Hypervigilance: ko jums reikia zinoti

Turinys

1. Kas tai?
2. Simptomai
3. Priezastys
4. Gydymas

Hipervigilansas yra padidejes budrumas, kuri lydi elgesys, kurio tikslas - isvengti pavojaus. Bet kokie yra jo pagrindiniai simptomai ir kaip ji galima gydyti?

Zmones gali supainioti pasipriesinima paranojoje, nes zmogus, turintis hipervigilancija, gali parodyti tam tikra elgesi, kuris atrodo paranojiskas. Taciau tarp siu salygu yra skirtumu.

Supratimas apie hipervigilancija gali padeti zmonems pasiekti tinkama pagalba ir geriau valdyti ju simptomus. Siame straipsnyje nagrinejami hipervigilancijos simptomai, priezastys ir gydymas.

Kas yra hipervigilancija?

Turedami savo jausmus didelio budrumo reiskia, kad zmones, turintys hiperviganiskuma, daznai jaucia, kad gresme yra arti.

Zmones, kuriems pasireiskia hipervigilansas, neiprastai jautriai reaguoja i aplinka ir aplinkinius zmones.

Tai nera bukle savaime, bet elgesio budas, kuri gali sukelti trauma ar pagrindine psichines sveikatos problema.

Kai kas nors isgyvena hipervigilancija, ju pasamone nuolat laukia pavojaus. Del to ju jausmai yra didelio budrumo, pasirenge nustatyti ir reaguoti i bet koki pavoju.

Situacijos, kurias jie bando pastebeti, gali buti:

• fizinis pavojus
• trauminio ivykio pakartojimas
• kazkas negerai santykiuose

Sis ypatingas budrumas reiskia, kad zmones, kuriems yra hipervigantai, jauciasi ir veikia taip, tarsi visada kyla gresme uz kampo.

Paprastai jie neatsako i tikraja gresme. Veikiau ju smegenys pernelyg ikvepia ir reaguoja i savo jausmus.

Hipervigilancija gali buti simptomas:

• potrauminis streso sutrikimas (PTSS)
• nerimas
• kitos psichines sveikatos salygos

Hypervigilance vs paranoja

Kaip elgiasi zmones, kai jie patiria hipervigilancija, gali atrodyti panasus i paranoja. Taciau tarp dvieju psichiniu busenu yra svarbiu skirtumu:

• "Delusion" ar "saugojimas": Paranojoje zmones turi specifiniu, neteisingu isitikinimu, kad tam tikri zmones ar dalykai gali juos gauti. Vis delto zmones, kuriems pasireiskia hipervigilansas, neturi jokiu fiksuotu isitikinimu del konkretaus dalyko. Jie nera apgaulingi, bet tik labai atsargus.
• Dabar vs ateityje: Paranojoje zmones klaidingai isitikine, kad kazkas ar kazkas bando pakenkti jiems dabar, dabar. Labai atsargiai zmones ateityje laukia to, kas blogai vyksta.
• Nepakankamas supratimas ir supratimas: Paranojoje zmones nezino, kad jie kencia nuo ligos ir gali manyti, kad ju mintys yra tiesa. Labai atsargiai zmones daznai supranta, kad objektyvi priezastis nera tikslinga, bet sunku atsipalaiduoti.

Simptomai

Yra keletas fiziniu hipervigilancijos simptomu, taciau dauguma ju yra elgesio sutrikimai. Zemiau nagrinejami fiziniai pozymiai ir elgsenos, kuriuos gali parodyti zmones, kuriems pasireiskia hipervigilansas.

Fiziniai simptomai

Kai kurie fiziniai hipervigilancijos simptomai yra prakaitavimas, greitas kvepavimas ir issiplete moksleiviai.

Ne visi, kuriems pasireiskia hipervigilancija, rodo fizinius pozymius, taciau kai kurie tai daro.

Kai zmones parodo fizinius simptomus, jie gali apimti:

• issiplete vyzdziai
• kvepuoja labai greitai
• atrodo neramus
• prakaitavimas
• turintys greita sirdies plakima

Elgesio simptomai

Tai, kaip asmuo elgiasi, kai patiria pasitikejima savimi, gali skirtis. Taciau yra keletas iprastu elgesio rusiu, daznai pasitaikanciu.

Zmones, kurie serga labai atsargiai, gali:

• nuolat tikrinti savo aplinka ir sunku sutelkti demesi i pokalbius
• buti lengvai nustebintas ir sokti ar saukti tuo, ka jie staigiai girdi ar mato
• pernelyg reaguoti i tai, kas vyksta aplink juos taip, kad gali atrodyti priesiskas
• rasti perkrautas ar triuksmingas aplinkas
• atidziai sekite zmones, kad suzinotumete, ar jie laikosi ginklu
• pernelyg analizuoti situacijas ir manyti, kad jie yra blogesni nei jie yra
• pervertinti blogo dalyko, kuris jiems atsiranda fiziskai ar ju santykiuose, tikimybe
• buti pernelyg jautrus zmoniu toniams ar israiskoms, juos paimant
• sunku miegoti ar miegoti

Komplikacijos

Del to, kad hipervigilansas gali sukelti elgesi zmonems, gali atsirasti ilgalaikiu komplikaciju. Jie apima:

• obsesinis elgesio modelis
• fizinis ir psichinis issekimas
• sunkumu santykiuose
• problemos darbo vietoje
• socialiniu situaciju vengimas

Priezastys

Hipervigilansas yra smegenu budas apsaugoti kuna nuo pavojaus. Tokiu budu zmones, kovojantys kariuomeneje arba patyre smurta namuose, gali pasireiksti hipervigilancija del tinkamos priezasties.

Taciau hipervigilansas taip pat gali atsitikti, kai nera realaus fizinio pavojaus. Kai taip nutinka, tai yra psichines sveikatos bukle.

Psichines sveikatos salygos, kurios gali sukelti hipervigilancija, yra:

PTSD

PTSD yra nerimo sutrikimas, kuri zmones gali issivystyti po traumos ar gyvybei pavojingo ivykio. Ivykiai, kurie gali sukelti PTSS, yra sie:

• karines kovos
• mirusio mylimojo
• seksualine prievarta
• rimtos avarijos
• ilgalaikis priekabiavimas

Hipervigilansas yra pagrindinis PTSS pozymis, nes zmones bijo susigrazinti trauma. Tai gali paskatinti juos nuolat saugoti, tikintis, kad trauma vel atsiras.

Nerimas

Zmonems, kuriems yra diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD) arba socialinis nerimas, gali pasireiksti hipervigilansas. Tai greiciausiai atsiras naujose situacijose arba kai jie susitinka su naujais zmonemis.

Taciau yra keletas diskusiju del to, ar nerimas sukelia hipervigilancija, ar nerimo sutrikimai atsiranda del hiperviglantinio elgesio.2009 m. Atliktame ziurkiu tyrime nustatyta, kad hipervigilianti bukle tapo labiau pazeidziama del nerimo.

Norint suprasti, ar hipervigilansas yra simptomas ar nerimo sutrikimu priezastis, reikia daugiau tyrimu.

Kitos psichines sveikatos salygos

Hipervigilansas taip pat gali pasireiksti zmonems su kitomis psichines sveikatos salygomis. Tai gali buti:

• sizofrenija
• obsesinis kompulsinis sutrikimas
• bipolinis sutrikimas

Trigeriai

Virsutini elgesi gali sukelti perkrauta aplinka, neaiskios situacijos ir klaustrofobijos jausmai.

Yra bendru veiksniu, del kuriu gali atsirasti hipervarigisko elgesio tiems, kuriems tai daro. Sie veiksniai apima:

• jaustis klaustrofobija
• perkrautas aplinka
• neaiskios situacijos
• praeities traumos priminimai
• argumentai ir sauksmai
• kritika ar varzymasis
• konkuruojantys reikalavimai ar lukesciai
• chaotiskas elgesys kitu
• jaustis taip, lyg jie butu apleisti
• jausmas arba skausmas
• yra emociskai susierzines

Gydymas

Pirmasis gydymo etapas, jei zmogus patiria hipervigilansa del seiminio smurto ar karines kovos, yra pasalinti juos is pavojingos aplinkos.

Kai kas nors isgyvena hipervigilancija del psichines sveikatos bukles, kiti gydymo budai, kurie gali padeti:

• Terapija: Gydytojas gali nukreipti zmones i gydyma, kad padetu gydyti psichines sveikatos bukle, kuri sukelia ju hipervigilancija. Terapijos, kurios gali padeti itraukti kognityvine elgesio terapija (KKT) nerimo ar ekspozicijos terapijai PTSS.
• Vaistas: Nerimas ir PTSS gali buti gydomi beta adrenoblokatoriumi, antidepresantais ar anti-nervingumo vaistais. Sizofrenija ar bipolinis vaistas gali buti gydomas antipsichotikais.

Valdymo metodai

Be to, jei vartojate vaista, jei jis yra paskirtas ir lankomas gydymas, jei jis buvo nurodytas, zmones gali ieskoti kitu budu, kaip valdyti hipervigilansa.

Tarp siu priemoniu gali padeti sie metodai:

• Atsipalaidavimas: Giliai kvepavimo pratimai ar jogas gali padeti atsipalaiduoti ir padeti sumazinti nerima, kad zmones galetu geriau valdyti savo simptomus.
• Pratimas: Reguliariai isleidzia endorfinus, kurie gali padeti sumazinti nerima.
• Prisiminimai: Atkreipkite demesi i tai, kaip jie jaucia ir sutelkti demesi i akimirka, gali padeti zmonems stebeti ir mazinti ju elgesi, susijusi su pasitikejimu.
• Komunikacija: Gali buti naudinga isreiksti, kaip jie jauciasi kitiems ir norintys priimti atsiliepimus apie tai, kiek kartu jie gali buti perauge.
• Objektyvumas: Ieskodama objektyviu irodymu, ar reikia buti apsaugotam, gali padeti zmonems stebeti ju elgesi, susijusi su pasitikejimu.