Demencija paveikia 1 is 3 zmoniu Jungtineje Karalysteje, pranesa apie tai

Jei nebus padaryta daugiau pastangu demencijos problemai spresti, 1 is 3 siuo metu Jungtineje Karalysteje gimes zmogus visa gyvenima issiples. Tai yra nauja ataskaita, kuria uzsake "Alzheimerio tyrimo JK".
Pagal naujaja ataskaita, 32% zmoniu, gyvenanciu Jungtineje Karalysteje, gime 2015 m., Isgyvens demencija visa savo gyvenima, nebent daroma daugiau pastangu kovojant su sia liga.

Pagal Alzhaimerio ligu gydyma siuo metu pasaulyje gyvena 46,8 milijono zmoniu, ir sis skaicius turetu padideti iki 131,5 milijono zmoniu, ypac besivystanciose salyse.

Alzhaimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma, kai vien JAV patiria apie 5,3 milijono zmoniu. Atsizvelgiant i didejanti demencijos lygi visame pasaulyje, tikimasi, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga serganciu zmoniu skaicius JAV padides beveik tris kartus: iki 15,8 mln.

Kadangi amzius yra didziausias demencijos rizikos veiksnys - dazniausia bukle tarp 65 metu ir vyresniu zmoniu - demencijos rodikliai kyla del gyventoju senejimo ir gyvenimo trukmes padidejimo visame pasaulyje.

Si naujausia ataskaita, kuria atliko Jungtines Karalystes Health Economics Office (OHE), sieke ivertinti, kiek zmoniu, gimstanciu Jungtineje Karalysteje siais metais, gali patirti demencija ju gyvenime, jei nebus dedamos papildomos pastangos siekiant kovoti su bukle.

Rezultatai parode, kad 32% zmoniu, gime JK 2015 m. - mazdaug 1 is 3, visame gyvenime isgyja demencija.

Apskaiciuojant skaicius pagal lyti, ataskaitoje apskaiciuota, kad 27% vyru ir 37% moteru, gimstanciu siais metais, visame gyvenime isaugs demencija.

Kvietimas atlikti tolesnius tyrimus siekiant uzkirsti kelia, gydyti demencija

Pasak mokslininko dr. Matthew Norton, Alzheimerio tyrimo "UK" politikos vadovo, sie naujausieji skaiciai rodo "akivaizdzia realybe", nes zmones gyvena ilgiau, dideja demencijos paplitimas, pabreziant, kad reikia daugiau pastangu kovojant su liga.

Jis atkreipia demesi i ankstesnius tyrimus, kuriuos uzsake "Alzheimerio tyrimo JK", kuriame teigiama, kad demencijos atveju skaicius gali buti sumazintas trecdaliu, jei ligos pradzia gali buti atideta 5 metus.

Taciau ekspertai visame pasaulyje teigia, kad truksta lesu demencijos tyrimams yra viena is didziausiu kliuciu profilaktikai ir gydymo strategijoms.

"Demencija yra didziausias musu kartos sveikatos ir socialines prieziuros issukis, taciau sio bukles tyrimai buvo nepakankamai finansuoti. To finansavimo trukumas trukde pazangai ir taip pat sumazino demencijos srityje dirbanciu mokslininku ir gydytoju skaiciu", - sake James Pickett, JK Alzheimerio draugijos tyrimo vadovas sake Medicinos naujienos siandien praejusiais metais "Spotlight".

Finansavimo duomenys grizta i "Pickett" pareiskima. Praejusiais metais JAV Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) finansavo daugiau nei 5,3 mlrd. Palyginimui, "Alzheimerio liga" gavo tik 562 mln.

Pasak Dr. Nortono, si nauja ataskaita pabrezia, kad reikia daugiau investuoti i demencijos tyrimus:

"Tai nuostabi naujiena, kad kiekviena karta gyvena ilgiau nei paskutine, taciau svarbu uztikrinti, kad zmones galetu megautis siais papildomais metais sveikai.

Demencija yra musu didziausias medicininis issukis. Jei norime to iveikti, turime investuoti i mokslinius tyrimus, norint rasti nauju gydymo budu ir prevencijos priemoniu. [...] Tyrimai turi galia transformuoti gyvenimus, o musu veiksmai dabar pades nustatyti siandien gyvenanciu vaiku ateiti. "

Praeita savaite, MNT pranese apie tyrima, kuriame mokslininkai teige, kad paaiskejo, kaip stresas didina Alzheimerio ligos rizika.

Kai kurie emociniai atsakymai i muzika yra universalus, studiju rezultatai

Nera abejoniu, kad muzika gali daryti itaka musu emocijoms; kai kurios dainos gali priversti mus jaustis laimingais, o kiti gali musu asaroms atsikratyti. Ir pagal nauja psichologijos leidinyje "Frontiers in Psychology" paskelbta tyrima, kai kurie muzikos itakos mus keliantys budai yra vienodi visame pasaulyje, nepriklausomai nuo kulturiniu skirtumu.

(Health)

Tyrejai atranda molekule, galincia gydyti alergenus sukeliancia astma

Astma veikia daugiau nei 25 milijonus zmoniu JAV, apie 60% siu atveju atsiranda del alergijos. Dabar mokslininkai atrado molekule, kuri, jos nuomone, gali uzkirsti kelia simptomams, kuriuos sukelia alergenu sukelta astma. Mokslininku grupe, iskaitant Minora Fukuda, doktorante is "Microglobal Environment and Metastasis" programos "Narkotiku mikroskopija ir metastaze" Sanfordo ir Burnhamo medicinos tyrimu institute Orlandoje, FL, neseniai paskelbe savo isvadas Nacionalines mokslu akademijos (PNAS) bylose.

(Health)