Depresija kelia ankstyvos mirties rizika

Didelis ilgalaikis tyrimas patvirtino, kad tiek vyrai, tiek moterys, tureje bent viena didziaja depresijos epizoda, turi zymiai didesne mirtingumo rizika. Be to, si rizika moterims palaipsniui dideja.
Tyrejai susieja depresija su didesne ankstyvos mirties rizika tiek vyrams, tiek moterims.

Depresija yra vienas is labiausiai paplitusiu psichiniu sutrikimu tarp suaugusiuju Jungtinese Amerikos Valstijose. Remiantis Nacionalinio psichines sveikatos instituto duomenimis, tik 6,7 proc. Visu suaugusiuju JAV 2015 m. Ivykde bent viena didziaja depresijos epizoda.

Pagrindinis depresijos epizodas, kaip apibrezta Psichikos sutrikimu diagnostinis ir statistinis vadovasatsiranda, kai 2 savaiciu laikotarpiu nuolat yra 5 ar daugiau is toliau isvardytu simptomu: depresine nuotaika, malonumo praradimas paprastai malonioje veikloje, nenormalus svorio netekimas arba svorio prieaugis, nemiga ar uzmigimas, nenormalus fizinis maisymas arba letumas, nuovargis, kaltes ar beverciai jausmai, demesio trukumas ir "pasikartojancios minties apie mirti".

Esami tyrimai jau susieja depresija su padidejusia sirdies ir kraujagysliu ligu ir staigaus sirdies mirciu, ypac moteru, rizika.

Ir dabar, neseniai paskelbtame tyrime Kanados medicinos asociacijos leidinys atkreipia demesi i didziulius depresijos epizodus, kurie yra svarbus ankstyvos mirties rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims.

Tyrima atliko mokslininkai is JAV ir Kanados instituciju, iskaitant Eunice Kennedy Shriver nacionalini vaiku sveikatos ir zmogaus vystymosi instituta (Nacionaliniu sveikatos institutu), Bethesda, MD ir Epidemiologijos mokykla Otavos universitete Ontarijas, Kanada.

"Su depresija susijes maziau stichmas, yra geresniu gydymo budu, taciau depresijos rysys su mirtingumu vis dar islieka. Is pradziu asociacija buvo tik vyrams, taciau velesniais metais ji taip pat buvo vertinama ir moterims."

Studijos autorius dr Stephenas Gilmanas

Depresija susijusi su "padidejusia mirtingumo rizika"

Grupe isanalizavo duomenis, gautus is 3 541 Stirlingo apygardos studijoje dalyvavusiu Atlanto-Kanados suaugusiuju, kuriu tikslas - geriau suvokti ivairias psichines ligas.

Dabartiniame tyrime autoriai domejosi tuo, kiek depresija buvo susijusi su padidejusiu mirtingumo rizika ir ar si rizika vyrams ir moterims skiriasi.

Jie atliko savo studijas per 60 metu, analizuodami duomenis is dalyviu, igytu per tris skirtingus laikotarpius: 1952-1967 m. (1003 dalyviai), 1968-1990 m. (1 203 dalyviai) ir 1991-2011 m. (1402 dalyviai). Dalyviu vidutinis amzius registracijos metu buvo 49 metai.

Si informacija taip pat buvo susijusi su mirties irasais is Kanados mirtingumo duomenu bazes.

Visuose trijuose laikotarpiuose vyrams buvo nustatytas stiprus rysys tarp depresijos diagnozes ir reiksmingai padidejusios mirtingumo rizikos. Vis delto moterims depresijos ir mirties pavojaus rysys buvo stebimas tik nuo praejusio amziaus desimtojo desimtmecio.

Be to, komanda pranesa, kad sunkiausia mirties rizika yra depresijos epizodas, bet ir tai, kad si rizika gali buti neutralizuota del asmens psichines sveikatos pagerejimo.

Tik 1 valanda treniruotes per savaite gali uzkirsti kelia depresijaiSuzinokite, kaip pratimai gali buti veiksmingi depresijos prevencijai.Skaityti dabar

"Musu rezultatai rodo, kad depresijos epizodas padidina mirtingumo rizika, kuri ilgainiui suleteja, nebent yra pasikartojanti depresija, tokiu atveju mirtingumo rizika, susijusi su depresija, islieka auksta."

"Moteru mirties rizikos padidejimas penkiasdesimt procentu"

Tyrejai taip pat atkreipe demesi i svyravimus del to, kiek is kartos i karta sutrumpejo dalyviu, gyvenusiu su depresija, gyvenimas.

"Jaunu suaugusiu asmenu, serganciu depresija 25 metu amziaus, gyvenimo trukme per 60 metu buvo zymiai mazesne, pirmojoje grupeje buvo nuo 10 iki 12 metu maziau, o antrosios grupes - nuo 4 iki 7 metu, o nuo 7 iki 18 metu maziau 1992 m. grupes gyvenimo ", - sake tyrinetoja, bendraautoris dr. Ianas Kolmanas.

Vis delto tai, kas jiems buvo ypac neracionali, buvo didejanti mirtingumo rizika moterims, sergancioms depresija naujausioje kohortoje.

"Labiausiai nerima kelia tai, kad nuo 1992 m. Iki 2011 m. Moteru, serganciu depresija, mirciu rizika padidejo 50 procentu", - sako dr. Colmanas.

Kiti veiksniai, del kuriu yra susijusi depresija (pvz., Bloga mityba, piktnaudziavimas alkoholiu, rukymas ir sedejimas), ir kurie gali sukelti daugybe sirdies sutrikimu, atrodo, nera susije su padidejusia mirties rizika, kuria pastebi sio autoriai. studijuoti

Moteru atveju dr. Colmanas teigia, kad padidejusi mirtingumo rizika, susijusi su depresija, gali buti paaiskinta del vis didesnes atsakomybes.

"Per pastaruosius 20 tyrimu metu, kai moteru mirties rizika zymiai padidejo, jis aiskina, kad vaidmenys labai pasikeite tiek namuose, tiek darbo vietoje, o daugelis moteru prisiima daugybe atsakomybiu ir lukesciu".

Autoriai taip pat pripazista, kad ju tyrimas susidure su tam tikrais apribojimais, ypac tuo, kad ju interviu su dalyviais buvo ilgai truko. Taigi tyrejai negalejo pasakyti, kada ivyko depresijos epizodai ir ar jie pasikartojo tarp tolesniu interviu.

Vis delto autoriai ragina sveikatos prieziuros paslaugu teikejus atidziai stebeti ju pacientu psichine sveikata ir stebeti pasikartojancias depresijos epizodus, kad jie galetu tinkamai isikisti.