Pasaulinis atsilimas "vargu ar sumazins ziemos mirtinguma"

Vidutine Zemes temperatura praejusi simtmeti isaugo, ir tikimasi, kad per ateinanti simtmeti ji dides. Del to numatoma, kad musu ziemos siluma. Nors daugelis tyrimu teigia, kad tai zymiai sumazins su saltimais susijusiu mirciu skaiciu ziemos menesiais, nauji tyrimai rodo, kad taip nera.
Pasak mokslininku, ziemos menesiais auksta mirtingumo priezastis nera salta temperatura, taigi tiketina, kad visuotinis atsilimas sumazins ziemos mirtinguma.

Svarbiausio tyrimo autorius Patrick Kinney, Kolumbijos universiteto "Mailman School of Public Health" Niujorke, Niujorke, profesoriaus aplinkos sveikatos mokslu profesorius ir jo komanda paskelbia savo isvadas zurnale Aplinkos tyrimo rastai.

Pasak JAV aplinkos apsaugos agenturos (EPA), per pastaruosius 100 metu vidutine Zemes temperatura pakilo nuo 1,4 ° F iki 9,5 ° F. Toks padidejimas jau paskatino pastebimus klimato ir oru pokycius, nes daugelis pasaulio regionu - iskaitant JAV - patiria daznesnes sausras, potvynius ir intensyvias karscio bangas.

Manoma, kad per ateinancius 100 metu Zemes temperatura toliau dides iki 11,5 ° F. Tikimasi, kad tikimasi, kad bus pateikti keli aplinkosaugos ir socialiniai issukiai. Praeityje atliktu tyrimu metu buvo teigiama, kad klimato atsilimas gali buti teigiamas - ziemos metu mirsta maziau.

Taciau prof. Kinney ir jo kolegos su tokiomis isvadomis gincija savo naujausiais tyrimais. Ju analize is 39 JAV ir Prancuzijos miestu temperaturos ir mirtingumo duomenu rodo, kad siltesnis klimatas mazai tiketinas, kad ziemos menesiais sumazes mirtingumas, visu pirma del to, kad salta temperatura tiesiogiai nera atsakinga uz ziemos pertekliu.

Temperatura "nera pagrindinis ziemos perteklinio mirtingumo veiksnys"

Grupes analizeje buvo pateikti 1985-2006 m. Duomenys is 36 JAV miestu, iskaitant Niujorka ir Majami, ir 1971-2006 m. Duomenys is triju Prancuzijos miestu - Paryziaus, Liono ir Marselio.

Mokslininkai ivertino kiekvieno miesto dienos temperaturos ir mirtingumo duomenis, lygindami ziemos menesiais saltesniu miestu mirciu skaiciu su tuo, kas ivyko siltesniuose ziemos miestuose.

Miestai su siltesnemis ziemomis buvo panasus ziemos mirtingumo rodikliai, palyginti su saltesnemis ziemomis, o tai, ko komanda sako, teigia, kad temperatura nera pagrindine ziemos perteklinio mirtingumo priezastis.

"Jei salta temperatura butu tiesiogiai atsakinga uz ziemos mirtinguma, galima butu tiketis ryskesnio santykinio ziemos mirtingumo virsijimo miestuose, kuriuose ziemos ir vasaros temperaturos skirtumai yra didesni arba kur ziemos temperatura yra saltesne", - pazymi autoriai, pridurdamas:

"Musu isvados rodo, kad su saltimi susijusiu mirtingumo sumazejimas po atsilimo klimato gali buti daug mazesnis nei kai kurie mane, tai turetu buti naudinga mokslininkams ir politikos formuotojams, susijusiems su busimomis klimato kaitos poveiki sveikatai ir kuriant atitinkamas prisitaikymo strategijas".

Tyrejai teigia, kad vietoj saltos temperaturos yra keletas kitu veiksniu, del kuriu ziemos menesiais gali padideti mirtingumas.

Jie pazymi, kad gripas yra ziemos mirtingumo rizikos veiksnys, pazymedamas, kad laikas, praleistas patalpose, mokyklu tvarkarasciai, atostogu renginiai, antsvoris, treniruotes ir oro dregmes kiekis gali padidinti gripo ir kitu kvepavimo taku infekciju rizika ziemos menesiais.

Tokiu atveju Prof. Kinney ir jo komanda teigia, kad visuotinis atsilimas gali tureti "mazai naudos", jei tokie veiksniai yra pagrindiniai ziemos mirciu veiksniai.

Tyrimui taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdziui, tyrejai negalejo nustatyti mirties priezasciu ir analizavo duomenis pagal amziu, lyti, tautybe ar ekonomine padeti. "Taigi mes negalejome ivertinti, kiek saltos temperaturos gali skirtis priklausomai nuo tam tikru priezasciu ar gyventoju pogrupiu, kurie gali buti labiau pazeidziami", - pazymi autoriai.

Priesingai nei mineti paskutiniai faktai, geguzes men. Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, paskelbta 2007 m "Lancet" kurioje mokslininkai teigia, kad zema temperatura yra didziausia su klimatu susijusiu mirciu priezastis, zuvo 20 kartu daugiau zmoniu nei karstas oras.

Spartus Ebola lapu juostos bandymas

Gydytojams, dirbantiems atokiose vietovese, netrukus gali buti popieriaus juosteliu testas, kuris pasikeicia spalva, priklausomai nuo to, ar pacientas turi Eboli, geltona karstloka ar denga. Popieriaus juostos bandymas isskiria Ebola, denga ir geltona karstlige. Vaizdo kreditas: Chunwan Yen Naujas testas yra nacionaliniame Amerikos chemijos draugijos (ACS) susitikime, vyksiancioje sia savaite Bostone, MA.

(Health)

Zmones, kurie lengvai sumise, yra labiau tiketini

Jei esate asmuo, kuris yra lengvai isisaknijes, galite rasti komforto, kuri mokslininkai is Kalifornijos universiteto Berkeley pranese siame menesyje paskelbtame zurnalo "Asmenybes ir socialines psichologijos zurnale" internete publikuojamame dokumente: jie teigia, kad vidutinis pasipiktinimas yra geras dalykas, nes tai reiskia, kad jus taip pat gali buti labiau patikimas ir turtingas.

(Health)