Sirdies priepuolio rizika susieta su automobilio nuosavybe ir turima televizija

Remiantis tyrimo, paskelbto Europos sirdies leidinys, turinti automobili ir televizija, yra susijes su padidejusia sirdies priepuoliu rizika, ypac mazas ir vidutines pajamas gaunanciose salyse, o fizinis aktyvumas laisvalaikiu ar darbe zymiai sumazina sirdies priepuoliu rizika issivysciusiose ir besivystanciose salyse.
INTERHEART atvejo kontroles tyrime dalyvavo daugiau kaip 29 000 asmenu is 262 centru 52 salyse Siaures ir Pietu Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Australijoje.
Profesorius Claes Held, Upsalos klinikiniu tyrimu centro ir kardiologijos katedros docentas Upsalos universitetineje ligonineje Svedijoje ir pagrindinis tyrimo autorius paaiskino:

"Iki siol keliuose tyrimuose buvo nagrinejami ivairus fizinio aktyvumo aspektai tiek darbe, tiek laisvalaikiu, atsizvelgiant i sirdies priepuoliu rizika.
Daug jau zinoma apie rysi tarp fizinio aktyvumo ir sirdies ir kraujagysliu rizikos, taciau, be kitu dalyku, sis tyrimas papildo pasauline perspektyva. Tyrimas rodo, kad lengvas ar vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas darbe ir bet koks laisvalaikio fizinio aktyvumo lygis sumazina sirdies smugio rizika, nepriklausomai nuo kitu tradiciniu rizikos veiksniu, taikomu visu amziaus grupiu vyrams ir moterims, daugumoje pasaulio regionu ir salyse, turinciose mazas, vidutines ar aukstas pajamas. Idomu tai, kad sunkus fizinis darbas neapsaugojo nuo sirdies priepuoliu.
Sie duomenys isplecia fizinio aktyvumo svarba ir patvirtina nuoseklu apsaugini fizinio aktyvumo poveiki visu saliu pajamu lygiu, be zinomu tradiciniu rizikos veiksniu, tokiu kaip rukymas, modifikavimo.
Be to, buvo nustatyta, kad automobilio ir televizoriaus nuosavybes, skatinancios sedima elgesi, savarankiskai yra susijusios su sirdies priepuoliu rizika. "

Profesorius Held kartu su kolegomis is JAV ir Kanados istyre 10 043 asmenis, kurie patyre pirmaji sirdies smugi 14 217 sveiku kontrolines grupes zmoniu.
Dalyviai buvo paklausti, ar ju darbas buvo silpnas, paprastai vaiksciojo viename lygyje arba daugiausia vaiksciojo, taip pat kele sunkius daiktus, vaiksciojo i kalna ar sunkiai fizini darba.
Dalyviams buvo prasoma pasirinkti is keturiu kategoriju, susijusiu su ju fiziniu aktyvumu laisvalaikiu:

• Paprastai sedi, pvz., Skaitydami, ziuredami televizoriu ir sededami
• Svelnus pratimas, pvz., Jogos, paprasto pesciuju ir zvejybos
• Vidutinis mankstas, pvz., Vaziavimas dviraciu, lengvas sodas arba vaiksciojimas maziausiai 4 valandas per savaite
• Stiprios pratybos, tokios kaip futbolas, energingas plaukimas ar begimas

Be to, dalyviams buvo klausiama, ar jie turejo automobili, televizoriu, zeme, kompiuteri, radija / stereo ir gyvulius.

Po to, kai komanda pritaike ivairius veiksnius, tokius kaip lytis, salis, pajamos, amzius, alkoholis, rukymas, mityba, sveikata, issilavinimas ir kt., Jie nustate, kad asmenys, kuriu fizinis fizinis darbas buvo 11% mazesnis, gali tureti sirdies priepuoli nei asmenys, kuriu darbas buvo daugiausia sedimas. Asmenims, kuriu darbas buvo vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo, 22 proc. Buvo mazesne rizika, o sunkus fizinis darbas nekeicia rizikos.
Laisvas fizinis kruvis laisvalaikiu sumazino sirdies priepuolio rizika 13%, tuo tarpu vidutinio sunkumo ar sunkus fizinis kruvis sumazino rizika 24%, palyginti su asmenimis, daugiausia sulaukusiais.
Asmenims, turintiems tiek televizoriu, tiek automobili, 27 proc. Padidejo sirdies smugio rizika nei asmenims, kurie neturejo televizoriaus ir automobilio.
Palyginti su vidutinio ir auksto pajamingumo saliu zmonemis, daugiau zmoniu mazas pajamas gaunanciose salyse savo laisvalaikiu uzsieme maziau fizines veiklos ir turejo sedimu darbo vietu.
Tyrejai paaiskina:

"Sie PA fizinio aktyvumo skirtumai buvo ryskesni laisvalaikio veiklai. Tai is dalies galima paaiskinti svietimo ir kitu socialiniu ir ekonominiu veiksniu skirtumais. Be to, tai gali atspindeti kulturos ir klimato skirtumus. subjektas, atliekantis laisvalaikio praleidimo laika atograzu ar karstu klimato zonose, yra mazesnis nei labiau pazemintose pasaulio vietose. "

Pasak mokslininku, visi asmenys turetu buti skatinami dalyvauti kasdieneje vidutinio sunkumo fizineje pratyboje, kad butu uzkirstas kelias sirdies ligoms.
Prof. Held sake:

"Duomenys turi keleta realiu pasekmiu. Viena is pasiulymu gali buti tai, kad salys, kuriose yra mazesnes pajamos, labiau itraukiamos i fizinio aktyvumo skatinima, nes ju visuomene pradeda naudoti daugiau darbo jegos taupymo priemoniu, kad butu isvengta neveiklumo, kuri tai gali padaryti taciau taip pat svarbu skatinti fizini aktyvuma visose pasaulio dalyse ".

Susijusioje ataskaitoje Drs. Emelis Van Craenenbroeck ir Viviane Conraads is Antverpeno universitetines ligonines, Belgija, paaiskina:

"[INTERHEART tyrime] buvo sprendziami du pagrindiniai klausimai: ar skirtingos kasdienes fizines veiklos (darbo ar laisvalaikio) sudedamosios dalys skiriasi nuo ju gebejimo sumazinti AMI (uminio miokardo infarkto) rizika ir, antra, yra potencialus sedimasis gyvenimo budas, pvz., automobilio ar televizoriaus priklausymas, susijes su padidejusia sirdies ir kraujagysliu sistemos rizika? Atsakymas i abu klausimus, atrodo, yra nuosirdus "taip". "

Pasak mokslininku, sirdies smugis buvo sumazintas net asmenims, kurie naudojosi gerokai zemiau siuo metu priimtu veiklos gairiu. Be to, jie pabrezia, kad tai gali buti "ypac naudinga, kai kalbama apie motyvavimo strategijas".
Tyrejai daro isvada:

"Nors laiku ir labai svarbu, Held et al.Lapai gydytojai, turintys didziule uzduoti isversti siuos irodymus i veiksminga prevencine prieziura. Jei norime palaikyti sveika ilgaamziskuma, turetume sustabdyti slaugos pandemija.
Visam laikui fiziskai tinka gyvenimas gali buti vienas is lengviausiu, pigiausiu ir efektyviausiu budu, kaip isvengti vainikiniu arteriju prieziuros skyriaus. "

Parase Grace Rattue