Ar technologija mus priversta padaryti sveikesne ar sunkesne?

Ar technologija tikrai mums naudinga? Neseniai McCann Erickson pasaulinis zvalgybos padalinys istyre klausima, ar technologija mus dar labiau sveikos ar labiau serga. Agentura isleido savo tyrimo "Sielos tiesa" rezultatus, kuriuose apklausta daugiau kaip 7000 zmoniu is keliu skirtingu pasaulio saliu apie ju nuomone apie technologiju poveiki.
Nors siek tiek daugiau nei puse respondentu mano, kad technologijos daro mus sveikesnius, stebuklinga 46 proc. Mane, kad tai visai neleidzia mums padeti ir tik dar labiau apsunkina mus. Tai atspindi misria nuomone apie technologijos poveiki sveikatai, kai kurie mano, kad technologine pazanga skatina tik nesveika gyvensena, del kurio atsiranda nutukimas.
Tyrimai parode, kad siuolaikines technologijos, ypac su ekranais ir monitoriais, prisidejo prie nutukimo sprogimo. Netgi ne taip naujos technologijos, t. Y. Tos, kurios buvo mazdaug puse simtmecio, mus pagilino. Tyrimai daznai kalba apie rysi tarp televizijos ziurejimo ir plauku tiesinimo.

"McCann" generalinis strategijos pareigunas Daryl Lee sake:

"Siandien sveikatingumo arenoje vyksta jaudinanti technologine revoliucija, leidzianti vartotojams ir musu sveikatai pertvarkyti. Vis delto, kai nutukimas vertinamas kaip didziausia gresme busimai sveikatai, yra ir susirupinimas, kad technologijos skatina bloga elgesi".

Jis pridejo:

"Geros naujienos yra tai, kad 94 proc. Vartotoju sako, kad prekes zenklai vaidina svarbu vaidmeni palaikant ju sveikatingumo poreikius. Prekiniams zenklams niekada nebuvo geresnio laiko, kad jie galetu pasikeisti."

Is dabartines, siuolaikinio sveikatingumo pobudzio buvo istirta is Kinijos i Brazilija - rezultatai rodo, kad yra daug priestaravimu, kuriuos gali isspresti prekes zenklai.

Kulturiniai stebuklai visame pasaulyje

Daugybe zmoniu mano, kad socialiniu tinklu svetaines, tokias kaip "Facebook", jie riebi. Mazdaug 25 proc. Jaunu vyru ir 17 proc. Tos pacios moterys nerimauja, kad ju manija apie technologijas ir interneto tinklu naudojima skatina gyventi daug labiau sulaukusio gyvenimo budo, kuris gali sukelti nutukima. Is viso 20 proc. Zmoniu (is visu amziaus grupiu ir lyciu) mano, kad technologija jas daro riebus.
Be to, ketvirtadalis zmoniu tikejo, kad siuolaikine manija su sveikata tik daro mus nesveika. Cyberchondriacs - zmones, kurie internete iesko informacijos apie sveikata, dazniausiai diagnozuoja su nutukimu susijusias ligas ir alergijas, taigi yra daugiau zmoniu, kurie klaidingai diagnozuoja.
Kita vertus, del technologijos 40 proc. Zmoniu labiau linke kontroliuoti savo sveikata. 21 proc. Respondentu mano, kad gydytojai artimiausioje ateityje bus pasene.

Dauguma tiki, kad jie gyvens iki 79 metu amziaus, bet tikisi gyventi iki 87 metu, o kinu manymu jie gyvens ilgiausiai, o amerikieciai "nori" gyventi ilgiausiai. Nustatyta, kad optimalus amzius pasiekti gerove yra 34 (nors Japonijoje jis yra 44, o Turkijoje - 23).
Idomu tai, kad Kinijoje vis daugiau susirupinima kelia senejimas - tik 7 proc. Kinijos vartotoju apklause, pavyzdziui, senejimo ideja, palyginti su 26 proc. Zmoniu visame pasaulyje. Paklaustas, ar jie noretu islikti amziumi amziams, 32 proc. Atsake "taip".
Sirdis, kepenys ir inkstai buvo pagrindiniai organai, kuriuos zmones mane esa butina islaikyti ir islaikyti sveika praeityje, taciau del Alzheimerio ligos atsiradimo smegenys taip pat buvo itrauktos i si "A" organu sarasa. Beveik puse zmoniu atlieka reguliarius smegenu pratybas, siekdami isitikinti, kad ju pazinimo gebejimai ir toliau dirba sparciai. Is tiesu, jei priversti, zmones JAV, U. K, Turkijoje ir Brazilijoje pries fizine sveikata itvirtintu savo psichine sveikata.
Parase Joseph Nordqvist