Kiek ilgai trunka menopauzes simptomai?

Turinys

1. Kada prasideda menopauze?
2. Simptomai
3. Gydymo galimybes
4. Kas vyksta po menopauzes?

Menopauze yra naturalus biologinis ivykis, rodantis moters sugebejima dauginti. Tai atsitinka paskutinio menesio pabaigoje. Medikamentai manoma, kad menopauze pasireiskia praejus 12 menesiu po paskutines moters menstruaciju.

Menopauze yra normalus moters gyvenimo, kaip ir brendimo laikotarpis. Nors moteris gali patirti daug simptomu, kai ji eina per menopauze, tai nera liga ar bukle. Kiekviena moteris menopauze patiria skirtingai, nors yra daug bendru simptomu.

Kada prasideda menopauze?

Karscio bangos yra daznas menopauzes simptomas ir vyksta daugiausia moters virsutineje kuno dalyje.

Nors menopauze apibreziama kaip prasidedanti praejus vieneriems metams po paskutinio jo laikotarpio pabaigos, moteris gali pradeti simptomus anksciau.

Pasak "Mayo" klinikos, vidutinis amzius, iki kurio moteris pasiekia menopauze Jungtinese Amerikos Valstijose, yra 51 metai. Taciau sis amziaus diapazonas skiriasi.

Menopauze gali atsirasti anksti, kai moteris yra 40 metu amziaus ar veliau, kai ji yra 50 metu amziaus.

Menopauzes simptomai daznai trunka daugeli metu. Jie gali prasideti daugeli metu iki menopauzes, ir jie daznai tesiasi po metu.

Desimt pagrindiniu menopauzes faktuSpustelekite cia 10 svarbiu dalyku, kuriuos reikia zinoti apie menopauze.Skaityti dabar

Simptomai

Menopauzes simptomai paprastai prasideda, kai moters estrogeno kiekis pradeda mazeti. Tai paprastai vyksta 3-5 metus pries pradedant menopauze. Tai zinoma kaip perimenopauze.

• Nereguliarios menstruacijos: Kadangi estrogeno kiekis sumazeja, moters menstruacinis ciklas gali pasikeisti. Ji gali praleisti laika arba patirti ilgesni laika tarp laikotarpiu. Menstruacijos taip pat gali buti sunkesnes arba lengvesnes nei anksciau.
• Maksties sausumas: Mazejantis estrogeno kiekis gali sukelti maksties tepimo pasikeitima ir mazejima. Kai tepimas sumazeja, maksties audiniai taip pat tampa plonesni. Tai gali sukelti skausma lytiniu santykiu metu, o moteris taip pat gali patirti maksties uzdegima.
• Sumazejes vaisingumas: Kadangi estrogeno kiekis sumazeja perimenopauzei, moteris tampa sunkiau pastoti. Kai moteris pasiekia menopauze, jos kunas neleidzia kiausiniu. Tai reiskia, kad ji nebegali pastoti.
• Svorio priaugimas: Moteriskasis metabolizmas menopauzeje linkes suletinti, ir ji gali staiga priaugti svori, ypac aplink vidurius. Sis svorio padidejimas gali atsitikti be moters, keiciancios jo mityba ar fizini kruvi.
• Karscio bangos: Hormonu koncentracijos svyravimai gali sukelti karscio bangos arba staigus silumos ir paraudimo jausmas. Sie blyksimai gali buti lengvi, vyksta pirmiausia moters virsutineje kuno dalyje arba jie gali plisti visame kune. Karstos bangos gali trukti nuo keliu sekundziu iki daugybes minuciu.
• Naktinis prakaitavimas: Nakties prakaitavima sukelia karscio pojuciai, kurie atsiranda miego metu ir gali sukelti toki intensyvu prakaitavima, kad jie atsibunda moteris.
• Silpna nuotaika Kai kurios moterys gali patirti nuotaikos pokycius menopauzes metu. Tai gali buti del hormoniniu pokyciu, taciau taip pat gali pablogeti bendrosios gyvenimo salygos, kurios paprastai atsiranda aplink menopauzes laika. Silpna nuotaika taip pat gali buti susijusi su nuovargio jausmu del miego sutrikimu arba del vaisingumo praradimo.
• Nemiga miega: Menopauze daznai apsunkina miega. Daugelis moteru mano, kad miego sutrikimai dazniau pasireiskia menopauzes metu. Trikdziai gali buti arba negali buti susije su nakties pratimais.
• Demesio problemos: Daugelis moteru mano, kad turi problemu sutelkiant demesi, o menopauze gali buti sunkiau prisiminti. Mokslininkai nera tikri, ar tai susije su estrogeno kiekio mazejimu ar senejimu.
• Odos ir plauku slinkimas: Extreme hormonu koncentracijos svyravimai gali sukelti odos plona susidaryma. Kai kurios moterys gali patirti plauku slinkima.
• Slapimo daznis ir slapimo nelaikymas: Mazdaug menopauzes moterys gali patirti slapimo pokycius del susilpnejusiu raumenu, kurie kontroliuoja dubens dugna.

Gydymo galimybes

Su hormonu pakaitine terapija galima sumazinti kai kuriuos menopauzes simptomus ir sumazinti kaulu netekimo rizika.

Pati menopauze nereikalauja jokio gydymo, taciau daugelis moteru siekia palengvinti ju simptomus. Jie gali noreti uzkirsti kelia tam tikriems senejimo poveikiui sveikatai, kurie daznai buna mazdaug tuo metu, kai prasideda menopauze.

Daugelis moteru mano, kad estrogenu terapija yra veiksmingiausia priemone, leidzianti susvelninti menopauzes karscio bangos. Gydytojai daznai nurodo maziausia estrogeno doze, kuri gali palengvinti simptomus. Kartais progestinas taip pat reikalingas.

Be salutiniu karscio blyksciu, hormonu pakeitimo terapija (HRT) gali padeti uzkirsti kelia kaulu praradimui ir osteoporozei.

Tyrimai yra skirtingi, ar ZT naudinga apsaugant nuo sirdies ligu. Kai kurie teigia, kad mazos estrogeno dozes gali apsaugoti nuo sirdies ligos, jei jos pradedamos per 5 metus nuo menopauzes.

Yra daugybe kitu gydymo budu, kurie palengvina simptomus ir uzkerta kelia senejimo problemoms. Funkcijos apima:

• Vaistu nuo karscio bangos gydymas: Nedideles dozes antidepresantu ir kai kurie vaistai nuo traukuliu gali sumazinti karscio bangos. Mazas doziu antidepresantas gali ne tik padeti valdyti karscio pojucius, bet ir padeti moterims susidoroti su nuotaikos pokyciais, kurie vyksta ir menopauzeje.
• Maksties estrogenas: Maginalinis estrogenas padeda atleisti nuo nepatogios maksties sausuma, kuri sukelia estrogenu kiekio sumazejimas, yra menopauze. Estrogenas gali buti vartojamas tiesiai i maksti per krema, tablete ar iterpta zieda. Vaginaliniai audiniai absorbuoja tik pakankamai estrogeno, kad sumazintu sausuma ir diskomforta lytiniu santykiu metu. Tai taip pat gali padeti slapimo problemoms, kurios atsiranda per si laika.
• Vaistai, uzkertantys kelia osteoporozei: Kadangi kaulu tankis pradeda mazeti menopauzes metu, kai kurie gydytojai skiria vaistus, kad isvengtu sio kaulu tankio praradimo.

Kada pamatyti gydytoja

Menopauze nera neatideliotinos medicinines pagalbos priezastis, taciau moteris turetu reguliariai apsilankyti profilaktines sveikatos prieziuros metu nuo perimenopauzes.

Apie perimenopauze dauguma gydytoju rekomenduoja tam tikrus sveikatos patikrinimus, pvz., Kolonoskopija, mammograma ir tam tikrus kraujo tyrimus.

Moteris neturetu stengtis kreiptis i gydytoja ir patarti kovoti su menopauzes sutrikimu simptomais. Jei po menopauzes atsiranda maksties kraujavimas, moteris turi kreiptis i gydytoja.

Kas vyksta po menopauzes?

Kiausidziu vezio rizika padideja po menopauzes.

Po menopauzes padideja kai kuriu sveikatos sutrikimu rizika.

Jie apima:

• Sirdies ir kraujagysliu ligos: Kadangi sumazeja estrogeno kiekis, padideja sirdies ligos rizika.
• Osteoporoze: Osteoporoze yra bukle, del kurios kaulai silpneja, todel padideja kaulu luziu rizika. Pirmuosius metus po menopauzes moterys labai greitai praranda kaulu tanki. Tai didina osteoporozes ir susijusiu luziu rizika.
• Tam tikros vezio formos: Kruties ir kiausidziu vezio rizika padideja po menopauzes. Priezastys skiriasi, bet tai gali buti del senejimo, hormonu pokyciu, susijusiu su menopauze, ir HRT, jei jie vartojami.

Be siu pavoju, dauguma moteru ir toliau megaujasi sveikata, jei jie palaiko savo sveikata sveikai valgydami, sportuodami, islaikydami sveika svori ir reguliariai pasitikedami gydytoju.

Kiausidziu vezio simptomai

Kiausidziu vezys turi kelis pozymius ir simptomus, panasius i menopauzes simptomus.

Sie simptomai linke atsirasti tik tada, kai vezys plinta, o dazniausiai pasitaikantys simptomai sutampa su menopauzes simptomais.

Jie itraukia:

• Skubus ar daznas slapinimasis
• Nuovargis
• Skausmas lytinio akto metu
• Menstruaciniai pokyciai

Jei moteris patiria bet kuri is siu simptomu, be nugaros skausmo, nugaros skausmo, skrandzio sutrikimu ir pilvo patinimas del svorio, ji turetu pasitarti su gydytoju. Sie simptomai nebutinai rodo kiausidziu vezi, nes jie gali kilti del kitu salygu.