Diabetiniai paaugliai labiau linke iseiti is vidurines mokyklos ir susiduria su blogesne darbo perspektyva

Tyrimas sausio menesio numeryje Sveikatos klausimai nustate, kad aukstosios mokyklos su diabetu sergantiems studentams yra didesne rizika, kad jie nebus baige vidurini issilavinima ir susidurs su mazesniu darbo uzmokesciu. Jau buvo zinoma, kad gyvenimas diabetu gali sukelti didziuli apribojimu svori del savo gyvenimo del nesuskaiciuojamo poveikio sveikatai, taciau ar si liga daro didele itaka sekmei aukstojoje mokykloje ar darbo vietoje, anksciau nebuvo ivertinta . Tyrime nustatyta, kad aukstuju mokyklu nebaigusiu asmenu skaicius diabetu sergantiems zmonems yra 6 proc. Didesnis nei aukstuju mokyklu moksleiviu be ligos. Kalbant apie darbo perspektyvas, tie, kurie serga diabetu, praranda daugiau kaip 160 000 JAV doleriu darbo uzmokesciui, palyginti su tais, kurie to nedaro.
Pasak Jono M. Fletchero, Jale universiteto visuomenes sveikatos profesoriaus:

"Diabetas turi didele itaka mokymuisi ir uzimtumui ankstyvame gyvenime, taciau tai yra santykinai neistirti sios ligos pasekmes".

Fletcher ir jo bendraautorius Michael R. Richards panaudojo duomenis is Nacionalinis ilgalaikis paaugliu sveikatos tyrimas kaip priemone analizuoti diabeto poveiki tarp paaugliu, kai jie priarteja prie pilnametystes. Tyrime dalyvavo daugiau nei 15 000 paaugliu, ir jie pateike isskirtini supratima apie ekonomini poveiki, kuri liga gali jiems tureti, nes jie tampa vyresni.
Jie nustate, kad skirtumas tarp aukstuju mokyklu nebaigusiu ligoniu diabetikams, palyginti su nesaugiaisiais serganciais zmonemis - daugiau kaip 6 procentiniais punktais didesnis, yra didesnis nei vyru ir moteru, taip pat juodai baltu skirtumu, ir yra panasus i demesio stokos hiperaktyvumo sutrikimo pasitraukimo dazni. Idomu, kad paaugliu diabetu su tevais, kurie taip pat kencia nuo sios ligos, 4-6 proc. Maziau tiketina, kad lankysis kolegijoje.
Socialiniai ir ekonominiai padariniai islieka taip pat kaip ir diabetu; ju trisdesimtmeciui jie yra 10 proc. maziau linke isidarbinti ir gali tiketis uzdirbti mazdaug 6000 euru per metus - mazdaug 160 000 doleriu per visa savo gyvenima. Tai galejo buti daugiausia susijes su sumazejusiu issilavinimu.
Buvo pateikti ivairus paaiskinimai, kodel atsiranda kai kurios is siu pasekmiu. Fletcheris ir Ricardsas pazymi, kad diabetas gali pakeisti asmenis, norincius patekti i darbo jega, atsizvelgiant i ju sveikatos bukle, ir kad darbdaviai gali buti maziau daliniai, kad galetu samdyti diabetu, atsizvelgdami i produktyvumo problemas. Priezastis, kodel diabetuotojai gali nuspresti likti mazesnemis darbo vietomis, gali buti baime prarasti savo sveikatos draudima, nes jie yra klasifikuojami kaip "neuzdaryti darbo", kad butu patenkinti ju medicininiai poreikiai.

Vien tik JAV ligos, kuriai kyla 25 milijonai zmoniu ir kainuoja 200 milijardu doleriu per metus, diabetas siaubingai tampa viena is didziausiu tautu sunkiausiu ligu. Diabeto poveikis paaugliu studentams ir ju uzimtumo perspektyvoms gali kainuoti visuomene per 10 milijardu doleriu ju gyvenimo laikotarpiu.
Autoriai pabreze politikos kureju, daugiausia demesio skiriant mazu vaiku diabeto prevencijai, svarba ir mokyklos diabeto patikra. Atkreipus demesi i mokykla, nedaug diagnozuotu diabetu serganciu vaiku skaicius butu zymiai sumazintas, taip pat sumazetu jo pasekmes velesniame gyvenime. Tyrimai turetu buti atliekami su vaikais su diabetu serganciais tevais, kad jie geriau suprastu, kaip sumazinti jiems galima edukacini poveiki, nes autoriai pazymejo: "Atsizvelgiant i nepakankama diabeto augima ir nutukima tarp visu gyventoju, diabeto potenciala streikuoti vienos kartos ir tada turi neigiama poveiki kitam, yra alergijos priezastis ".
Parase Joseph Nordqvist