lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Kaip antidepresantai veikia moralini sprendimu priemima?

Moralinio sprendimu priemimo eksperimente zmonems, vartojusiems antidepresanta citaloprama, labiau tiketina sumoketi pinigus, kad butu isvengta zalos tiek patys, tiek kitiems asmenims, negu kontroliuojantiems asmenims, kuriems buvo skiriamas placebas.
Eksperimento metu "sprendimus priimantys asmenys" galejo moketi pinigus is skirtos sumos, kad uzkirstu kelia save arba ju "gaveja".

Naujojo tyrimo mokslininkai is Londono universiteto koledzo ir Oksfordo universiteto - tiek Jungtineje Karalysteje - isbande, kiek zmones norejo skausma patys ar kiti mainais uz pinigus.

Neuromediatoriu serotoninas ir dopaminas ankstesniuose tyrimuose buvo susije su agresyviu ir antisocialiu elgesiu. Kaip kelis dazniausiai diagnozuojamus psichiatrinius narkotikus, didinant siu neuromediatoriu lygi, mokslininkai palygino, kaip i narkotiku, del kuriu padideja serotonino kiekis (citalopramas), poveikis moraliniam sprendimui skiriasi nuo vaisto, kuris didina dopamino koncentracija (Parkinsono vaisto levodopa )

Tyrimui, kurio rezultatai paskelbti zurnale Dabartine biologija, tyrejai idarbino 175 sveikus suaugusiuosius - 89 is ju buvo atsitiktinai atrinkti, kad gautu citaloprama arba placeba, o 86 - levodopa arba placeba.

Eksperimento metu dalyviai taip pat buvo atsitiktinai priskirti "sprendimo" ar "gavejo" vaidmeniui. Dezoderiai ir imtuvai buvo anonimiskai suporuoti - sprendejai nezinojo, kas ju imtuvas buvo ir atvirksciai.

Eksperimento pradzioje visiems dalyviams buvo suteikti "siek tiek skausmingi" elektros smugiai, kurie atitiko kiekvieno dalyvio skausmo slenksti.

Sprendimus, kuriuos prieme sprendimai, susije su sukretimais, kuriuos jie patys patys gaus, taip pat del ??soku, kuriuos butu padaryta gavejui. Sprendejai ir imtuvai buvo skirti tam, kad tyrejai gautu vienoda skaiciu soku, taciau sprendimus priimantys asmenys galejo sumoketi pinigus is paskirtos sumos, kad butu uzkirstas kelias patiems ar gavejui buti sokiruoti.

Sprendejai buvo patalpinti i patalpas su kompiuterio terminalu. Per 170 bandymu dalyviams buvo siulomi skirtingi elektros smugiu, kainuojanciu ivairias pinigu sumas, suma, ne daugiau kaip 20 smugiu ir apie 30 USD uz bandyma.

Sprendziantys asmenys zinojo, kad jokie ju priimti sprendimai nebus atskleisti gavejui. Taigi tokie sprendimai turejo galimybe suklaidinti imtuvus, nebijodami teismo ar kersto.

Levodopos grupe "labiausiai tiketina, kad sukels sukretimu kitiems"

Siame eksperimente dalyviai, kurie gavo placebas, vidutiniskai mokejo 55 centus uz soka, kad isvengtu zalos sau ir 69 centus vienam smugiui vidutiniskai, kad butu isvengta zalos kitiems.

Taciau dalyviai, kurie gavo citaloprama, buvo labiau atidus, kai atejo i zala, parodydami nora moketi vidutiniskai 94 centus uz soka, kad isvengtumete zalos ir 1,14 JAV dolerio uz soka, kad isvengtumete zalos kitiems.

Autoriai teigia, kad tyrimo metu zmones, vartoje citaloprama, patyre 30 maziau krentanciu ir 35 soku kitiems zmonems, palyginti su placebo grupe.

Priesingai, dalyviai, vartoje levodopa, apskritai nenorejo daugiau moketi uzkirsti kelia sukretimams kitiems, uzkirsti kelia sukretimams. Jie moketu vidutiniskai 55 centus uz smugi, kad neleistu sau ir kitiems nukenteti.

Vidutiniskai levodopos grupe tyrimo metu kitiems sukele dar 10 sukretimu, negu kontroline grupe. Autoriai taip pat pranesa, kad levodopos dalyviai prieme sprendimus greiciau ir maziau linke duoti streiku imtuvams nei dalyviai, kurie gavo placeba.

Ankstesniame eksperimente, ta pati tyrimo grupe nustate, kad zmones buvo labiau atsilike, kai atejo i skauda kitus, o ne tada, kai buvo padaryta zalos sau. Sis elgesys, zinomas kaip "hiper-altruizmas", taip pat buvo pastebetas siame tyrime, nes dalyviai dazniausiai labiau linke paimti elektros smugius save priskyre kitiems dalyviams pelnui.

"Musu isvados turi itakos galimoms antisocialinio elgesio gydymo linijoms, nes jos padeda suprasti, kaip serotoninas ir dopaminas daro itaka zmoniu norui zaloti kitus asmeniskai", - sako svino autorius dr. Molly Crockett.

"Mes parodeme, kad daznai numatyti psichiatriniai vaistai itakoja moralinius sprendimus sveikiams, kelia svarbius etinius klausimus apie tokiu vaistu vartojima".

Taciau Dr Crockett teigia, kad sie vaistai gali tureti skirtinga poveiki psichiatrijos pacientams, palyginti su sveikais zmonemis. "Norint nustatyti, ar sie narkotikai itakoja moralinius sprendimus zmonems, kurie juos vartoja del medicininiu priezasciu, reikia daugiau tyrimu", - daro isvada.

Marihuanos vartojimas yra susijes su sirdies ir kraujagysliu komplikacijomis ir mirtimi

Marihuanos vartojimas yra susijes su sirdies ir kraujagysliu komplikacijomis ir mirtimi

Neigiamas marihuanos poveikis galvos smegenims buvo placiai paplites. Dabar Amerikos sirdies asociacijos leidinyje paskelbti nauji tyrimai rodo, kad vaisto vartojimas taip pat gali padidinti sirdies ir kraujagysliu komplikaciju rizika ir netgi sukelti mirti, ypac jauniems ir vidutinio amziaus suaugusiems.

(Health)

Jusu partneris gali paveikti jusu mikrobioma, sakoma tyrime

Jusu partneris gali paveikti jusu mikrobioma, sakoma tyrime

Gyvenimas su musu reiksmingais kitais gali pakeisti musu mikrobioma, taciau tai tik tam tikra prasme. Galu gale, musu mikrobu profiliai paprastai palaiko savo "spauda", nepaisant to, kad bakterijos isikrauna ir isjungia. Nauji tyrimai rodo, kad poros, gyvenancios kartu, keicia bakterijas, taciau ju mikrobiomos islieka individualizuotos.

(Health)