Epigenetinis laikrodis gali apskaiciuoti biologini amziu, numatyti gyvenimo trukme

Kai kurie asmenys, kurie uzpildo savo gyvenima sveikatingumo ir sveikatingumo iprociais, mirsta jaunesni nei bendraamziai, kurie gyvena daug maziau sveiko gyvenimo. Nauji senejimo epigenetikos tyrimai atnesa siek tiek naujos sviesos i pernelyg dideli senejimo procesa.
Per anksti senstantis amzius kelia nerima medicinos specialistams.

Epigenetika - palyginti nauja moksliniu tyrimu sritis - pasirode esanti ispudinga ir toli siekianti tema.

Trumpai tariant, epigenetines diagramos pasikeicia chromosomos, kurios vyksta be paties DNR sekos modifikavimo.

Pakeitus DNR pakuotes ir replikacijos budus, galima keisti visa organizma be vienos pagrindines DNR poros, kuri yra perkelta is vietos.

Kalifornijos-Los Andzelo universiteto (UCLA) mokslininkai nusprende isnagrineti, kaip epigenetika gali paveikti zmoniu senejima.

Grupe norejo istirti, ar epigenetika gali pasiulyti izvalga prieslaikinio senejimo klausima. Kaip dr. Douglasas Kylis, Harvardo medicinos mokyklos profesorius ir hebraju "SeniorLife" senyvo amziaus tyrimu instituto vyresnysis mokslininkas, sako:

"Geriatrineje medicinoje mes visada susiduriame su skirtumu tarp musu pacientu chronologinio amziaus ir amziaus, kuri jie atrodo fiziologiskai."

Noredami isspresti si klausima, UCLA mokslininkai vadovavo 65 tyreju komandai septyniose salyse. Jie panaudojo duomenis is 13 atskiru tyrimu, iskaitant moteru sveikatos iniciatyva ir Framinghamio sirdies tyrima. Is viso kraujo meginiai buvo istirti 13 000 zmoniu DNR.

Irasydamas su amziumi susijusius zmogaus DN pokycius ir apskaiciuodamas asmens biologini amziu, komanda nustate, kad gali tiksliai ivertinti kazkieno gyvenimo trukme.

Popierius, paskelbtas sia savaite zurnale Senejimas, paaiskina, kaip aukstesnis biologinis amzius, nepriklausomai nuo chronologinio amziaus, numato ankstesne mirti.

"Musu tyrimai atskleidzia vertingas uzuominas apie tai, kas lemia zmogaus senejima, ir tai yra pirmas zingsnis kuriant tikslius metodus, trukdancius procesui".

Steve Horvath, projekto vadove, zmogaus genetikos ir biostatistikos profesore

Grafikas apie metilinima

Naudodami molekuliniu metodu serija, mokslininkai ismegino kiekvieno amziaus senejimo rodiklius. Vienas is naudojamu budu buvo 2013 m. Prof. Horvath sukurtas epigenetinis laikrodis.

Profesoriaus Horvato epigenetinis laikrodis veikia stebint metilinima. Metilinimas yra procesas, kurio metu DNR yra prideta metilo grupiu; tai paprastai lemia genu transkripcijos sumazejima, pakeiciant zmogaus fenotipa, nekeiciant ju genotipo.

Methylation yra naturalus ir pastoviai atsiranda laikui begant; komanda nustate, kad lyginant asmens chronologini amziu su ju kraujo biologiniu amziumi, jie gali numatyti gyvenimo trukme.

"Mes buvome pribloksti, kad epigenetinis laikrodis galejo numatyti kaukazieciu, ispanu ir afrikieciu amerikieciu gyvenima.

Tai skambejo netgi pritaikius tradicinius rizikos veiksnius, tokius kaip amzius, lytis, rukymas, kuno mases indeksas, ligos istorija ir kraujo lasteliu skaicius. "

Pirmasis autorius Brian Chen, Nacionalinis senejimo institutas

Komanda nustate, kad mazdaug 5 procentai gyventoju yra greitesni, o gyvenimo trukme yra mazesne. Prof. Horvatas sako: "Pagreitintas senejimas padidina suaugusiuju mirties rizika 50 proc. Bet kokio amziaus".

Pavyzdziui, jei mes palyginome du 60 metu senyvus vyrus, kurie patiria stresa ir dirgina; pirmas vyras turi auksciausia senejimo greiti, kitas - vidutiniskai. Tikimybe, kad pirmasis zmogus mirs per artimiausius 10 metu, yra 75 proc., O antroji is ju tik 60 proc. Tikimybe mirti per ateinancius 10 metu.

Senejimo tyrimu ateitis

Sios isvados gali padeti paaiskinti, kodel kai kurie zmones, gyvenantys kitu sveikatu gyvenimu, atrodo mire jauni. Taciau tai nera laisvas sprendimas uzsiimti rukymu ir sunkiu gerimu. Kaip minejo Prof. Horvath, tradiciniai rizikos veiksniai, tokie kaip aukstas kraujospudis ir diabetas, "vis dar prognozuoja mirtinguma labiau nei jo epigenetines senejimo greitis".

Didelis ir issamus sio tyrimo pobudis suteikia jai daug reiksmes. Kitas zingsnis - issiaiskinti, ar sias isvadas galima panaudoti realiose situacijose. Kaip teigia dr. Kielas: "Jei mes galime irodyti, kad DNR metilinimas pagreitina senejima, galime kurti strategijas, kaip suletinti greiti ir maksimaliai pagerinti metu sveika amziu".

Vis dar reikia issamiai paaiskinti epigenetiniu pokyciu svarba ir ju itaka prieslaikiniam senejimui. Gali buti, kad jie daro itaka kitiems individui jau esantiems veiksniams. Pvz., Galbut jie sustiprina tam tikru ligu poveiki arba pasalina musu gebejima kovoti su jais.

Kadangi epigenetika siuo metu daug demesio skiria, atsakymai i siuos klausimus gali palaipsniui issekti. Medicinos naujienos siandien paklause Chen apie kitus tyrimus, i kuriuos siuo metu dirba.

"Musu dabartinis demesys skiriamas supratimui, kokie biologiniai mechanizmai kontroliuoja epigenetinio laikrodzio" pazymejima "ir tiria, ar yra neatitikimo tarp savo epigenetinio amziaus ir jo chronologinio amziaus skirtumai", - atsake jis.

Paklaustas, kokio tipo studijas jis noretu atlikti neribota laika ir lesas, sake Chenas MNT:

"Mes ir daugybe kitu grupiu dabar bando sukurti panasu laikrodi gyvunu modeliuose. Tai leis didesnei mokslininku bendruomenei suvokti epigenetinio laikrodzio vaidmeni, palyginti su kitais senejimo zymenimis. Gyvuliu modeliai leis mums istirti skirtingu audiniu ir viso gyvenimo laiko skirtumai tose paciose grupese. "

Skaitykite daugiau apie vidines epigenetikos veiklas.

Zarnyno bakterijos netiesiogiai itakoja smegenis, rodo tyrimai

Naujame tyrime nustatyta, kad tarp zarnu bakteriju, kortizolio ir smegenu metabolitu yra triju krypciu santykis. Sie santykiai, hipotezes teigia mokslininkai, potencialiai gali padeti issiaiskinti autizma, taciau reikalingi issamesni tyrimai. Naujame tyrime nustatyta, kad zarnyno bakterijos pasireiskia smegenu pokyciais serumo kortizoliu.

(Health)

1 is 20 amerikieciu suaugusiuju ambulatoriskai diagnozuojama kasmet "

Naujas tyrimas parode, kad amerikieciu klinikose kiekvienais metais apie 12 milijonu zmoniu JAV yra klaidingai diagnozuotos - tai atitinka 1 is 20 suaugusiuju. Pasak tyreju, isvados kelia "didele rizika pacientu saugai". Tyrimo grupe, vadovaujama Veterinaru reikalu kokybes, efektyvumo ir saugumo inovaciju centro dr. Hardeep Singh ir Baylor koledzo medicinos klausimais, Houston, TX, teigia, kad nustatant diagnostiniu klaidu daznuma ambulatorinese klinikose yra sudetinga.

(Health)