lt.3b-international.com
Sunkus geriamasis amzius gali pagreitinti vyru psichini susilpnejima
Londone vykusio universiteto koledzo moksliniai tyrimai rodo, kad vyru, kurie gere labai vidutinio amziaus zmones, spartesnio psichinio nuosmukio lygis, palyginti su vyrais, vartojanciais lengva ir vidutini alkoholio kieki.
Mokslininkai nustate, kad vyrai vartoja 36 g alkoholio ar daugiau per diena. Tai yra alkoholio kiekis keturiomis-penkiomis 25 ml alkoholio priemonemis arba mazdaug dviem alaus pinti arba du 175 ml vyno stiklainiai, priklausomai nuo stiprumo.
Svinas autorius dr. Séverine Sabia, Universiteto kolegijos epidemiologijos ir visuomenes sveikatos departamento, teigia:
"Daugelis moksliniu tyrimu apie geriamaji gerima ir santyki su atmintimi bei vykdomosios funkcijos yra paremta vyresnio amziaus gyventoju skaiciumi. Musu tyrimas buvo skirtas vidutinio amziaus dalyviams ir teigia, kad sunkus suvartojimas yra susijes su spartesniu vyru kognityvines funkcijos pablogejimu".
Tyrimas ivertina geresniu gerimu iprocius per 10 metu
Paskelbta neseniai internete zurnale Neurologija, tyrime buvo gauti duomenys apie daugiau kaip 5000 vyru ir 2000 moteru, dalyvavusiu Jungtines Karalystes valstybes tarnautoju "Whitehall II" studijoje. Dalyviai nuo 1997 iki 1999 m. Prisijunge studijuoti nuo 44 iki 69 metu.
Ju geriamieji iprociai, atmintis ir vykdomosios funkcijos buvo vertinamos tyrimo pradzioje, o veliau du kartus per 10 metu stebejimo laikotarpi.
Vyresnio amziaus vyrai, kurie gere daugiau nei 36 g alkoholio per diena, atminties sumazejo daug greiciau nei ju kolegos, kurie gere maziau.
Vykdomosios funkcijos testai nustato tam tikrus mastymo igudzius, tokius kaip motyvavimas, demesys ir problemos sprendimas.
Rezultatai parode, kad atminties ir vykdomosios funkcijos nepakankamumo skirtumai tarp vyru, kurie buvo lengvi ar vidutiniskai geri (maziau nei 20 g alkoholio per para), nebuvo.
Taciau vyrai, kurie buvo sunkus girtuokliai (36 g ar daugiau alkoholio per para), patyre atminties ir vykdomosios funkcijos sumazejima, kuris buvo nuo 1,5 iki 6 metu greiciau nei kitose salyse, kuriose nebuvo geri alkoholikai.
Tyrime nemanoma, kad tas pats pasakytina ir apie moteris, nors tai gali buti todel, kad tarp moteru dalyviu nebuvo pakankamai daug alkoholio.
Atminties sumazejimas "gali buti demencijos pirmtakas"
Dr. Simonas Ridley, vadovaujantis pirmaujancios Jungtines Karalystes labdaros Alzheimerio tyrimu Jungtines Karalystes tyrimu tema, teigia:
"Tokio pobudzio stebejimo tyrimai gali buti svarbus nustatant veiksnius, kurie gali tureti itakos atminties sumazejimo ar ligos rizikai, taciau sunku tiksliai nustatyti tokio pobudzio tyrimus".
Jis aiskina, kad nors tyrime dalyvave zmones neturejo demencijos, atminties sumazejimas gali buti ligos pirmtakas, ir mes turime daugiau suzinoti apie sio sumazejimo rizikos veiksnius, kad galetume to isvengti.
Jis pabrezia, kad svarbu toliau investuoti i mokslinius tyrimus, kad galetume suzinoti, kaip geriausiai islaikyti savo smegenis, kai mes amziaus ir uzkirsti kelia ligoms, kurios sukelia demencija, ir priduria:
"Tuo tarpu geriausi duomenys rodo, kad be to, kad negerai per daug, mes galime sumazinti demencijos rizika valgydami sveika ir subalansuota mityba, stebedami musu kraujospudi ir svori ir reguliariai sportuojame".
Sio tyrimo finansavimui padejo Britanijos medicinos tyrimu tarybos, Britu sirdies fondo, JAV nacionalines sirdies, plauciu ir kraujo instituto bei JAV nacionalinio senejimo tyrimo instituto lesos.
Kitame neseniai paskelbtame tyrime Kanados mokslininkai nustate, kad alkoholio vartojimas gali pakenkti regejimui iki 30%, kol mes net nepastebime leistinos ribos.
Klaidos daznai yra lengvai atleistos ar pamirstamos, o tatuiruote veikia kaip nuolatinis priminimas. Zmones kartais keicia savo prota; kai kurie nemegsta tatuiruotes, kuria jie is pradziu mylejo, o kiti nepatenkinti, nes ju senoji tatuiruote pasikeite arba rasalas buvo neryskus. Del kokios nors priezasties, dabar yra imanoma pakeisti nepageidaujama poveiki ir pradeti svaru siferi!
Darbo motinos yra laimingesni ir sveikesni
Amerikos psichologu asociacijos paskelbtoje ataskaitoje matyti, kad motinos, kurios dirba dar vaikus, yra vaikystes ir ikimokyklinio amziaus, yra laimingesni ir sveikesni uz tradicini buvima namuose. Analizuojant duomenis, pradetus 1991 m. Ir apimancius daugiau nei desimtmeti, is Nacionalinio vaiku sveikatos ir zmogaus vystymosi instituto ankstyvojo vaiku prieziuros ir jaunimo pletros tyrimo, Svinas Buehleris, mokslu daktaras, humanitarinio ir seimos studiju profesorius Universitete Siaures Karolina, Greensboro, paaiskino, kad "visais atvejais, kai esama dideliu motinos geroves skirtumu, pavyzdziui, konflikto tarp darbo ir seimos ar vaiko auginimo, palyginimas buvo palankus ne visu etatu dirbanciam ar neveikianciam darbui ... Taciau daugeliu atveju mamos, dirbancios ne visa darbo diena, gerove nesiskyre nuo motinu, dirbanciu visa darbo diena.
