"Laisva valia" tiriama naudojant proto skaitymo kompiuteri

Kadangi neurologijos lenktynes tesiasi i ateiti, klausimas nera pernelyg ezotinis, kuri reikia spresti. Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama, ar laisva valia yra iliuzija, gauna keleta patraukliu rezultatu.
Neseniai atliktas laisvos inzinerijos neurologijos tyrimas atveria senoves diskusijas.

Laisva valia ir jos arch nemesis, determinizmas kovoja nuo senoves filosofijos sampratos.

Ar mes, kaip zmones, pasirenkame savo veiksmus, ar mes tiesiog dreifuojame is anksto nustatyta kelia likimu maloneje?

Siuolaikiniame proto pavirsiuje, atrodo, kad laisva valia turetu buti auksciausias. Galu gale, jus nusprendete uzsisakyti didele bulviu skoni, ir jus zinote tik per daug, kad niekam negalite kaltinti atidaryti antra alu.

Taciau istoriniu poziuriu neurologinis tyrimas nerado laisvos valios, kaip galima butu isivaizduoti, irodymu.

Ankstyvasis neurofiziologinis tyrimas, susijes su laisva valia, prasidejo devyniolikmeciais Benjamino Libeto darbais. Jis pastate nemazai eksperimentu, kurie, atrodo, buvo naudingi labiau deterministinei situacijai.

Kalbant apie svarbu Libet'o tyrima, jis paprase dalyviu, kad ismegintu ju riesa atsitiktine tvarka, kai ismatavo savo smegenu bangas. Libet'as nustate, kad jis gali ismatuoti neurologines veiklos atsiradima pries riesa.

Atrodo, kad neurologine veikla pries dalyvio samoninga sprendima judeti. Si smegenu veikla buvo pavadinta pasirengimo potencialu.

Laisvos valios mirtis?

Tuo metu kiti mokslininkai mane, kad sis pasirengimo potencialas is tikruju galetu buti judejimo priezastis. Todel "Libet" kitas uzdavinys buvo uzfiksuoti pasirengimo potenciala pries registruojant samoninga ketinima.

Kitaip tariant, ar smegenys zinojo, ka dalyvis ketino daryti, kol dalyvis zinojo, kad ketina tai padaryti?

Tuo tikslu Libet paprase dalyviu ziureti laikrodi ir, atlikes atsitiktini rieso judesi, paklause, kokiu tikslu jie nusprende imtis veiksmu. Libet'as nustate, kad be samones pasirengimo potencialas prasidejo beveik puse sekundes, kol asmuo pranese, kad nusprende judeti.

Is siu eksperimentu ir kitu zmoniu vienodai daug norejo atsikratyti laisvos valios. Taciau, kaip ir daugelyje neurologiniu ziniu, tiesa yra daug sudetingesne nei ji gali pasirodyti pirma karta.

Atgimimas laisvos valios

Naujausias tyrimas, atliktas Charité Bernsteino skaiciavimo neurologijos centre Berlyne, Vokietijoje, atnaujino sias senas diskusijas. Paskelbta Nacionalines mokslu akademijos darbai, rezultatai yra patrauklus.

Prof. John-Dylan Haynes vadovaujama komanda norejo issiaiskinti, ar smegenys galetu vetuoti pasirengimo potenciala. Kitaip tariant, kai samones smegenys nusprende imtis veiksmu, ar samoningi smegenys gali ji ignoruoti?

Prof. Haynes paaiskina:

"Musu tyrimo tikslas buvo issiaiskinti, ar ankstyvo smegenu bangu buvimas reiskia, kad tolesnis sprendimu priemimas yra automatinis, o ne samoningai kontroliuojamas, ar asmuo vis tiek gali atsaukti sprendima, t. Y. Naudoti" veta "."

Tuo tikslu jie sugalvojo isradinga eksperimenta. Dalyviai buvo ismeginti "dvikovoje" su kompiuteriu, o ju smegenu bangos buvo stebimos naudojant elektroencefalografija (EEG).

Kompiuteris buvo ismokytas veiksmingai perskaityti zmogaus zaidejo prota. Kai programa aptiko EEG pasirengimo potenciala, susijusia su tolesniu dalyvio judesiu, kompiuteris ji is anksto uzpuole, dar pries pradedamas judeti, kol zmogus net suprato, kad jie ketina si judejima.

Antroji "veto" dalis

Tyrejai nustate, kad, nepaisant kompiuterio sugebejimo pralenkti varzovu judesius, zmogus is tiesu sugebejo pakeisti savo mintis per paskutini sekunde.

Profesorius Haynes paaiskina rezultatus:

"Zmogaus sprendimai nera pasiaukojantys nesamoningomis ir ankstyvomis smegenu bangomis, jie gali aktyviai isitraukti i sprendimu priemimo procesa ir nutraukti judejima. Anksciau zmones naudojo parengiamasias smegenu signalus, kad gincija laisva valia. rodo, kad laisve yra daug maziau ribota nei anksciau. "

Tai neabejotinai nebus diskusijos del laisvos valios pabaiga. Vis dar yra apribojimu, kuriuos profesorius nori toliau tirti.

"Sprendimu priemimo procese yra" negrazinimo taskas ", po kurio judejimo panaikinimas nebera galimas", - sako jis.

Komanda planuoja testi mokslinius tyrimus siu idomiu dvieju sekundziu sprendimu. Kituose tyrimo etapuose jie zvelgs i tai, kaip sudetingesni sprendimai turi itakos proto skaitymo kompiuterinei programai.

Kadangi neurologija tampa vis labiau technologiskai pazengusi, klausimai apie eterija, be abejones, bus issibarste ir islieti. Medicinos naujienos siandien Neseniai buvo nagrinejamas dziazo improvizacijos neurologijos tyrimas.

Pulsuojantis skausmas "stebetinai nesusijes su pulso"

Dantu skausmai, migrena ir daugybe kitu kanciu daznai yra kartu su tokiu visisku pulsuojanciu skausmu, kuris, atrodo, seka nepageidaujamo bugno ritma. Nors daugelis pacientu ir gydytoju jau seniai mane, kad inkstas yra susijes su sirdies plakimu, mokslininkai nustate, kad kaltina smegenu bangas.

(Health)

Joga "gerina gyvenimo kokybe" kruties veziu sergantiems pacientams

Radioterapija yra viena is pagrindiniu vezio gydymo budu, ir vienas is dazniausiu gydymo salutiniu reiskiniu yra nuovargis. Bet nauji Teksaso universiteto MD Andersonio vezio centro tyrimai rodo, kad kruties veziu sergantiems pacientams, kuriems atliekama spinduline terapija, jogoga gali kovoti su siuo salutiniu poveikiu, reguliuodama streso hormonus, pagerindama gyvenimo kokybe net gydymo metu.

(Health)