Heparinas - galimas vezio gydymas

Nors krauja mazinantis heparinas jau keleta desimtmeciu buvo naudojamas kraujo kresuliu prevencijai ir gydymui, mokslininkai dabar klausia, ar vaistas gali buti veiksmingas gydant vezi.
Nors dideliu tyrimu rezultatai buvo perspektyvus, McMaster universiteto ir Buffalo universiteto tyreju tyrimas rodo, kad sie tyrimai vis dar nepateikia tiksliu atsakymu i pagrindinius klausimus, susijusius su mazo molekulinio svorio heparinu (LMWH) nauda. veziu sergantiems pacientams. Tyrimas paskelbtas siandien New England Journal of Medicine.
Komentuodamas tos pacios zurnalo numerio redakcines medziagas, tyrejai paaiskina, kad nors heparino poveikis pries kresejima yra gerai nustatytas, spekuliuotas vaistas nuo naviko nera. Todel mokslininkai klausia, ar veziu sergantiems pacientams, kuriems nera kresejimo problemu, turetu buti siulomas vaistas.
2011 m. "Cochrane" apzvalgoje mokslininkai sistemingai laikesi turimu irodymu, kaip pacientai, serganti veziu, gali gauti heparino. Siuo metu komanda buvo pakviesta komentuoti "SAVE-ONCO" tyrima, kuriame dalyvavo 3200 pacientu, serganciu metastazaviais ar lokaliai isplitusiais kietais navikais.
Tyrimo dalyviai, kuriems buvo skiriama chemoterapija, taip pat gavo profilaktine semuloparino doze (labai mazos molekulines mases heparina) viena karta per para mazdaug 3 menesius.
Remiantis sio tyrimo duomenimis, iki siol didziausia emuloparinas neturejo statistiskai reiksmingo poveikio sunkiam kraujavimui ir mirciai, nepaisant zymiai sumazejusio tromboembolijos paplitimo.
Mokslininkai teigia, kad yra maza galimybe isgyventi, atsizvelgiant i irodymus, kad ankstesni tyrimai kartu su kitu neseniai atliktu tyrimu patvirtina ir toliau remia sias isvadas.
Komanda apskaiciavo:

"Jei 1000 veziu serganciu pacientu vartojo profilaktine LMWH doze, mazdaug 30 butu isvengta mirties, 20 butu isvengta kresejimo komplikaciju, o 12 menesiu laikotarpiu ji patirs didele kraujavimo epizoda".

Pasak Dr. Elie Akl, UB medicinos ir biomedicinos mokslu universiteto Medicinos katedros docento ir McMaster universiteto klinikines epidemiologijos ir biostatistikos katedros bei medicinos profesoriaus ir klinikines epidemiologijos ir biostatistikos katedros vedejo Schünemanno, McMaster universitetas, isvados turi prasme pacientams, taip pat kitiems sveikatos prieziuros sprendimus priimantiems asmenims.
Akl ir Schünemann paaiskina:

"Pacientai, kuriems dideles itampos sukelti kasdiene LMWH injekcija, gali isvengti kresejimo komplikaciju hospitalizavimo ir, galbut, pratesti gyvenima, jei jie prisiima didesne kraujavimo rizika ir tolesni gydyma".

Mokslininkai pazymi, kad veziu sergantiems pacientams, kurie islieka optimistiski del ju isgyvenimo galimybiu, reikes susidurti su "tam tikra neapibreztimi", ar ju vezio stadija ir rusis yra susijusios su LMWH galimu isgyvenimo nauda.
Anot Aklo ir Schünemanno, reikalingi tolesni tyrimai, siekiant nustatyti, kurie veziu sergantieji pacientai labiausiai gautu naudos, ir sis isgyvenimo naudos dydis, ir jei si nauda yra tinkama veziui, kuris netinkamai reaguoja i kitus gydymo budus. Akl ir Schünemann siekia issamiai isnagrineti paskelbtus tyrimus (atskira pacientu duomenu metaanalize), kad istirtu siuos klausimus.
Autorius: Grace Rattue