Kaip pertraukiamas badavimas gali padidinti svorio kritima

Nustatyta, kad pertraukiamuoju badu, neapsiribojant bendra kaloriju suvartojimu, sumazeja svoris ir pagereja medziagu apykaita. Naujas tyrimas medzioja molekulinius mechanizmus, kurie yra sie fiziologiniai privalumai.
Pasninkas su pertraukomis turi keleta naudos sveikatai, bet kodel?

Musu siuolaikinis gyvenimo budas, kartu su ilgesnemis prabudimo valandomis, reiskia, kad nuolatinis badavimo laikas miego metu nuolat mazejo. Tai, kartu su prastos kokybes Vakaru mityba ir daugiau laiko praleidus sedimuosius, zymiai padidino nutukimo ir medziagu apykaitos ligos paplitima.

Pastaraisiais metais pasninkas parode, kad jis teikia daug naudos sveikatai.

Daugelis klinicininku tikisi, kad pakeisdami pasninko aspektus, pvz., Kaip ilgai pasimatysite, ka valgysite tarp valgyklu, o kada greitai - gali buti imanoma kurti kovos su nutukimu ir medziagu apykaitos sutrikimu metodus.

Periodinio bado kilimas

Manoma, kad pertraukiamuoju badu pasidalinama daug naudos sveikatai, kai ilgeja badavimas. Pavyzdziui, buvo irodyta, kad jis sumazina oksidacini stresa ir uzdegima.

Kiti tyrimai parode, kad tarpinis badavimas padidina jautruma insulinui ir apsaugo nervines lasteles nuo tam tikru rusiu zalos. Tai taip pat gali suletinti senejima ir sumazinti su amziumi susijusiu ligu rizika.

"Pertraukiamas badavimas be kaloriju vartojimo sumazinimo gali buti prevencinis ir terapinis poziuris i nutukima ir medziagu apykaitos sutrikimus".

Studijos bendraautorius Kyoung-Han Kim

Del siu ir kitu, neseniai atliktu tyrimu, tapo vadinama "dieta 5: 2", kuri apima 5 dienas normalaus valgio ir 2 dienas po valgio.

Yra irodymu, kad pertraukai ribojamas kaloriju kiekis, taciau vis dar neaisku, kokiais mechanizmais jis naudingas. Neseniai Kanados Ontarijo universiteto Toronto universiteto Laboratorines medicinos ir patofiziologijos departamento vadovaujama moksline grupe Hoon-Ki Sung - pradejo ieskoti nepertraukiamo pasninko gaubto.

Tyrinedami molekulinius pokycius, galincius sustiprinti periodini badavimo poveiki, ju rezultatai paskelbti sia savaite zurnaleLasteliu tyrimai. Ypatingas demesys buvo ruduju ir baltuju riebalu vaidmenis.

Skirtumas tarp rudos ir baltos spalvos riebalu

Baltymu riebalai yra butini, norint issaugoti energijos pertekliu ir atpalaiduoti lipidus, kai kyla poreikis. Taciau jis taip pat yra susijes su nutukimu ir 2 tipo cukriniu diabetu. Kita vertus, rudieji riebalai nudegina energija ir yra siulomi kaip potencialus kandidatai nutukimo ir medziagu apykaitos ligu gydymui.

Naujausi tyrimai parode, kad tam tikromis aplinkybemis baltieji riebalai gali buti paverciami ruda (kartais ir smelio) riebalais. Sis procesas, vadinamas "bulviu", yra tiriamas kaip potenciali priemone sumazinti nutukima.

Dabartiniam eksperimentui komanda priskyre pelems i dvi grupes: periodine pasninkavimo grupe ir kontroline grupe. Buvusioms grupems 1 diena nebuvo maistas, o veliau buvo maitinamas dar 2 dienas. Pastaroji grupe buvo maitinama kasdien. Tyrimas truko 16 savaiciu.

Galutinis pradedantiesiems skirtas trumpalaikio badavimo vadovasCia mes nuodugniai isnagrinesme pertrauku badavima, jo nauda ir rizika.Skaityti dabar

Per 4 menesiu laikotarpi abu peliu grupes suvartojo toki pati kieki kaloriju; pertraukiancios nevalgiusios grupes nariai sugebejo pasivyti savo 2 dienas valgyti. Iki tyrimo pabaigos periodiskai pasibaigiancios nevalgiusios grupes peliu svoris buvo zymiai mazesnis nei kontrolines peles.

Tyrejai taip pat nustate, kad tarpiniu gastrito grupeje gliukozes metabolizmas buvo stabilesnis, o jautrumas insulinui padidejo lyginant su kontroliniais.

Taip pat buvo ir kitu reiksmingu skirtumu, tokiu kaip tai, kad periodiskai pasninkuojancios peles turejo sveikesne kepenu, kuriuose buvo maziau lipidu.

Svarbu pastebeti, kad tarpiniu nenuostoliu grupiu pelems buvo mazesnis baltuju riebalu kiekis, nes jis buvo paverciamas rudaisiais riebalais.

Galbut stebetinai, kai komanda atliko panasu eksperimenta su nutukusiais pelemis, jie nustate tokius pat pranasumus po tik 6 savaiciu trukmes pasninko.

Pasninkas, imunine sistema ir rudieji riebalai

Be to, komanda norejo suvokti fiziologinius ir medziagu apykaitos pokycius, kuriais grindziama pertraukiamosios pasninkavimo grupes nauda, ??ypac baltuju riebalu lasteliu rudos.

Panasu, kad pokyciai, susije su imunitetu susijusiais genu keliais riebalu lastelese, yra pokyciu pagrindas.

Visu pirma, pasninkavimo laikotarpiu padidejo kraujagysliu augimo faktorius, kuris padeda formuoti kraujagysles ir sukelia priesuzdegiminius makrofagus. Priesuzdegiminiai makrofagai skatina riebalu lasteles deginti riebalu atsargas ir sukuria siluma - ir, kaip rodo pavadinimas, sumazina uzdegima.

"Ispudingai, sie kraujagysliu lasteliu augimo pasekmes ir pasekmes imuniteto pasikeitimams pasireiskia net po vieno 24 valandu pasninkavimo ciklo ir visiskai pasikeicia, kai peles pradeda valgyti dar karta."

Tyrimo bendrai autorius Yun Hye Kim

Mokslininkai nori, kad butu tesiami tyrimai del periodinio badavimo; yra keletas klausimu, i kuriuos jie noretu atsakyti.

Pavyzdziui, sunku ekstrapoliuoti idealu nutukimo laika nuo peliu iki zmoniu, todel reikes atlikti daugiau klinikiniu darbu. Taip pat reikia nustatyti, kiek ilgai teigiamas poveikis pasireiskia, kai pasibaigia mityba.

Ateityje darbu mechanizmu tyrimas po periodinio badavimo gali padeti pritaikyti nutukimo ir medziagu apykaitos sutrikimu, pvz., 2 tipo diabeto, gydymo programas. Atsizvelgiant i siu salygu paplitima Jungtinese Amerikos Valstijose, rezultatai nekantriai laukiami.