Neatsargumas siejamas su akademiniu nesekme, o ne hiperaktyvumu

Neseniai baigtas vidurinio ugdymo mokymasis daznai siejamas su nejauku, o ne hiperaktyvumu, kaip teigia naujas Monrealio universiteto tyrimas. Sio tyrimo pagrindinis autorius, Dr. Jean-Baptiste Pingault, priklausantis Sainte-Justine Motinos ir vaiko universitetines ligoninei, beveik 20 metu ivertino 2000 vaiku tevu ir mokytoju duomenis ir padare isvada, kad vaikai, turintys demesio problemu, ankstyvuoju laikotarpiu turi prevencine intervencija ju pletra.
Mokytojai vertina savo mokiniu demesio problemas, tokias kaip nesugebejimas susikaupti, atsikvepimas, tendencijos atsisakyti ar lengvai issiblaskyti.
Hiperaktyvumas buvo apibreztas elgesio savybes, tokias kaip nerimas, begimas aplink, kramtyti ir svelnus.
Remiantis tyrimu, tik 29 proc. Vaiku, turinciu demesio trukumo, baige vidurine mokykla, palyginti su 89 proc. Vaiku, neturinciu neatsargumo problemu.
Priesingai, skirtumas tarp hiperaktyviu vaiku, baigusiu vidurine mokykla, tiems, kurie to nedaro, buvo zymiai mazesnis, t. Y. Atitinkamai 40% ir 77%. Nepastebejimas vis dar vaidino labai svarbu vaidmeni, netgi istaisius duomenis apie kintamuosius, tokius kaip socialinis ir ekonominis statusas bei sveikatos problemos, susijusios su ADHD, o tai nebuvo hiperaktyvumo atvejis.
Dr Sylvana Côte, tyrimo vadovas paaiskino:

"Mokyklos sistemoje daznai pamirstami vaikai, kuriems sunku atkreipti demesi, nes, skirtingai nei hiperaktyvus vaikai, jie netrikdo klases. Taciau mes zinome, kad mes galime ismokyti vaikus atkreipti demesi taikant atitinkama veikla ir tai gali padeti skatinti sekme. mokykloje."

Isvados buvo paskelbtos po to, kai psichines sveikatos ekspertai pradejo svarstyti, ar kitame diagnostikos ir statistikos psichiniu sutrikimu vadovo (DSM) leidime butu tikslinga atskirti hiperaktyvuma ir neatsargumo problemas.
Pingault pakomentavo:

"Sios dvi sveikatos problemos dabar buvo tikslesnes, ir dabar turesime apibrezti diferencijuota neatsargumo tipa, kuris yra nepriklausomas nuo hiperaktyvumo, siekiant pagerinti musu supratima apie si reiskini ir geriau pritaikyti intervencijas".

Petra Rattue