Neatideliotinos pagalbos atveju pasibaigimas dazniau tarp vyru

Remiantis tyrimo duomenimis, BMJ, vyrai turi zymiai didesne tikimybe gauti skubia stacionarine prieziura, iskaitant readmisija, negu moterys per menesi nuo ju isleidimo. Tyrimo rezultatai pagristi 367 vyru ir 370 moteru, kurie buvo priimti i Bostono medicinos centra ir kurie buvo stebimi 30 dienu po isleidimo, siekiant issiaiskinti, ar lytis turejo itakos tolesniam skubiam ligonines prieziuros poreikiui.
Tyrimo dalyviai buvo visi projekto "Re-engineered discharge discharge" tyrimai, kuriuose nagrinejamos skirtingos ligoniniu readmisijos normos mazinimo strategijos, siekiant pagerinti prieziuros kokybe ir sumazinti islaidas.
Isvados parode, kad vidutiniskai vyru, ketveriu metu jaunesni nei moterys, gauna geresni atlyginima ir galimybe gauti privatu sveikatos draudima. Priesingai, moterims buvo zymiai didesne tikimybe, kad bus iregistruotas seimos gydytojas, du kartus daugiau moteru vartoja antidepresantus, o moterys tam tikru metu turi didesne tikimybe, kad bus diagnozuota depresija, palyginti su vyrais.
Taciau moterims taip pat reikejo zymiai maziau skubios stacionariosios prieziuros nei vyru, o 29 atvejai grizo is 100 moteru, palyginti su 47 is 100 vyru. Tai buvo daugiausia del to, kad, palyginti su moterimis, vyrai buvo dvigubai didesni nei tikimes, kad atsidurs neatideliotinos pagalbos skyriuje.
Istyrus panasius veiksnius, pavyzdziui, ankstesni vizita i skubios pagalbos skyriu arba ligonines priemima per pastaruosius sesis menesius, mokslininkai pastebejo, kad tikimybe, kad reikia daugiau tolesnes ligonines prieziuros per 30 dienu nuo istrynimo tiek vyrams, tiek moterims, daugiau nei trigubai.
Mokslininkai pabrezia, kad ivairus kiti pagrindiniai veiksniai, tokie kaip socialine izoliacija ir dalyvavimas pirmines sveikatos prieziuros paslaugu sektoriuje, tik numato vyru ligoniu readmisija.
Nesusituokusiems / pensininkams vyrai padidino rizika, kad reikes ligonines prieziuros per 30 dienu nuo isleidimo, tuo tarpu tai pasakytina apie 64 proc. Vyru, kurie per si laikotarpi nemano seimos gydytojo, ir 53 proc. Tu, kurie patyre teigiama poveiki depresija.
Tyrejai pastebi:

"Musu isvados kelia tai, kad socialine izoliacija - tai, kaip parode teigiama asociacija su isejimu i pensija, nesusituokusiems ir depresijos simptomai, - gali buti svarbus veiksniai, galintys siekti intervencijos".

Jie nurodo ankstesnius tyrimus, kurie rodo, kad vyru socialine izoliacija gali prisideti prie skurdesniu sveikatos padariniu. Jie priduria, kad del nestumo, kruties ir gimdos kaklelio vezio atrankines programos moterys taip pat geriau naudojasi sveikatos prieziuros paslaugomis nei vyrai, sakydami:

"Vis delto mazesnis rysys tarp vyru teikiamos pirmines sveikatos prieziuros gali prisideti prie ju perteklinio ligoniniu paslaugu naudojimo ir isvados, kad jie gali atidelioti prieiga prie prieziuros, kai to reikia".

Parase Petra Rattue