Hysterektomija, iskaitant kiausidziu pasalinima, sumazina kiausidziu vezio rizika - nekelia kitu pavoju

Moteris, turinti histerektomija, apimancia kiausidziu pasalinima, sumazina kiausidziu vezio issivystymo pavoju ir nera didesnes rizikos susirgti kitu rusiu veziu, sirdies ligomis ar klubo kaulu luziu, pasakojo mokslininkai is Kalifornijos universiteto San Franciske. zurnalas Vidaus ligu archyvai.
Dr. Vanessa Jacoby ir komanda surinko duomenis is WHI (Moteru sveikatos iniciatyva), kuriuose dalyvavo daugiau kaip 25 000 moteru po menopauzes, kuriu amzius nuo 50 iki 70 metu, - visi jie buvo hesterektomijos ir ne vienas is ju neturejo seimos kiausidziu vezio atveju. Mazdaug 56% ju pasalino kiausides. 79% pacientu gavo tam tikra PHT (hormonu pakeiciamaja terapija). Moterys buvo stebimos vidutiniskai nuo 7 iki 8 metu, kad suzinotu, kiek issivysciusiu sirdies ligu, klubo luziu ar kiausidziu vezio.
Jie nustate, kad kiausidziu vezys susirgo 1 is 300 moteru, kuriems buvo tik histerektomija, palyginti su 1 is 5000, kuriu kiausides buvo pasalintos.
Abieju moteru grupiu - tu, kuriems buvo tik histerektomijos, ir pacientams, kuriems buvo histerektomijos ir kiausidziu pasalinimas, buvo panasus slaunikaulio luzis ir sirdies ligos - 8 is 1 000 per metus.
A histerektomija yra chirurginis gimdos pasalinimas - kartais tai gali buti gimdos kaklelis. Kai isimamos gimdos ir gimdos kaklelio, procedura vadinama totaline histerektomija. Pasalinus tik gimdos kuna, nepasalinant gimdos kaklelio, ji vadinama tarpine heisterektomija. An oophorektomija arba ovariekektomija yra chirurginis vienos ar abieju kiausidziu pasalinimas.
Ju isvados buvo pries Slaugytoju sveikatos tyrima, kuris, atrodo, nustate rysi tarp oophorektomijos ir didesnes vezio mirciu, sirdies ligu ir mirtingumo rizikos.
Nors Slaugytoju sveikatos tyrimas taip pat buvo didelis ir ilgejes tolesnis gydymo laikotarpis, jis buvo skirtas tik 51-63 metu amziaus moterims.
Dr Vanessa Jacoby sake:

"Ka musu tyrimas pabrezia, yra tai, kad labai neaisku, nes yra sis dviprasmiskas duomenu derinys. Tiesiog netinkamas atsakymas yra apie tai, ka daryti del savo kiausidziu pasalinimo ar islaikymo histerektomijos metu. Tikrai reikia daug daugiau darbo".

JAV kasmet atliekama mazdaug 600 000 histerektomiju. Paprastai jie vyksta moterims, kurios dar nepasieke menopauzes, taciau gimdoje auga sunkus kraujavimai arba inirtingi gerybiniai augliai. Pacientams, kuriu amzius maziausiai 40 metu, paprastai yra skiriama oophorektomija, siekiant apsaugoti nuo kiausidziu vezio. Kiausidziu vezys paveikia tik 1,4% moteru, taciau jis turi labai dideli mirtinguma.
Kai HRT tapo maziau populiarus menopauzes simptomu gydymui, kiausidziu pasalinimas is moteru, neturinciu seimos kiausidziu vezio, tapo priestaringais klausimais. Moteru sveikatos iniciatyvos tyrime HRT buvo susijes su padidejusia insulto, sirdies ligu ir vezio rizika.
Jacoby pabreze, kad ju tyrimas neturejo nieko bendro su hormonu terapijos vartojimu.
Tyrejai teige, kad ju isvada rodo, kad oophorektomijos atlikimas nedidina moters rizikos tam tikroms ligoms ir ligoms vystytis.
Moterys po menopauzes, kuriu kiausides pasalinamos, neturi zymiai skirtingo hormono lygio, palyginti su kiausidziu islaikymais, - paaiskina autoriai, - nepakanka hormonu lygio skirtumu, kad galetu tureti itakos ju ilgalaikei sveikatai.

Autoriai pridure, kad moterys, kurioms atliekama histerektomija ir ju kiausides, turi mazesne kiausidziu vezio rizika nei moterys, kurios niekada neturi histerektomijos.
Nors naujausio tyrimo metu moterys, kurioms buvo pasalinti kiausides, neturejo didesnes rizikos insultui, sirdies priepuoliui ar plauciu kraujo kresuliams, jie turejo siek tiek didesne velesnes hipertenzijos (padidejusio kraujospudzio) ir krutines angina rizika.

"Oorektomija pries kiausidziu populiacija ir joterektomija - sirdies ir kraujagysliu ligos, klubo luzis ir vezys moteru sveikatos iniciatyvos stebejimo tyrimuose"
Vanessa L. Jacoby, MD, MAS; Deborah Grady, MD, MPH; Jean Wactawski-Wende, PhD; JoAnn E. Manson, MD, DrPH; Matthew A. Allison, MD, MPH; Miriam Kuppermann, PhD, MPH; Gloria E. Sarto, MD, PhD; John Robbins, MD, MSH; Lawrence Phillips, MD; Lisa W. Martin, MD; Mary Jo O'Sullivan, MD; Rebecca Jackson, MD; Rebecca J. Rodabough, MS; Marcia L. Stefanick, PhD
Arch Intern Med. 2011; 171 (8): 760-768. doi: 10.1001 / archinternmed.2011.121
Parase Christian Nordqvist