-dimer'io tyrimu, gali buti atliekamas norint nustatyti, ar organizme yra kraujo kresuliu perteklius. Jei tai neigiama, galimybe gauti DVT ar PE yra labai maza. Taciau teigiamas testas nebutinai rodo rimta problema, nes tai gali reiksti kazka tokio pat paprasto, kaip zaizdu gijimas i gleivine.

Kraujo tyrimai taip pat gali buti atlikti, norint nustatyti protrombine busena, dar vadinama kresejimo sutrikimu. Sie bandymai yra labai brangus, o rezultatai gali uztrukti kelias dienas. Paprastai jie vartojami tik tuo atveju, jei pacientas yra DVT ar PE, ir yra susirupinimo del kresejimo sutrikimo arba paciento, kuris tiriamas del kresejimo sutrikimo, nes jo seimos anamnezeje yra DVT ar PE.

Gydymas

Labai svarbu sugauti ir gydyti DVT, kol jis virsta PE. Gydytojas aptars ir nustatys gydymo strategija, kuri turetu sumazinti kraujo kresejimo gebejima.

Antikoaguliantai arba kraujo skiedikliai yra dazniausiai skiriami vaistai pacientams, sergantiems DVT ar PE. Jie daro du dalykus. Jie sumazina kraujo kresejimo gebejima, o jie susilpnina esamus kraujo kresulius.

Taciau kraujo kresuliai kraujo kresuliai nesibaigia. Jie tik pertraukia kresejimo procesa, kad organizmas galetu sugadinti kresulius per iprastus mechanizmus.

Pacientai gali vartoti antikoaguliantu vaistiniu preparatu tabletes, injekcija ar i vena. Paprastai pacientams nurodoma testi geriama vaista mazdaug 6 menesius, taciau kiekvienas zmogus yra skirtingas.

Veiksniai, turintys itakos gydymui, yra sie:

• Nestumas moterims
• Trumpalaikis kraujo kresuliu rizikos laipsnis, palyginti su ilgalaikiu pavojumi
• Kraujo kresuliu istorija
• Kitos anksciau egzistuojancios ligos.

Pacientams, kurie del didelio kraujavimo pavojaus negales vartoti kraujo skiedikliams, gali reiketi venos urvo filtro. Sis filtras iterpiamas i didele venos skilvele, pavadinta "Zemutine vena Cava", kad sugautu kraujo kresulius, kol jie gali sukelti PE.Neigiamas dalykas yra tai, kad jie nesustabdo nauju formuojanciu kraujo kresuliu susidarymo, o kartais kraujo kresuliai gali praeiti pro filtra per mazesnius venus arba formuoti ant filtro, nulauzti ir vis dar pasiekti plaucius.

Sunkiais DVT atvejais kraujagysliu chirurgui yra dvi galimybes. Vienas is ju - patekti i pazeidziama vena ir pasalinti kraujo kresuli operacijoje, kuri vadinama trombeketu. Kitas yra tromboliziniu vaistu ar "kresejimo sutrikimu" vartojimas DVT vietoje, kad butu isbandyta ir istirpinama.

Gydymas PE taip pat paprastai apima antikoaguliancius preparatus, kaip aprasyta auksciau, gydant grybelio gleivine.

Gydant gyvybei pavojinga PE, gydytojas gali skirti trombolizinius vaistus, kurie sulauzytu kraujo kresuliu susidaryma. Tai gali buti pavojinga, nes tai gali sukelti kraujavima kitose kuno dalyse, pvz., Smegenyse ir virskinimo trakte. Gydytojai privalo kiekvienu konkreciu atveju nuspresti, ar suteikti si vaista.

Retais atvejais chirurgui gali tekti pasalinti kraujo kresuli is plauciu proceduroje, vadiname embolektomija. Tai taip pat yra labai rizikinga procedura, ir ji bus naudojama tik kaip paskutine priemone.

Prevencija

Zmones gali sumazinti rizika susirgti GVT ir PE, islaikydami sveika gyvensena ir valdydami savo svori, vengdami sesmingo gyvenimo budo, ir pasikalbeti su gydytoju, jei yra seimos sutrikimu kresejimo sutrikimas.

Kai kurios paprastos taisykles gali padeti isvengti GVT ir kraujo kresuliu.

Jie apima:

• Pavyzdziui, ilgiau kaip 4 valandas sededamasis aktyvumo pertrauka. Lektuve keleiviai gali eiti pesciomis per kelia kas 2 valandas
• Perkelkite kuo daugiau, net jei apsiribojote lovos poilsiu
• Sedami pratimai kaip kojos pakelia, priverzia ir praranda koju raumenis ir atlieka kulnais ir kojomis
• Nesioti ir suspausti kojines
• Jei reikia, vartokite antikoagulianciu vaistu.

Zmones su seimos ar asmenine kraujo kresuliu istorija turetu atkreipti demesi i pozymius ir simptomus, kurie gali rodyti DVT ar PE. Svarbu islaikyti judejima ir isvengti to, kad ilgai laikui begant, sumazetu GVT ir PE pasireiskimo tikimybe.