Emocinis stresas dazniau mazina sirdies kraujotaka moterims nei vyrams

Sirdies liga yra pagrindine mirties priezastis JAV tiek vyrams, tiek moterims, kiekvienais metais zuvo apie 600 000 zmoniu. Koronarine sirdies liga - labiausiai paplites tipas - kasmet numalsoja beveik 380 000 zmoniu. Dabar nauji tyrimai rodo, kad jaunoms moterims, sergancioms stabilia vainikine arterine liga, kurioms budingas emocinis - bet ne fizinis - stresas, labiau tiketina, kad sumazetu kraujo tekejimas i sirdi nei ju vyrai.
Jaunos moterys su koronarine sirdies liga, kurioms budingas emocinis stresas, labiau linke i kraujotaka sirdyje, nei ju vyrai.

Tyrimas neseniai pristatytas Amerikos sirdies asociacijos (AHA) mokslinese sesijose 2014 m.

Apskritai moterys dazniau serga sirdies ligomis, nei vyru, taciau jaunesnes moterys, kurios anksciau sirgo sirdies priepuoliais, dazniau mirsta nei vyrai is panasaus amziaus, pazymi mokslininkai, vadovaujami dr. Viola Vaccarino is Emory universiteto Atlanta , GA.

Be to, rizikos veiksniai siu pasekmiu nepaaiskina. Anot AHA, mazdaug 82% zmoniu, kurie mirsta nuo koronarines sirdies ligos, yra 65 ar vyresni, o vyresnes moterys, sergancios sirdies priepuoliais, dazniau nei vyrai mirsta per kelias savaites.

Taciau kiti ligos rizikos faktoriai gali prisideti prie sios ligos: rukymas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, padidejes kraujospudis, fizinis aktyvumas, kuno riebalu perteklius ir diabetas.

"Moterys, kuriant jaunesnio amziaus sirdies ligas, sudaro ypatinga dideles rizikos grupe, nes jos yra neproporcingai pazeidziamos emociniam stresui", - teigia Dr. Vaccarino.

Moterys tris kartus daugiau sumazino sirdies kraujotaka

Norint toliau tirti, kaip stresas veikia moterims, sergancioms stabilia vainikine arterine liga, tyrejai turejo 534 pacientus, sergancius liga (tiek vyrams, tiek moterims), standartizuotu psichikos streso testu. Tai buvo isivaizduoti itempta gyvenimo situacija ir pristatyti kalbos apie sia istorija auditorijai.

Greiti faktai apie sirdies ligas JAV

• Sirdies liga serga 1 is 4 mirciu kiekvienais metais
• Vien tik koronarine sirdies liga patiria 108,9 mlrd. JAV doleriu kasmet
• Kiekvienais metais apie 720 000 amerikieciu turi sirdies priepuoli.

Suzinokite daugiau apie sirdies ligas

Atskiroje diena pacientai isbande tradicini fizini kruvi, kuri sudare arba begimo takelio testas, arba farmakologinis testavimas nepalankiausiomis salygomis.

Norint uzfiksuoti sirdies vaizdus, ??kai pacientai dalyvavo atliekant testavima nepalankiausiomis salygomis ir tuo metu, kai jie buvo ramus, mokslininkai naudojo branduolini vaizda. Be to, jie stebejo sirdies ritma ir kraujospudi abieju tyrimu metu.

Tada grupe istyre koronarinio kraujo tekejimo skirtumus pagal lyti ir amziu.

Psichinio streso testo rezultatai parode, kad, lyginant su vyrais tokio pat amziaus, 55 ir jaunesniu moteru buvo tris kartus didesne sirdies kraujotaka.

Tuo tarpu moterims nuo 56 iki 64 metu dvigubai sumazejo kraujo tekejimas i sirdi, palyginti su vyrais, o vyresni nei 65 metu moterys neturejo jokio skirtumo, lyginant su vyrais to paties amziaus.

Idomu tai, kad fiziniu streso testu metu kraujo tekmei nebuvo jokiu lyciu skirtumu, o tai parode, kad psichinis stresas daro didele itaka moteru koronarines sirdies ligos pacientu kraujotakai.

"Sveikatos prieziuros paslaugu teikejai turetu zinoti apie skirtumus"

Mokslininkai teigia, kad biologija gali vaidinti vaidmeni ju isvadose, nurodant didesne tendencija moteru kunuose emociniam stresui sukelti nenormalia kraujagysliu funkcija, iskaitant pernelyg dideli koronarini ar periferini kraujagysliu susitraukima.

Atsizvelgdama i ju rezultatus, komanda teigia, kad sveikatos prieziuros paslaugu teikejai turetu zinoti apie siuos skirtumus - ypac jaunu ir vidutinio amziaus moteru pazeidziamuma streso atzvilgiu - ir turetu paklausti ju moteru vainikiniu arteriju ligu pacientu klausimus apie psichologini stresa.

Dr Vaccarino priduria:

"Jei jie pastebi, kad ju pacientas yra psichologinis stresas arba yra depresija, jie turetu patarti, kad moteris gautu psichines sveikatos paslaugu teikejams reikiama pagalba arba parama, streso mazinimo programas ar kitas priemones".

Tyrejai teigia, kad jaunesnes moterys gali buti labiau linkusios i emocini stresa, nes susiduria su daugeliu kasdieniu stresoriu, tokiu kaip vaiku valdymas, santuoka, darbas ir rupinimasis tevais.

Siu metu rugpjuti Medicinos naujienos siandien pranese apie si teigini pagrista tyrima, kuriame teigiama, kad dukterys praleidzia dvigubai daugiau laiko nei sunums, rupindamasis pagyvenusiais tevais, daug demesio skiriant moteru vaikams.