lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Kas yra disociacija ir depersonalizacija?

Turinys

  1. Priezastys
  2. Rizikos veiksniai
  3. Simptomai
  4. Diagnoze
  5. Gydymas
Depersonalizacija yra svajingas jausmas, kad atsitraukia nuo savo aplinkos. Asmuo, kad daiktai yra "maziau tikri" nei jie turetu buti.

Zmones, kurie patiria asmeniskuma, dazniausiai jauciasi atskirti nuo saves.

Tie, kurie patiria stipria depersonalizacija, sako, kad jauciasi taip, tarsi jie ziuri, kad jie veikia nuo atstumo, nesijaudindami visiskos kontroles. Su sia salyga asmuo supras, kad tai tik jausmai, o ne tikrove.

2005 m. Straipsnis Pazanga psichiatriniame gydyme apibudina depersonalizavima kaip "nerima keliancia buties prasme" atskirai nuo saves ", stebedamas save kaip is isores, jausdamas kaip robotas ar automatas".

Gali buti "nemalonus, letinis ir neleistinas saves ir aplinkos patyrimo pasikeitimas".

Depersonalizavimas yra disociacijos aspektas, taciau, nors disociacija apima jausma atskirti nuo daugelio dalyku, depersonalizavimas konkreciai nurodo atskirti nuo saves ir savo tapatumo.

Nacionalinis psichikos ligos aljansas atkreipia demesi i tai, kad beveik puse visu amerikieciu tam tikru metu susiduria su disociacija, taciau leta perupiskumas, del kurio atsiranda asmenybes sutrikimas, yra maziau paplites.

Priezastys


Depersonalizavimas reiskia atsiskyrimo nuo saves jausma, galbut ne kuno patirti.

Ekspertai tiksliai nezino, kas sukelia depersonalizavima. Manoma, kad tai atsiranda del nesubalansuotu smegenu cheminiu medziagu.

Kaip ir su kitais disociacijos sutrikimais, depresalizacijos pojucius paprastai sukelia gyvybei pavojingi ar trauminiai ivykiai, tokie kaip ekstremalus smurtas, karas, pagrobimas ar piktnaudziavimas vaikysteje.

Vienas is pasiulymu yra tai, kad, jei jautrus asmuo patirtu traumos atsiribojima, jis, pavyzdziui, tampa nustatytas ir yra tinkamas pasikartoti.

Pasak "Mind", psichines sveikatos labdaros organizacija, isikurusi Jungtineje Karalysteje, disociacija yra tikrai streso susidorojimo strategija,

Kai kurie pramoginiai vaistai, tokie kaip ketaminas ir kitos medziagos, taip pat gali sukelti depersonalizavima.

  • Kanapiu vartojimas buvo susijes su depersonalizacijos ar disociacijos epidode, kaip ir kanapiu vartojimo atsisakymu.
  • Buvo pastebeti sutrikusio intelekto sutrikimai, pvz., Dezpersonalizavimas tarp zmoniu, kurie isstumiami is benzodiazepinu.
  • Remiantis zurnale paskelbtais irodymais, alkoholis gali paskatinti asmeni depersonalizuoti Biologine psichiatrija.
  • Hallucinogenas gali nurimti asmeni.

Dauguma zmoniu, kurie patiria asmeni, turi ir kita psichiatrini ar psichini sutrikima. Susijusioms salygoms priskiriami disociatyvus sutrikimai ir kai kurie nesondociaciniai sutrikimai.

Pavyzdziai:

  • Sizofrenija
  • Depresija
  • Nerimas
  • Migrena
  • Miego trukumas
  • Bipolinis sutrikimas

Dissociacijos sutrikimai yra sie:

  • Dissociacine amnezija, kurioje zmones gali pamirsti informacija apie save arba tai, kas su jais atsitiko
  • Depersonalizacijos-demarizacijos sutrikimas, kuris gali buti susijes su kuno isgyvenimais, jausmas, kad jis yra nerealus, ir negalejimas atpazinti savo ivaizdi veidrodyje. Taip pat gali pasikeisti kuno jutimas ir sumazejes sugebejimas veikti emociniu lygmeniu
  • Dissociacinis identiteto sutrikimas arba "daugialypis sutrikimas", kai zmogus tampa painiava del to, kas jie yra, ir jaustis kaip svetimi. Jie skirtingu metu gali elgtis skirtingai arba gali rasyti skirtingais rasmenimis.

Kai kuriose kulturose zmones siekia perzeminimo per religine ar meditacine praktika. Tai nera sutrikimas.

Rizikos veiksniai

Manoma, kad kliniskai reiksminga asmenybes nusizengimai svyruoja nuo 1 iki 2 procentu bendros populiacijos.


Dissociation and depersonalization yra budai, kaip isjungti praeities traumos.

Vidutinis amzius, per kuri vyksta pirmoji patirtis, yra 22,8 metai, taciau 1 is 3 zmoniu, turinciu bukle, pastebi, kad tai iki 16 metu amziaus. Tai labiau tiketina tarp paaugliu ir jaunu suaugusiuju. Tie, kuriems yra depresija, daugialypis sutrikimas, sizofrenija ir obsesinis kompulsinis sutrikimas, yra didesne rizika.

Depersonalizavimas ir disociacija yra susije su potrauminio streso sutrikimu (PTSS), ir tai gali sukelti ekstremalia panikos priepuoli. Jie buvo susije su nuovargiu ir rimtu pavojumi.

Piktnaudziavimas tam tikrais vaistiniais preparatais gali padidinti rizika, taip pat nutraukti benzodiazepinu ar kanapiu vartojima. Nors nezinote, ar narkotikai sukelia bukle, pvz., Kanapes, pavyzdziui, buvo ivardyti kaip sukelti zmonems, kurie yra jautrus.

Taip pat gali buti, kad zmones, kuriu disociacijos sutrikimas yra labiau linke vartoti narkotikus ir alkoholi, kad padetu jiems susidoroti.

Gali atsirasti atminties praradimas ar atminties trukumas, ypac specifiniu zmoniu, ivykiu ar gyvenimo laikotarpiu.

Zmones su diskocialiniais sutrikimais dazniau demonstruoja obsesini elgesi. Tai gali apimti saves zalojima ar pakartotinai ieskoti veidrodyje, kad patikrintu, ar jie yra realus. Saves zalojimas gali buti susijes su trauma, o ne realybes jausmo nebuvimu.

Nerimas taip pat yra iprastas, nes tai yra disociacijos priezastis ar poveikis.

Jei disociacija yra traumos priezastis, atsitraukimas i nepageidaujama atminti gali sukelti epizoda.

Simptomai

Dissigijuojancio epizodo metu kai kuriems zmonems bus nepakartojama patirtis, kurioje jie jauciasi taip, tarsi stebetu save kaip stebetoja arba stebetu savo gyvenima nuotoliniu budu.

Jie gali jaustis atsijunge nuo savo kuno, o gyvenimas gali jaustis kaip svajone, kur visi aplinkui atrodo nerealu.Jie taip pat gali jausti, kad jie nekontroliuoja savo veiksmu.

Kai kuriems zmonems epizodas gali buti fiziskai keliaujamas i kita vieta ir ten, kur yra kitokia tapatybe. Asmuo negali prisiminti savo tapatybes.

Diagnoze

Gydytojas gali diagnozuoti disociacini sutrikima, klausdamas paciento apie savo simptomus ir ju asmenine bei medicinine istorija. Neutraliniai tyrimai gali buti reikalingi tam, kad butu pasalintos tokios ligos kaip epilepsija.

Ataskaitose teigiama, kad asmuo, turintis issiskyrimo sutrikima, dazniausiai naudoja fraze "tarsi" tokiais sakiniais kaip "manau, kad as nesu tikras" arba "kaip as robotas".

Psichikos sutrikimu diagnostinis ir statistinis vadovas, ketvirtasis leidimas (DSM-IV) nurodo zemiau pateiktus diagnostikos kriterijus:

  1. Jausmas atskirtas nuo savo psichiniu procesu ar kuno
  2. Nepazeistas realybes testai
  3. Klinikiniai yra reiksmingi nelaimes, funkcinio sutrikimo ar abu atvejai
  4. Simptomai neatsiranda tik kaip kito sutrikimo dalis arba del tiesioginio fiziologinio medziagos poveikio

Gydymas

Siuo metu nera gydymo del depersonalizacijos ar disociacijos, bet antidepresantai padeda palengvinti simptomus kai kuriems zmonems. Ekspertai teigia, kad gali buti naudingas vaistu derinys, ypac lamotriginas ir selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI).

Anekdotai duomenys rodo, kad isvengiant ryskiu ziburiu ar laikantis iprastos, monotoniskos tvarkos gali padeti kai kuriems zmonems susidoroti.

Kognityvinio elgesio terapija gali padeti pacientams apziureti ju simptomus netoksiskais budais ir sumazinti nerimo ir ikyriu elgesi, kuris daznai juos lydi.

FDA "Greenlights" pneumonijos vakcina

FDA "Greenlights" pneumonijos vakcina

FDA patvirtino 13 isnasa, skirta vartoti zmonems, vyresniems nei 50 metu. Anksciau 13 yra pneumokokine 13-valentine konjuguota vakcina, kuri gali uzkirsti kelia pneumonijai ir ligai, kuria sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae. Paprastai bakterija infekuoja plaucius (pneumokokine pneumonija), del kurios susidaro perpildymas ir galimai mirtina skysciu ir gleiviu atsiradimas.

(Health)

Kodel mano slapime yra leukocitu?

Kodel mano slapime yra leukocitu?

Turinys Priezastys Kitos priezastys Simptomai Diagnoze Gydymas Leukocitai, taip pat zinomi kaip baltieji kraujo kuneliai, yra pagrindine imunines sistemos dalis. Jie padeda apsaugoti organizma nuo kitu medziagu, mikrobu ir infekciniu ligu. Sios lasteles gaminamos arba saugomos ivairiose vietose visame kune, iskaitant uzkietejima, bluzni, limfmazgius ir kaulu ciulpas.

(Health)