Gene tyrimas patvirtina "mes, ka mes valgome"

Naujas tyrimas rodo, kad rysys tarp musu genetines makiazo ir musu medziagu apykaitos - gyvenimo chemija, kuri vyksta musu lastelese - yra dvieju krypciu gatve. Ne tik musu genai reguliuoja, kaip maistas, kuri mes valgome, yra suskaidytas, bet kaip musu maistas suskaidomas, reguliuoja musu genus.
Mokslininkai teigia, kad beveik visi musu genai gali buti paveikti maisto, kuri mes valgome.

Teikiant naujus irodymus, kuriais remiamas senas posakis "mes, ka mes valgome", tyrimas skelbiamas zurnale Gamtos mikrobiologija.

Autoriai - tarptautine komanda, kuriai vadovauja Markusas Ralseris is Kembridzo universiteto ir Londone isikurusio Pranciskaus Kryko instituto Londone, daro isvada, kad beveik visus musu genus gali itakoti valgomas maistas.

Lasteliu elgesi reguliuoja du dalykai: lasteles branduolio genai, turintys organizmo ir jo komponentu plana, ir medziagu apykaita - cheminiu reakciju, reikalingu lastelems palaikyti ir gyvybei palaikyti, rinkinys.

Kadangi Gregor Mendelas - "genetikos tevas" - ir jo darbas su zirniu augalais, kuriuo buvo pasakyta apie genu egzistavima daugiau nei pries 150 metu, mes suzinojome, kad genomas arba visas DNR planas organizmo daugiausia lemia tai, kaip tai organizmas atrodo.

Mes taip pat pastebejome, kad zmogus yra ne tik genetikos produktas, bet ir epigenetika, galinti keisti genoma. Epigenetine reiksme reiskia, kad DNR struktura gali skirtis, nes tokius genus gali ijungti ir isjungti kiti DNR genai ar bitai, ir netgi baltymai, kurie i DNR pritvirtina "epigenetinius zymenis".

Metabolizmas: dar vienas genas reguliuojantis zaidejas

Neseniai mokslininkai kalbejo apie kita musu genu reguliavimo zaideja: metaboliniu tinklu biocheminiu reakciju tinkle, esanciose lastelese.

Sios medziagu apykaitos reakcijos gali skirtis, priklausomai nuo maistiniu medziagu, tokiu kaip cukrus, amino rugstys, riebiosios rugstys ir vitaminai, is maisto produktu, kuriuos mes valgome.

Norint istirti tai toliau, komanda nusprende tirti metabolizma mieliu lastelese. Kalbant apie lasteliu biochemija, mieles turi labai panasiu savybiu zmonems ir yra daug lengviau manipuliuoti laboratorijoje.

Norint suzinoti, kaip metabolizmas gali paveikti genus ir ju gaminamas molekules, tyrejai keitesi metabolitu kiekiais - metaboliniu reakciju galutiniais produktais - mieliu lastelese.

Jie nustate, kad lasteliu metabolizmo pasikeitimas paveike beveik 90% mieliu genu ir ju gaminamu molekuliu.

Dr Rasler sako, kad lasteliu metabolizmas lastelese yra labiau dinamiskas nei anksciau mineta; atrodo, kad beveik visi lasteliu genai priklauso nuo galimu maistiniu medziagu pokyciu. Jis priduria:

"Is tiesu daugeliu atveju poveikis buvo toks stiprus, kad keiciantis lasteles metabolinio profilio gali buti, kad kai kurie is jo genu elgiasi visiskai kitokiu budu".

Poveikis vaistams, vezio gydymas ir laboratorijos proceduros

Komanda mano, kad ju isvados gali tureti dideles itakos. Pavyzdziui, jie gali paaiskinti, kaip skirtingi zmones skirtingai reaguoja i ta pati narkotika.

Sie faktai taip pat galetu pagerinti musu supratima apie vezi ir kodel kai kurie vaistai neveikia kai kuriems pacientams. Pvz., Naviko lasteles vystosi keleta genetiniu mutaciju - jos veikia lasteliu metabolizma, o tai savo ruoztu daro itaka genu elgesiui.

Yra ir dar vienas praktinis poveikis is isvadu, kurios turetu sudominti mokslininkus. Kai mokslininkai skelbia eksperimentu rezultatus, sako dr. Rasleris, kitos komandos daznai mano, kad jie nesugeba gauti tuos pacius rezultatus bandydami pakartoti eksperimentus.

Jis sako, kad "mes daznai kaltiname nesamoningus tyrejus", taciau sie nauji duomenys rodo, kad mazi metaboliniai skirtumai keicia eksperimentu rezultatus. Dr Rasleris daro isvada:

"Mums reikia sukurti naujas laboratorines proceduras, kurios geriau kontroliuotu metabolizmo skirtumus. Tai pades mums sukurti geresnius ir patikimesnius eksperimentus."

2014 m. Medicinos naujienos siandien suzinojo, kaip dar viena mokslininku grupe Kembridze, Jungtineje Karalysteje, sukure nauja galinga technika, kuri naudoja viena elementa, kad butu galima nustatyti epigenetinius zenklus, kuriuos gyvenimas palieka musu DNR.

Motinos kraujospudis pries uzsiemima numato kudikio seksa

Neseniai paskelbtame Kinijos tyrime nustatyta, kad motinos kraujospudis pries uzsiemima gali paveikti busimo vaiko lyti. Jei rezultatai yra pakartoti, tai zymi patraukliu atradimu. Kraujospudis gali padeti nustatyti pries kudikio kudikio lytinius santykius. Milijonai ir viena senoji zmona pasakoja apie negimusio vaiko lyti ankstyvuoju nestumu.

(Health)

Placebas, kaip gerai, kaip astmos vaistas, pasakykite pacientams

Kas yra teisus, kai pacientai sako, kad jiems skiriamos tokios pacios reljefo nuo placebos, kaip ju receptiniu vaistu nuo astmos simptomai, tuo tarpu klinikiniai tyrimai rodo, kad tik vaistas turi reiksminga poveiki? Siuos stebetus rezultatus pranese Harvardo universiteto mokslininkai naujausioje NEJM leidinyje ("New England Journal of Medicine").

(Health)