Ka zinoti apie issipletusia gimda

Turinys

1. Priezastys ir rizikos veiksniai
2. Simptomai
3. Gydymas

Moters gimdos yra suspaustos kumstelio dydis, bet gali padideti taip pat, kaip ir futbolo kamuolys, ar didesnis nestumo metu. Be nestumo, yra ir daug kitu priezasciu, del kuriu gali padideti moters gimda.

Padidejusi gimda gali buti del sveikatos bukles, kuri ne tik sukelia augima, bet ir kraujuoja ir tampa skausminga. Salyga, del kurios padideja gimda, gali prireikti gydymo.

Priezastys ir rizikos veiksniai

Padidejusi gimda gali sukelti skausma ir kitas sveikatos sutrikimus.

Moteris gali nezinoti, kad ji turi issipletusia gimda. Dazniausiai moterys nustato, kad jie turi problemu per dubens egzamina.

Gali buti, kad moteris gali pastebeti issipletusia pilva arba kad drabuziai atrodo pernelyg griezti, bet daugeliu atveju padidejusi gimdos diagnoze yra netiketa.

Yra keletas priezasciu, del kuriu gimda gali tapti padidinta. Isaugusi gimdos dalis gali buti dazniau pasitaikanti moterims, vartojancioms menopauze, taciau vaisingos moterys taip pat gali vystytis.

Fibroids: viskas, ko jums reikia zinotiFibroids yra gerybiniai navikai, kurie gali augti gimdos sluoksniuose. Suzinokite daugiau apie simptomusSkaityti dabar

Fibroids

Fibroids yra viena dazniausiai pasitaikanciu issipletusios gimdos priezasciu. Laimei, fibroids yra neuzkreciamos.

Fibroids yra mazos gabaleliu, kurios gali sverti kelias svaras. Jie randami palei gimdos sieneles.

Pasak JAV Sveikatos ir zmogiskuju paslaugu departamento Moteru sveikatos (OWH) tarnybos, 20-80 proc. Moteru issivyste fibroids iki 50 metu. Jie dazniausiai pasireiskia moterims, kuriu amzius nuo 40 iki 50 metu.

Fibroids gali buti asimptomes arba gali sukelti skausma ir sunkius menstruacijos ciklus.

Fibroids taip pat daro spaudima slapimo pusles ir tiesiosios zarnos, sukelia dazna slapinimasi ir rektalini spaudima. Jei jie per dideli, fibroids gali sukelti gimdos padidejima.

Adenomyoze

Adenomioze yra neuzkreciama bukle, kuri imituoja fibroziu simptomus. Del to gimdos gleivine tampa iterpta tiesiai i gimdos raumenu sienele. Menstruacinio ciklo metu raumenu lasteles kraujauja, sukelia skausma ir patinima.

Adenomyoma yra tustuma gimdos sienos dalis. Tyrimo metu adenomyoma jauciasi kaip fibroze ir gali buti net supainioti su ultragarsu.

Adenomyoze negali sukelti jokiu simptomu. Kitais sunkiais atvejais jis gali sukelti sunku kraujavima ir sutrinka menstruaciju metu.

Viename tyrime dalyvavo 985 moterys medicinos zurnale Zmogaus reprodukcija nustatyta, kad adenomioze buvo mazdaug 20 proc. dalyviu.

Taciau visi tyrimo dalyviai dalyvavo ginekologijos klinikoje, turejusioje simptomu. Tada galima teigti, kad paplitimas adenomyozes yra didesnis visoje populiacijoje.

Poliketinis kiausidziu sindromas

Saveika gali sukelti padidejusia gimda, iskaitant polycistiniu kiausidziu sindroma.

Poliketinis kiausidziu sindromas (PCOS) taip pat sukelia padidejusia gimda. Tai yra hormonu pusiausvyros sutrikimas menstruacijose ir gimdos gleivines endometriumo pasklidimas. Pasak OWH, jis pasireiskia 1 is 10 moteru vaisingo amziaus.

Menstruacinio ciklo metu kunas paprastai islieka endometriumo aplydimas, taciau kai kuriose moterims pamusalas nera visiskai ismestas ir trukdo ju menesiniam ciklui.

Endometriumo apimtumo kaupimasis sukelia gimdos uzdegima ir issipletima.

Endometriumo vezys

Pasak Nacionalinio vezio instituto (NCI), dazniausiai diagnozuojama endometriumo vezys moterims nuo 55 iki 64 metu. NKI prognozuoja, kad 2017 m. Bus 61 380 nauju atveju.

Vienas is endometriumo vezio simptomu yra padidejes gimdos kiekis, nors tai gali buti ir pazengusio stadijos vezio simptomai.

Menopauze

Perimenopauze, kuri yra stadija pries moteris pradedant menopauze, yra dar vienas gimdos padidejimo priezastis ir del to, kad svyruojasi hormonu kiekis.

Nenuoseklus hormonu lygiai per si moters gyvenima gali padidinti gimda. Daugiausia laiko, kai moteris pasieke menopauze, gimda grizta i savo iprasta dydi.

Kiausidziu cistos

Kiausidziu cistos yra skyscio pripildyti maiseliai, augantys ant kiausides pavirsiaus arba jo viduje. Daugeliu atveju kiausidziu cistai yra nekenksmingi.

Bet jei cistos tampa per dideli, tai gali sukelti padidejusia gimda, taip pat sunkesnes komplikacijas.

Simptomai

Isskyrus fizini dydi, padidejusi gimda gali sukelti siuos simptomus:

Padidejusi gimda gali sukelti keleta simptomu, tokiu kaip silpnumas, meslungis, viduriu uzkietejimas, skausmas lyties metu ir menesiniu sutrikimai.

• menstruaciju ciklo sutrikimai, tokie kaip sunkus kraujavimas ir meslungis
• mase virs apatines pilvo dalies
• anemija del pernelyg menstruacinio kraujavimo
• bendras silpnumas ir blizgesys
• svorio padidejimas liemens srityje, gimdos peraugimas
• slegio simptomai gimdoje ir aplinkinese strukturose
• spazmas dubens srityje
• viduriu uzkietejimas
• patinimas ir meslungis kojose
• nugaros skausmas
• slapimo daznis ir skubumas
• vandeningas isleidimas
• kraujavimas po menopauzes
• skausmas lytiniu santykiu metu

Padidejusi gimdos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kas juos sukele.

Diagnoze

Daugelis moteru nezino, kad jie turi issipletusia gimda. Paprastai gydytojas nustato sia salyga per fizini egzamina ar vaizdo tyrimo bandymus.

Daugeliu atveju issipletusios gimdos yra gerybines bukles ir gydymo nereikia, nebent zmogus turi sunkiu simptomu ir skausmo.

Komplikacijos

Gimdos padidejimo priezastys gali sukelti komplikaciju, jei pagrindines bukles simptomai pasunkeja ar lieka neuzdirbti.

Komplikacijos gali apimti:

• histerektomija (visos gimdos ar jo dalies pasalinimas)
• vaisingumo praradimas
• persileidimas ir kitos nestumo komplikacijos
• infekcija del gimdos uzdegimo

Gydymas

Daugeliui issipletusios gimdos priezastys nereikalauja gydymo, nors kai kurioms moterims gali prireikti vaistu nuo skausmo. Gimstamumo kontroles tabletes ir intrauterinius prietaisus (IUD), kuriu sudetyje yra progesterono, gali susilpneti sunkus menesiniu kraujavimas.

Labai sunkiais atvejais kai kurioms moterims gali prireikti histerektomijos.

Esant gimdos veziui, rekomenduojama gydymo kursu gali buti chirurginis gimdos, kiausintakiu ir kiausides pasalinimas. Po operacijos moterims gali buti taikoma chemoterapija ir radiacija.

Isvada

Padidejusi gimda paprastai nera rimtos sveikatos bukles rodiklis. Gydytojai naudos CT skenavima ir ultragarsa, noredami tiksliai nustatyti pletros priezasti.

Daugeliu atveju gydymas nera butinas, o gydytojai tik stebes pletros priezasti. Jie taip pat gali atlikti kai kuriuos testus, kad butu isvengta gimdos vezio.

Moterims svarbu, kad ginekologas turetu kasdienius dubens egzaminus, kad anksti nustatytu bet kokias problemas ir isvengtu komplikaciju.