Abejones, iskilusios del "ilgaamziskumo gene", kiti veiksniai, dabar mano, kad buti atsakingi

Tyrejai, kurie is naujo istyre ankstesniu tyrimu duomenis, kuriuose nurodoma, kad vadinamasis "ilgaamziskumo genas" ilgeja per sirtuino baltymu gamyba, pasakytina, kad poveikis yra greiciausiai ne del to geno, o del kitu sudetingu genetiniu faktoriu modifikuotuose organizmuose, naudojamuose eksperimentai. Jie taip pat rodo, kad vien tik dietinis apribojimas tikriausiai padidina gyvenimo trukme, nepriklausomai nuo sirtuinu. Tyrejai, vadovaujami dr. David Gems is Londono universiteto koledzo sveiko senejimo instituto (UCL), raso apie savo isvadas leidinyje, paskelbtoje sia savaite zurnale Gamta.
Ankstesni tyrimai parode, kad sirtuinai zymiai padidino gyvybes organizmuose, naudojamuose kaip biologiniai modeliai zmonems senstant. Jie parode, kad kai mieliu genai, nematodu kirminai ir vaisiu sklidimai buvo sukurti taip, kad sirtuinas butu per daug isgautas, tai padidino ju gyvenimo trukme net 50% nematodu atveju.
Tolesnis darbas, nagrinejantis dietos apribojimu poveiki ilgaamziskumui, taip pat parode, kad sis poveikis buvo susijes su sirtuinu aktyvacija.
Tyrimai gavo daugybe viesumo, o sirtuina gaminantis genas tapo vadinamas "ilgaamziskumu".
Kai kurie anti-senejimo kremai taip pat teigia, kad taikomi sirtuinai, itraukiant augalini vaista, vadinama resveratrolu, manoma, kad jis yra sirtuino aktyvatorius: raudoname vynyje galima rasti resveratrolio pedsakus. Taciau veliau tyrimai kelia abejoniu, ar resveratrolis stimuliuoja sirtuino gamyba.
Savo Gamta tyrimas, kuri finansavo "Wellcome Trust" ir Europos Sajunga, "Brangakmeniai" ir jo komanda UCL, prie kuriu prisijunge kolegos is Vasingtono universiteto, Sietle, JAV, ir Semmelvezio universitetas Budapeste, Vengrijoje, pateike beveik galutinius irodymus, kad poveikis ilgalaikiam gyvunui, irodytas ankstesniuose tyrimuose, nebuvo susijes su sirtuinu.
Jie pradejo zvelgdami i du skirtingus nematodu serminius stamus, kuriu kiekvienas is skirtingo ankstesnio tyrimo. Kirminai buvo genetiskai modifikuoti, todel sirtuino genai buvo pernelyg aktyvus.
Nenuostabu, kad jie nustate, kad genetiskai modifikuoti kirminai gyveno ilgiau nei "laukiniai" tipo kontroliniai kirminai, kurie nebuvo genetiskai modifikuoti.
Taciau, kai bande dar karta, si karta isitikindama, kad vienintelis skirtumas tarp kontroliniu ir manipuliuojamu kirminu buvo jo galimybe peraugti sirtuina, jie nustate, kad ilgaamziskumas pablogejo. Tai parode, kad kai kuris kitas genetinis veiksnys sukele ankstesni poveiki. Viename is dvieju pirminiu padermiu jie nustate galima mutacija genuose, kurie yra susije su nervu lasteliu vystymu.
Tada tyrejai pasuko i kita eksperimentu rinkini, siuo metu naudodami transgenini vaisiu sklidimo modeli Drosophila melanogaster Tai buvo anksciau atliktu tyrimu, kurie pasiule ilgaamziskuma del subprodukcijos sirtuinu, pogrupis.
Velgi, mokslininkai nustate, kad kiti veiksniai, isskyrus sirtuines, buvo ilgalaikio poveikio. Jie rodo, kad DNR buvo iterpta i lektuvo genoma kaip dalis konstrukcijos, naudojamos peraugti sirtuina, kuris sukele poveiki. Jie tapo dar labiau isitikine, kad jie sukure nauja vaisiu lukstu paderme, kuri gamina dar aukstesnius sirtuinu kiekius, ir nustate, kad ju ilgis nebeveikia.
Ir, nepaisant nuolatiniu bandymu tiek Jungtineje Karalysteje, tiek JAV laboratorijose, mokslininkai negalejo irodyti, kad resveratrolas aktyvuoja sirtuina.
Treciuoju eksperimentu rinkiniu "Gems" ir jo kolegos is naujo isnagrinejo teigini, kad dietinis apribojimas sukelia ilgaamziskuma aktyvinant sirtuinus. Del siu priezasciu jie pakeite vaisiu musa, todel jiems truko sirtuino geno ir nustateme, kad apribojimas del dietos vis tiek ilgesnis. Jie nusprende, kad dietinis apribojimas neveike per sirtuines.
Brangakmeniai spaudai pranese, kad rezultatai buvo "labai stebintys".
"Mes is naujo isnagrinejome pagrindinius eksperimentus, kuriais sirtuinas susiejamas su gyvuliu ilgaamziskumu, ir ne vienas is ju nemyli, kad galetume atidziai istirti. Sirtuinai, atrodo, nera pagrindas ilgaamziskumui, neturi nieko bendra su gyvenimo pratesimu."
Taciau jis sake, kad tai tai kaip gera zinia, nes taip pat svarbu persvarstyti senas idejas, kaip pateikti naujus.
"Sis darbas turetu padeti nukreipti moksline veikla i tuos procesus, kurie is tikruju kontroliuoja senejima", - pridure jis.
Tyrimas buvo misrus priemimas. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai padejo isvalyti ora, buvo daug hype apie sirtuines, o kiti teigia, kad sirtuino atvejis vis dar tvirtas.
Johanes Auwerxas, mokslininkas Federalinio technologijos instituto Lozanoje, Sveicarijoje, dirbo su sirtuinu, bet nedalyvavo "Brangakmeniu" tyrime. Jis pranese "Nature News", kad "Brangakmeniu" tyrimas pades sutelkti demesi i kitus sirtuinu padarinius, pvz., Reguliuojant medziagu apykaita ir reaguojant i aplinkos stresa:
"Sis laukas buvo per daug orientuotas i pernelyg didelius ilgaamziskumo teiginius", - sake Auwerxas: "As nemanau, kad tai pagrindine sirtuinu funkcija".
Taciau dar vienas sirtuino tyrejas Leonardas Guarente, isikures Masacusetso technologijos institute Kembridze, kuris paskelbe pradini tyrima del nematodo sirdys, teigia, kad ilgaamziskumo rysys egzistuoja, o Brangakmeniu popierius apibudinamas kaip tik "kelias i kelia".
"Musu duomenys yra roko kieta," jis sake "Nature News", "As stoviu prie ju, ir jie buvo pakartotas kitose laboratorijose".
Brangakmeniai pats is pradziu nenorejo dirbti siuo klausimu, taciau galu gale jis nusprende istirti gandas, kurios buvo platinamos, ir apklause kai kurias pradines isvadas.
Auwerxas sake, kad ankstesnis hype gali padaryti zalos laukui. Jis buvo suinteresuotas, kad biotechnologijos bendrove pradetu dirbti su sirtuiniais, taciau investuotojai nervino.Jis pasake, kad pernelyg daug teiginiu apie ilgaamziskuma ir "laukas turi nuraminti".
Gems "Nature News" sake, kad mes vis tiek turetume dometis "sirtuins". Jie buvo idomus baltymai savo ir turi keleta labai idomiu medziagu apykaitos poveiki: jie vis tiek galetu buti naudingu narkotiku tikslu, pridure jis.
Parase Catharine Paddock, PhD

Tik 20 minuciu pratimo pakankamai sumazinti uzdegima, studiju rezultatai

Nauji tyrimai prideda ilgalaiki sveikatingumo sarasa, kuri sukelia iprastine fizine veikla. Pasak naujo tyrimo, mazdaug 20 minuciu pratybu gali tureti priesuzdegimini poveiki. Naujas tyrimas rodo, kad 20 minuciu treniruotes yra pakankamai, kad sumazintu organizmo uzdegimini atsaka. Ilgalaikis fiziniu pratimu poveikis sveikatai yra daug; jie apima sirdies ir kraujagysliu ligu pavojaus mazinima, metabolizmo ir svorio kontroles gerinima, taip pat bendra sirdies, raumenu ir kaulu stiprinima.

(Health)

Vezio lasteles "uzsidengia kaip imunines lasteles", kuriomis plinta limfine sistema, tyrineja

Tyrejai atrado svarbu poziuri i tai, kaip vezio lasteles sugeba rasti ir ieiti i limfine sistema - svarbia imunines sistemos dali - kaip buda keliauti i naujas vietas, kad susidarytu antriniai navikai. Tyrimas rodo, kaip vezines lasteles ima imunines lasteles, kad patektu i limfine sistema.

(Health)