Empatija: kodel mes rupinames?

Empatija yra brangus moralinis ir socialinis saltinis. Tai padeda mums uzmegzti draugyste, rupintis skurstanciais zmonemis, o ne buti ziaurus. Bet kas vyksta musu smegenyse, kai mes jaudiname? Ar neurologija gali mums paaiskinti, kodel mes rupinames?
Imti empatija reiskia suprasti ir dalytis kito asmens emocijomis, o ne individualiai siekti savo interesu.

1848 m. Rugsejo 13 d. Gelezinkelio statybos avarijos metu sprogimas ismete gelezini strypa per 25 metu meistras Phineas Gage kaukole.

Vyras isgyveno ir toliau gyveno dar 12 metu, taciau ivykis, pranese, paverte ji i grubu ir nereiksminga asmeni.

Stai kaip Gageo gydytojas apibudino jo paciento elgesio pokycius: "Jis yra tinkamas, nepagarbus, daznai atsidaves labiausiai melagingoje (kuri anksciau nebuvo jo paprotis), pasirodantis, bet mazai pagarbus jo draugams, nekantrusis patarimo susilaikymu, kai tai priestarauja jo troskimams. "

"Siuo atzvilgiu jo protas radikaliai pasikeite, taigi ryztingai sake, kad jo draugai ir pazistami sake, kad jis" nebera Gage ", - pridure gydytojas.

Nors savoka "empatija" nebuvo sukurta dar 60 metu, nelaime parode mokslininkams, kad gebejimas pasidalyti kito zmogaus jausmus turi gilias neurologines saknis.

Savo knygojeNelygumai empatijos laipsniu, Simon Baron-Cohen - Kembridzo universiteto vystymosi psichologijos profesorius Jungtineje Karalysteje, - paaiskina, kaip siuolaikine neurologija padejo apsviesti ta 19-ojo amziaus atveji.

Praejus daugiau nei 100 metu, naudojant modernias funkcines MRT (angl. FMRI) masinas, mokslininkai nustate, kad gelezies baras prasiskverbe i smegenu zona, vadinama ventromedialiniu prefrontaliniu korteliu (vMPFC).

Kaip paaiskina prof. Baronas-Cohenas, tai yra viena is 10 smegenu sriciu, dalyvaujanciu nervu grandineje "atsakinga" uz empatijos kurima. Pazeidziant pagrindini sio smegenu grandines elementa, avarija neteko Gage gebejimo jausti empatija.

Taigi, ar neurologija gali paaiskinti, kodel kai kurie is musu yra linke i savo kolegas, o kiti nera? Jei taip, kaip? Mes pazvelgime i kai kuriuos kitus smegenu regionus, kurie, kaip nustatyta, daro itaka musu gebejimui isijausti.

Empatijos smegenu grandine

"Phineas Gage" kaukoles 3-D pavaizdavimas, rodantis, kaip gelezine juosta prasiskverbe i savo vMPFC.
Vaizdo kreditai: Van Horn JD, Irimia A, Torgerson CM, Chambers MC, Kikinis R ir kt.

Savo knygoje prof. Baronas-Cohenas vaikscioja per smegenu grandine, kurioje dalyvauja empatija. Jis sako, kad egzistuoja neurologijos sutarimas, kad empatija ivyksta maziausiai 10 smegenu sriciu, o daugiau jos turi buti atrasta.

Kaip parode siuolaikine smegenu nuskaitymo technologija, daugelis is tu paciu smegenu sriciu suaktyveja ne tik tada, kai patiriame jausmus ar jauciasi patys, bet ir kai mes matome kitus zmones.

Pirmasis "sustojimas" grandineje yra medialinis prefrontalinis zievas (MPFC), tai yra musu smegenu "socialinis centras". Kaip paaiskina prof. Baronas-Cohenas, buvo irodyta, kad nugarine MPFC itraukta i mastyma apie kitu zmoniu mintis ir jausmus, taip pat i musu paciu, o ventraline MPFC, atrodo, yra labai aktyvi, kai zmones galvoja apie save labiau nei kiti.

VMPFC taip pat gali atlikti ir kitus vaidmenis. Antonio Damasio, Ajovos medicinos koledzo Ajovos miesto universiteto Neurologijos katedra, teige, kad musu vMPFC gali veikti kaip emocinis bankas, kuris tam tikroms veikoms suteikia ir saugo emocini valentinguma.

Pvz., Kai susiduria su smurtiniais ar emociskai kankinanciais vaizdais, vMPFC aktyvuoja ir sukelia fiziologinius organu pokycius, pvz., Padidina sirdies ritma. Taciau, kaip rodo Damasio, pacientai, susizeide sioje srityje, tokiu budu maziau reaguoja i tokius vaizdus.

VMPFC sutampa su vadinamuoju orbitofrontiniu zievu. Prof. Baron-Cohenas ir jo komanda buvo pirmieji, kurie parode, kad zmones, turintys suzalojimu sioje srityje, turi sunkumu, sakydami, kad kazkas padare socialine ar neigiama iproti - panasiai kaip ir Phineasas Gagas.

Kitas empatijos grandis yra prastesnes priekines girso (IFG). Tyrimai parode, kad pacientams, turintiems zala sioje srityje, sunku atpazinti emocijas kitu zmoniu veidus.

Be to, mokslininkai nustate teigiama koreliacija tarp to, kaip labai vertino empatijos koeficiento skale ir kaip aktyviai ju IFG buvo, kai jie pazvelge i emocines israiskas.

Kaip ir IFG, migdolai taip pat yra susije su veido israisku pripazinimu. Pagrindine musu limbines sistemos dalis - migdolos yra labai svarbus emociniam mokymui, o garsus neurologinis atvejis parode, kad amygdalos sugadinimas gali palikti pacienta be galimybes atpazinti baisias israiskas.

Be to, fMRI parode, kad neuronai, esantys kojos priekiniame cingulate cortex (cACC), "uzsidega", kai zmogus patiria skausma, taip pat, kai jie matyti kazkas kitas skausme. Ankstesne insula taip pat aktyvuojama panasiomis aplinkybemis.

Abiejose siose srityse, atrodo, galima mums pasikliauti kito asmens batais arba kaip dr. Dzonas Lewisas pateikia zemiau esanciame vaizdo irase, kad "modeliuotu" kito asmens skausminga patyrima savo paties galvoje.

Savo knygoje paaiskinta, kad desineje tempoparietalinio mazgo (RTPJ) prof. Baron-Cohenas paaiskina, kad jis yra giliai isitraukes i tai, ka filosofai vadina "proto teorija" - tai yra ketinimu priskyrimo kitam asmeniui procesas.

Idomu tai, kad kai kurie eksperimentai parode, kad zala sioje srityje gali suteikti zmonems keista, vaiduokliska jausma, kad kazkas yra kambaryje, net jei jie nera.

Salia RTPJ yra uzpakaline virsutine laikine sura, kuri yra smegenu sritis, kuri leidzia mums sekti kito zvilgsnio krypti. Kitas empatijos srities raktas yra somatosensorinis zievas, kuris taip pat aktyvuojamas, kai kas nors kitam asmeniui mato fizini skausma, taip pat kai mes patiriame lakuojama patyrima.

Galiausiai musu empatija butu pazeista be musu "veidrodiniu neuronu" tinklo. Tai susideda is IFG ir priekines operculum (esancios tiesiai virs IFG), kurios jungiasi su zemesniu parietaliniu lobule (IPL) ir prastesniu parietaliniu suluciu (yra uz IPL).

Veidrodiniai neuronai yra smegenu lasteles, kurios ijungiamos, kai imituojame kazkieno veiksmus. Jie yra atsakingi uz "chameleono efekta" arba uz emocines infekcijos reiskini - buk tai netycia zibuodami ar sypsokis, kai mes matome ka nors kita sypsena.

Naujausi atradimai ir neissprestos galvosukiai

Naujausi duomenys rodo turtinga neurologijos gobelena, kuris paaiskina, kodel mes rupinames kitais zmonemis. Pavyzdziui, Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuris patvirtina ideja, kad ACC yra empatijos grandines raktas.

Tiksliau tariant, tyrimas rodo, kad vadinamoji podagrine ACC aktyvuojama, kai zmones "mokosi" atlikti dosnius veiksmus.

Smegenu nuskaitymas isskiria dvi empatijos rusisEmpatiska prieziura ir empatijos sutrikimas gali pasireiksti ivairiose smegenu srityse.Skaityti dabar

Kitas tyrimas parode, kad tinkama supramarginine apyranke padeda islaikyti savo egoizma. Smegenu zona leidzia mums atskirti savo paciu jausmus nuo kitu zmoniu, ir del sio regiono mes galime pasidalinti kazkieno liudesiu, net kai esame patenkinti savo gyvenimu.

Mes daug kalbejome apie smegenu sritis, kurios reguliuoja empatija, bet hormonai taip pat vaidina svarbu vaidmeni. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis MNT, mokslininkai nustate, kad oksitocinas - zinomas kaip "meile" ar "priespaudos" hormonas, nes mes ji isskirtinai fiziskai kontaktuojame su savo artimaisiais - yra labai svarbus musu gebejimui samtis.

Taciau, nepaisant visos sios pazangos, daug kas lieka atrasta. Kalbedamas su MNT Apie tai profesorius Baronas-Koenas sake: "Jei turite dvi identiskos dvynes, isugdytos toje pacioje aplinkoje, kodel vienas is ju turi daugiau empatijos nei kitas?"

"Tai gali buti ju socialines patirties skirtumu, iskaitant tai, kaip tie patys tevai (-os) skirtingai rupinasi kiekvienu dvyniu [...] arba tai gali buti epigenetiniai veiksniai".

"Mes vis dar labai mazai zinome apie individualius empatijos skirtumus. [...] Mums reikes elegantisku eksperimentiniu tyrimu, kad issprestume siuos galvosukius."

Prof. Simon Baron-Cohen

Ka galime padaryti, kad pagerintume savo empatija?

Kaip istorija moko mus, nepakankama empatija tiems, kurie skiriasi nuo saves, kartais gali sukelti karus ir netgi daro mus ziaurus pries savo zmones. Tai paskatino prof. Barona-Cohena apibudinti empatija, kaip zemiau pateikta vaizdo irasa, kaip "musu labiausiai vertinga konfliktu sprendimo saltini".

Nors "empatijos erozija" gali priversti zmones nepaprastai ziauriai elgtis su savo bendraamziais, gera zinia yra tai, kad empatija yra tai, i kuria mes galime ismokti.

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tik keletas saveiku su grupes nariais, kuriuos paprastai suvokiame kaip "keista" ar "kita", gali sukelti "mokymosi poveiki" smegenyse ir sustiprinti empatitini atsaka tiems, kurie mums atrodo kitokie.

Taigi, kokie yra kiti praktiniai dalykai, kuriuos galime padaryti, kad isplestume savo empatija? Viena vertus, mes visi galime skaityti daugiau romanu; dar vienas neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tiesiog skaitymas daugiau fantastikos gali suzadinti musu vaizduote iki tokio lygio, kuri faktiskai galima pastebeti fMRI masinoje, ir kad zmones, kurie nuolatos skaito daugiau fikcines savybes, daug didesni uz empatijos testus.

Kalbedamas su MNT Apie tai, ka mes galime padaryti, kad pagerintume savo empatija, profesorius Baronas-Cohenas teigia, kad mokykloje gali buti mokoma idomu. Jis sako: "[I mokyklos ugdymo programa paprastai neitraukiamos empatijos pamokos, taciau jas galima isbandyti".

"Pavyzdys Izraelyje ir Palestinoje yra puikus ranku labdaros akmuo [...], kuriame vaikai mokosi, kad yra ir kitos perspektyvos nei ju pacios, [...] kad" priesas "is tikruju yra asmuo su jausmais, kurie gali jausti ir grasinimus ir [...], kad net jei nesutinkate su kitu asmeniu, kuri galite padaryti svelniai ar svelniai. "

Prof. Simon Baron-Cohen