Kas yra erotomanija?

Turinys

1. Kas tai?
2. Priezastys
3. Simptomai
4. Diagnoze
5. Gydymas
6. Valdymas
7. Outlook

Erotomanijos asmuo turi klaidinga isitikinima, kad jam ar jai yra isimylejes kitas asmuo, nepaisydamas aiskiu irodymu pries ji.

Zmogaus meluzijos objektas daznai yra izymybe ar aukstesniojo socialinio statuso asmuo. Asmuo gali patiketi, kad sis asmuo bendrauja su jais ir patvirtina savo meile, naudodamas slaptus pranesimus.

Siame straipsnyje suzinokite apie si reta sutrikima ir susijusias salygas.

Kas yra erotomanija?

Erotomanija yra klaidinga isitikinimas, kad zmogus yra isimylejes paveiktame asmenyje, nepaisant priesingu irodymu.

Erotomanija yra neiprasta paranojiskos klaidos forma. Paveiktas asmuo tvirtai tiki, kad jam ar jai domina kitas zmogus.

Sis mastymas vystosi ir islieka, nepaisant aiskiu priesingu irodymu. Bukle yra reta, o erotomanija dazniau pasireiskia moterims nei vyrai.

Erotomanija gali pradeti staiga, o simptomai daznai buna ilgalaikiai. Paplitimas yra paprastai vyresnis, neprieinamas asmuo, turintis aukstesne socialine padeti ir kuris gali tureti mazai arba anksciau nesusijes su apgauti asmeniu.

Erotomanija kartais vadinama De Clerambault sindromu po Prancuzijos psichiatro, kuris 1921 m. Ji pirma karta apibudino kaip atskira sutrikima. Erotomanija daznai yra susijusi su kitais psichikos sutrikimais, bet taip pat gali atsirasti atskirai.

Priezastys

Erotomanija gali buti psichiatrines ligos simptomas, iskaitant sizofrenija, schizo-afektinio sutrikimo, didelio depresinio sutrikimo, turincio psichozes, bipolini sutrikima ar Alzhaimerio liga simptomas.

Erotomanija yra gaivaliniu sutrikimu rusis. Kitos rusys yra persekiojimo, didingumo ar pavydo melusijos.

Atveju ataskaitose teigiama, kad socialines ziniasklaidos tinklai gali sustiprinti arba net sukelti apgaulingus isitikinimus, susijusius su erotomanija.

Socialine ziniasklaida panaikina kai kurias kliutis tarp nepasiturinciu zmoniu ir gali buti lengvai naudojama stebeti, bendrauti, stengtis ir kitaip priekabiauti su zmonemis, kurie anksciau buvo visiskai nepasiekiami. Socialines ziniasklaidos platformos gali sumazinti privatuma, o tai gali zymiai palengvinti elgesi.

Kai kurie tyrimai rodo, kad manijos gali issivystyti kaip ypatingo streso ar traumos valdymo budas. Genetika taip pat gali prisideti prie melagiu sutrikimu vystymosi.

Simptomai

Naujausiose ataskaitose teigiama, kad socialine ziniasklaida gali sukelti arba sustiprinti erotomanija.

Pagrindinis erotomanijos simptomas yra ryztingas ir melusinis isitikinimas, kad kazkas isimylejo kita zmogu.

Elotomijos metu elgesys apima nuolatines pastangas palaikyti rysius per persekiojima, rasyta bendravima ir kitus ikyrus elgesi.

Tai gali lydeti tikejimas, kad meiles objektas siuncia paslaptis, asmenines ir patvirtinancias zinutes. Paradoksalu tai, kad si isitikinima gali sukelti tikslinis asmuo, pranesdamas, kad demesys yra nepageidaujamas.

Zmones su erotomanija gali kelti gresme ju meiles objektui. Vertinant bukle, tai daznai yra nepakankamai ivertinta kaip rizikos veiksnys.

Diagnoze

Erootijos diagnoze gali buti sudetinga, nes tokia reta bukle. Kai kurie psichiatrai klinikineje praktikoje nemato erotomanijos atveju ir gali net nepripazinti simptomu, kai jie susiduria su jais.

Pries pradedant savarankiska klaidinimo diagnoze, turi buti laikomasi siu salygu:

• Klastotes turi apimti galimus ivykius, net jei jie yra labai mazai tiketini.
• Pamastymas turi buti taikomas tik atitinkamam klausimui, o visi kiti paveikto asmens gyvenimo aspektai yra funkciniai ir normalus.
• Jei taip pat yra ir zemu nuotaiku ar manijos epizodu, tada gundymo trukme turi buti ilgesne nei nuotaikos ar manijos epizodai.
• Sizofrenija, nuotaikos sutrikimai ir apsinuodijimas turi buti pasalinti.

Gydymas

Gydymas erotomanijos atveju turetu buti pritaikytas asmeniskai, siekiant igyti geriausiu rezultatu. Vaistai ir terapija yra iprasti gydymo budai.

Gydymo mintyse sutrikimas gali buti sunkus, nes nukentejusieji nera tiketina arba netgi gali pastebeti, kad ju isitikinimai yra nepagristi.

Palyginti nedaug zmoniu patiria gydyma savo nuoziura, ir jiems sunku sekmingai isitraukti i gydyma.

Gydymas turetu buti pritaikytas kiekvieno nukentejusio asmens poreikiams. Prioritetai turetu buti sutelkti i socialines funkcijos issaugojima, problemos elgesio pavojaus mazinima ir i paveikto zmogaus gyvenimo kokybes gerinima.

Taip pat gali buti naudinga rengti socialiniu igudziu mokymus ir teikti praktine pagalba sprendziant problemas, susijusias su erotomanija.

Valdymas

Sekmingas simptomu valdymas bus nukreiptas i gydyma esminiais sutrikimais ir gali apimti vaistus, gydyma ir hospitalizacija. Visi arba visi sie metodai gali buti taikomi atsizvelgiant i atitinkama asmeni ir pagrindines priezastis.

Terapija turetu padeti nukentejusiam asmeniui laikytis sutarto gydymo plano ir sviesti juos apie ju ligas.

Hospitalizacija gali prireikti, jei nukentejes asmuo tampa pavojumi sau, savo meiles objektui ar visiems kitiems.

Antipsichoziniai vaistiniai preparatai gali efektyviai kontroliuoti simptomus ir gali buti skirti vartoti esant sutrikimui. Vaistai ir psichoterapija gali buti naudojami kartu.

Pletojant gydymo plana reiketu atsizvelgti i socialines ziniasklaidos vaidmeni bet kokioje problemineje situacijoje.

Outlook

Diagnostika ir simptomu kontrole yra labai svarbus, siekiant padeti erotomanijos asmeniui iveikti ju bukle.

Retais atvejais erotomanija daznai buna sekminga, ypac bipoliniu sutrikimu ar be kitu esminiu bukliu.