Kaip miegas padeda mums prisiminti ir pamirsti tuo paciu metu

Ar galime ir mokytis, ir neismanyti miego metu? Naujas tyrimas rodo, kad mes galime. Tyrimai rodo, kad abu procesai ivyksta skirtingu miego faziu metu.
Pagal naujus tyrimus, kai mes miegame, musu smegenys isvalo nepageidaujamus prisiminimus ir padeda mums formuoti naujus.

Musu smegenys turi sugebejima sugalvoti kurybiskus problemu sprendimus, kai mes siek tiek galvojame apie juos ir, kai kurie mano, mokydami naujus dalykus, kol mes poilsio.

Dauguma puikiu darbu, kuriuos atlieka musu smegenys, yra nematomi, o kas vyksta po gaubtu, jau ne maziau kaip du pastaruosius metus susirgo neurologai.

Tai yra zinomas faktas, kad miegas ir atmintis yra glaudziai susije. Pavyzdziui, tyrimai parode, kad neuroplasticity - tai yra smegenu galimybe atsekti naujus rysius tarp neuronu ir kurti naujus budus, leidziancius mums ismokti naujos informacijos - labai priklauso nuo miego. Miego metu musu sinapses atsipalaiduoja ir atgauna savo plastiskuma.

Nepaisant kai kuriu siu tyrimu, kuriuose teigiama, kad musu smegenys gali mokytis miegoti, prieinama moksline literatura rodo ivairius rezultatus. Kai kuriuose tyrimuose pavyko pateikti irodymus sios teorijos naudai, o kiti - ne.

Stai kodel Paryziuje isikurusi mokslininku grupe, Prancuzija, nusprende issamiau isnagrineti, ar mokymasis vyksta miego metu. Jie hipoteze, kad galbut priezastis, kodel skirtingi tyrimai sukele skirtingus rezultatus, yra tai, kad jie studijavo skirtingus miego fazes, kuriu kiekvienas skirtingai veikia mokymosi gebejimus.

Tyrejus is "École Normale Supérieure" (ENS) ir Paryziaus Dekarto universiteto vadovavo profesorius Sid Kouider, laboratorijos "Smegenu ir samones" vadovas, ENS - ir isvados buvo paskelbtos zurnale "Nature Communications".

Thomas Andrillon, Ph.D. is "ENS" departamento "Cognitives" departamentas, yra pirmasis ir atitinkamas tyrimo autorius.

Studijuoti skirtingus miego etapus

Noredami isbandyti savo hipotezes, dr. Andrillon ir komanda grojo garsu seka iki 28 dalyviu, kol jie miega. Miego metu smegenu veikla buvo stebima elektroencefalogramos (EEG) pagalba, kuri uzfiksuoja smegenu elektrini aktyvuma.

Naudodami EEG rodmenis, dr. Andrillon ir jo kolegos paziurejo i tris miego fazes: greito akiu judesio (REM) miega; lengvas ne REM (NREM) miegas; ir gilus NREM miegas.

Kaip miegas padeda mums prisiminti ir pamirsti tuo paciu metuNaujajame tyrime nustatoma smegenu zona, atsakinga uz nauju igudziu mokymasi ir parodo, kaip tai gali paveikti blogas miegas.Skaityti dabar

REM miegas sudaro apie 25 procentus bet kurio miego ciklo, kuris vyksta praejus 70-90 minuciu po to, kai asmuo miega. Panasiai, NREM miegas taip pat turi keleta mazgu. Del skirtingu smegenu bangu, susijusiu su siais skirtingais miego fazemis, EEG gali nustatyti, kada zmogus praeina per tam tikra miego faze.

Blogas miegas didina Alzheimerio smegenu baltymusSuzinokite, kaip blogas nakties miegas gali padidinti dvieju baltymu, susijusiu su Alzheimerio liga, lygi.Skaityti dabar

Be to, EEG taip pat gali nuspresti, ar smegenys reaguoja i nauja garsine informacija ar jau zinota informacija.

Mokslininkai istyre EEG duomenis. Jie taip pat paprase dalyviu, pabude, atpazinti garsus, kuriuos jie grojo, kol miega, o komanda ismegino savo mokymosi rezultatus serijose.

Galiausiai dalyviai pakartotinai grojo kai kurias tas pacias garso sekas, megindami suzinoti, kaip lengvai jie is naujo isgirdo anksciau jiems pateikta informacija.

Kai kurie etapai padeda mokytis, kiti ji slopina

Apskritai tyrimas parode didelius miego faziu skirtumus. Kai dalyviai girdejo garso seka REM miego ar sviesos NREM miego metu, jie galejo geriau atpazinti garsus. Priesingai, kai jie buvo veikiami nauji garsai gilus NREM miego metu, jie budavo gerokai blogesni pripazindami testus, kai pazadejo.

Siuos duomenis patvirtino EEG zymenys. Ir nenuostabu, kad eksperimentai parode, kad gilus NREM miego metu smegenys, atrodo, ne padeda mokytis, bet ir ja slopina.

Po atsibudimo ne tik dalyviams sunku atpazinti garsus, kurie buvo jiems zaisdami, o miego metu, taciau jiems taip pat sunkiau (is naujo) suzinoti juos nei visiskai nauji garsai. Todel gilus NREM miego vaidmuo, atrodo, yra sustabdyti ankstesni mokymasi.

Kalbedamas su Medicinos naujienos siandien apie tyrimo rezultatus, pirmojo tyrimo autorius sake:

"[Didziausias netiketumas atsirado del galvos smegenu gebejimo neisgirsti. Taigi atrodo, kad miego metu mes galime arba formuoti naujas atmintines, mokytis ar atlikti atvirksciai: slopinti prisiminimus ir isgirsti".

Isvados yra reiksmingos, nes padeda suderinti dvi anksciau priestaringas teorijas. Viena teorija, kuria remiasi tyrimo autoriai, rodo, kad miego pagrindine funkcija atmintyje yra sustiprinti naujai igyta informacija. Kita teorija mato miega kaip buda, kaip pasalinti nereikalinga informacija, kuri kitu atveju sugrazintu ir apgintu musu smegenu pajegumus.

Paklaustas apie galimus mechanizmus, galincius paaiskinti isvadas, dr. Andrillon nurode neuromoduliacini acetilcholina kaip galima pagrindini veikeja.

"Idomu tai, kad sviesos NREM miego metu susidariusios atminties buvo istrintos, kai pabegeliai pereina i gilu NREM miega. Mes interpretuojame si pasikeitima kaip poveiki smegenu chemijai miego metu", - sake jis. MNT.

"Is tikruju, miegui budingi dideli neuromodulatoriu koncentracijos pokyciai", - tese jis."Visu pirma acetilcholinas yra didelis tiek budejimo, tiek REM miego metu, bet yra mazas giliai NREM miego metu".

"Labai svarbu, kad acetilcholinas gali moduliuoti sinaptini plastiskuma. Dideleje koncentracijoje tam tikros atminties aktyvacija lems jos sustiprejima (del padidejusio sinontiniu kontaktu tarp nervu stiprumo)." Mazoje koncentracijoje atsiras atvirkstine ", - paaiskino Dr Andrillon.

Remiantis tuo, galimas busimu moksliniu tyrimu kryptis "nukreiptu i tikslius mokymosi ir neuzinojimo mechanizmus miego metu [sutelkiant demesi i] modeli, kuriame neuromoduliatorius acetilcholinas atlieka pagrindini vaidmeni nustatant smegenu gebejima mokytis ar neuzinoti".