Trumpas ivadas i fiziologija

Turinys

1. Kas yra fiziologija?
2. Istorija
3. Biologines sistemos
4. Filialai
5. Fiziologija ar anatomija?

Fiziologija yra normaliu funkciju tyrimas gyvuose tvariniuose. Tai biologijos skyrius, kuriame aptariamos ivairios temos, apimancios organus, anatomija, lasteles, biologinius junginius ir ju tarpusavio rysius, kad butu galima padaryti gyvenima.

Nuo senoves teoriju iki molekuliniu laboratoriju metodu, fiziologiniai tyrimai suformavo musu supratima apie musu kuno sudeti, kaip jie bendrauja ir kaip jie mus gyvai palaiko.

Merrianas-Websteris apibrezia fiziologija kaip:

"[A] biologijos skyrius, kuriame nagrinejamos gyvenimo ar gyvosios medziagos (pavyzdziui, organu, audiniu ar lasteliu) funkcijos ir veikla bei susije fiziniai ir cheminiai reiskiniai".

Greiti faktai apie fiziologija

Stai keletas pagrindiniu tasku apie fiziologija. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Fiziologija gali buti laikoma gyvenimo kurimo funkciju ir procesu studija.
• Fiziologijos tyrima galima atsekti ne maziau kaip 420 m. Pries Kristu.
• Fiziologijos tyrimas skirstomas i daugeli disciplinu, apimanciu tokias temas kaip pratimai, evoliucija ir gynyba.

Kas yra fiziologija?

Fiziologija apima daugybe disciplinu zmogaus biologijoje ir uz jos ribu.

Fiziologijos studija tam tikra prasme yra gyvenimo studija. Jame pateikiami klausimai apie vidinius organizmu veikimus ir ju saveika su aplinkiniais pasauliais.

Fiziologija tikrina, kaip veikia organai ir sistemos kune, kaip jie bendrauja, ir kaip jie derina savo pastangas, kad sudarytu palankias salygas islikimui.

Zmogaus fiziologija, butent, daznai skirstoma i pakategores; sios temos apima daugybe informacijos.

Mokslininkai sioje srityje gali sutelkti demesi i mikroskopinius organelius is lasteliu fiziologijos ir i platesnes temas, tokias kaip ekofiziologija, kuri apzvelgia visus organizmus ir kaip jie prisitaiko prie aplinkos.

Svarbiausias fiziologiniu tyrimu ratas Medicinos naujienos siandien taikoma zmogaus fiziologija; sioje srityje tyrineja biologines sistemas lasteleje, organuose, sistemoje, anatomijoje, organizme ir visur tarp ju.

Siame straipsnyje mes aplankysime keleta fiziologijos poskyriu, kurdami trumpa sio didziojo dalyko apzvalga. Pirma, mes einame per trumpa fiziologijos istorija.

Istorija

Daugelis Hipokratas yra "medicinos tevas".

Fiziologijos studija atsiremia i senoves Indija ir Egipta.

Kaip medicinos disciplina, jis atsitinka bent jau iki Hipokrato, zinomo "medicinos tevo", apie 420 m. Pr. Kr. Laiku.

Hipokratas sukure keturiu humoru teorija, teigdamas, kad kunas turi keturis skirtingus kuno skyscius: juoda tulzi, skreplius, krauja ir geltona tulzi. Bet koks ju santykio sutrikimas, kaip teigiama, sukelia bloga sveikata.

Klaudijus Galenas (c.130-200 AD), taip pat zinomas kaip Galenas, pakeite Hipokrato teorija ir pirma karta panaudojo eksperimentus, kad gautu informacija apie kuno sistemas. Jis placiai vadinamas eksperimentines fiziologijos ikureju.

Tai buvo Prancuzijos gydytojas Jean Fernel (1497-1558), kuris pirma karta pristate senoves graiku termina "fiziologija", kuris reiskia "gamtos, kilmes saltiniu tyrima".

Fernelis taip pat buvo pirmasis, kuris apibudino stuburo kanala (stuburo vietos, kurioje praeina nugarkaulis). Jis turi menulio krateri, pavadinta jo vardu uz jo pastangas - vadinamas Fernelius.

Dar vienas suolis i prieki fiziologinese ziniose atsirado knygos William Harvey knygos pavadinimu Anatomine disertacija del sirdies ir kraujo judejimo gyvunams 1628 m.

Harvey buvo pirmasis, kuris apibudino sistemine kraujotaka ir krauja per smegenis ir kuna, judanti sirdimi.

Galbut nenuostabu, kad daug medicinines praktikos buvo pagristos keturiais humorais iki pat 1800 m. (Pvz., Kraujo paemimas). 1838 m. Pasikeite mintis, kai i scena atvyko Matthias Schleiden ir Theodor Schwann lasteliu teorija, kurioje teorizuojama, kad kunas sudarytas is nedideliu atskiru lasteliu.

Is cia fiziologijos laukas atsidare, o pazanga padaryta greitai:

• Josephas Listeras, 1858 m. - is pradziu studijavo kraujo kresejima ir uzdegima po suzalojimo, jis toliau atrado ir naudojo gelbejimo antiseptikus.
• Ivanas Pavlovas, 1891 - salyginiai fiziologiniai atsakymai sunyse.
• August Krogh, 1910 - laimejo Nobelio premija uz atradima, kaip kraujo tekme reguliuojama kapiliaruose.
• Andrew Huxley ir Alanas Hodgkinas, 1952 m. - atrado jonini mechanizma, kuriuo perduodami nerviniai impulsai.
• Andrew Huxley ir Hugh Huxley, 1954 m. - padare pazanga raumenu tyrinejime, nustatydami slankiojancias gijotes skeleto raumenyse.

Biologines sistemos

Pagrindines sistemos, kurias apima zmogaus fiziologijos tyrimas, yra sios:

• Kraujotakos sistema - iskaitant sirdi, kraujagysles, kraujo savybes ir tai, kaip cirkuliacija veikia del ligos ir sveikatos.
• Virskinimo / isskyrimo sistema - kietuju medziagu judejimas is burnos i isange; tai apima bluznies, kepenu ir kasos tyrima, maisto pavertima degalais ir jo galutini isejima is kuno.
• Endokrinine sistema - endokrininiu hormonu, kurie pernesa signalus visame organizme, tyrimas, leidziantis jam reaguoti kartu. Pagrindinis demesys skiriamas pagrindinems endokrininems liaukoms - hipofizes, skydliaukes, antinksciu, kasos, paratyroidu ir gonadu, taciau beveik visi organai isskiria endokrininius hormonus.
• Imunine sistema - organizmo naturali gynybine sistema susideda is baltuju kraujo lasteliu, uzkietejimu ir limfiniu sistemu. Sudetingas receptoriu ir molekuliu masyvas derinamas siekiant apsaugoti seimininka nuo patogenu ispuoliu. Molekules, tokios kaip antikunai ir citokinai, labai skiriasi.
• Integumentine sistema - oda, plaukai, nagai, prakaito liaukos ir riebalines liaukos (issiskiria riebi arba vaski medziaga).
• Skeleto-raumenu sistema - skeletas ir raumenys, sausgysles, raisciai ir kremzles. Kaulu ciulpai - kur gaminami raudonieji kraujo kuneliai - ir kaip kaulai saugo kalcio ir fosfato.
• Nervu sistema - centrine nervu sistema (smegenys ir nugaros smegenys) ir periferine nervu sistema. Nervu sistemos tyrimas apima jutimo, atminties, emociju, judesio ir minties tyrimus.
• Inkstu ir slapimo sistema - iskaitant inkstus, kiausidzius, slapimtakius ir slaple, si sistema pasalina vandeni is kraujo, gamina slapima ir nesioja atliekas.
• Dauginimosi sistema - susideda is gonadu ir lytiniu organu. Sios sistemos tyrimas taip pat apima tyrima, kaip vaisius kuriamas ir palaikomas 9 menesius.
• Kvepavimo sistema - susideda is nosies, nosies kraujagysliu, trachejos ir plauciu. Si sistema duoda deguoni ir isskiria anglies dioksida ir vandeni.

Filialai

Apsaugos fiziologija tiria naturalias gamtos gynybines reakcijas.

Yra daug dalyku, kurie ju pavadinime naudoja zodi "fiziologija". Zemiau pateikiami keli pavyzdziai:

• Lasteliu fiziologija - tyrimas, kaip lasteles veikia ir saveikauja; lasteliu fiziologija daugiausia demesio skiriama membranu transportavimui ir neuronu perdavimui.
• Sistemu fiziologija - tai daugiausia demesio skiriama sudetingu biologiniu sistemu skaiciavimui ir matematiniam modeliavimui. Jame bandoma apibudinti, kaip atskiros sistemos lasteles ar komponentai suvienija, kad galetu atsakyti kaip visuma. Jie daznai tiria metabolinius tinklus ir lasteliu signalus.
• Evoliucine fiziologija - tyrimas, kaip sistemos ar ju dalys adaptuojamos ir keicia ivairias kartas. Moksliniu tyrimu temos apima daugybe sriciu, iskaitant elgesio vaidmeni evoliucijoje, seksualine atranka ir fiziologinius pokycius, susijusius su geografine variacija.
• Apsaugos fiziologija - pokyciai, kurie atsiranda kaip reakcija i galima gresme, pvz., pasirengimas atsakui i kova ar skrydi.
• Pratimai fiziologija - kaip rodo pavadinimas, tai fiziniu pratimu fiziologijos tyrimas. Tai apima bioenergetikos, biochemijos, kardiopulmonines funkcijos, biomechanikos, hematologijos, skeleto raumenu fiziologijos, neuroendokrinines funkcijos ir nervu sistemos funkciju tyrimus.

Minetos temos yra tik nedidelis turimu fiziologiju pasirinkimas. Fiziologijos sritis yra tokia pat svarbi, kaip ir didele.

Fiziologija ar anatomija?

Anatomija glaudziai susijusi su fiziologija. Anatomija reiskia kuno daliu strukturos tyrima, taciau fiziologija orientuota i tai, kaip sios dalys veikia ir yra tarpusavyje susijusios.

Anatomija: trumpas ivadasSuzinokite daugiau apie anatomijaSkaityti dabar