Viskas, ka reikia zinoti apie laparoskopija

Turinys

1. Kas yra laparoskopija?
2. Tikslas
3. Privalumai
4. Rizika
5. Atkurimas

Stuburo laparoskopija yra chirurgine procedura, apimanti priemone, vadinama laparoskope. Tai iterpiama per maza ipjovima pilvoje, o del sios priezasties laparoskopine chirurgija taip pat zinoma kaip "rakto skyles" operacija.

Procedura daznai naudojama diagnozuoti dubens, gimdos ir slapimo pusles sutrikimus ir ligas.

Jei sie mazi pjuviai yra tik apie 0,5 colio ilgio, laparoskopija dazniausiai vadinama minimaliai invazine operacija ir vengiama atviros chirurgines proceduros.

Procedura dazniausiai atliekama esant bendriniam anestetikui. Paprastai pacientai, kuriems atliekama laparoskopija, visiskai miega. Taciau prireikus galima naudoti regionini anestetika.

Nors laparoskopija galima naudoti daugelyje skirtingu proceduru, tokiu kaip pilvo ertmes taisymas ir priedo pasalinimas, siame straipsnyje daugiausia demesio skiriama ginekologiniam dubens laparoskopijos naudojimui.

Greiti faktai apie laparoskopija

• Laparoskopija kartais vadinama "minimaliai invazine chirurgija" arba "banglentine chirurgija".
• Organai, kuriuos galima istirti naudojant dubens laparoskopija, apima gimda, kiausidzius ir kiausintakius.
• Anglies dioksidas naudojamas prapleciant pilvo ertme, todel gydytojas gali lengviau istirti paciento vidines savybes.
• Laparoskopijos gali buti naudojamos chirurgijos metu, siekiant istaisyti ar pasalinti pazeistas organu dalis.
• Rizika, susijusi su laparoskopija, apima kraujavima ir vidaus organu pazeidima.

Kas yra laparoskopija?

Laparoskopija padeda diagnozuoti dubens ir ginekologines problemas, taciau islieka minimali invazija.

Laparoskopija yra diagnostine procedura, kuri naudoja plona prietaisa su pritvirtinta sviesa ir fotoaparatu, kad padetu gydytojui geriau suprasti organu pazeidimus ir ligas.

Laparoskopijos metu laparoskopas i pilva ikisamas per maza kirtikli pilve. Veliau pilvas uzpilamas anglies dvideginiu, naudojant kateteri, leidzianti geriau vaizduoti organus pilvo ir dubens.

Kartais bus naudojami papildomi chirurginiai instrumentai. Irankius galima iterpti per ipjovimo vietas. Daznai galima tiketis iki keturiu mazu pjuviu.

Gali buti naudojama priemone, vadinama gimdos manipuliatoriumi. Sis itaisas ikistas i maksti, gimdos kakleli ir gimda, kad organu judesiui butu lengviau matyti skirtinga dubens anatomija.

Kai procedura baigta, chirurgas pasalins didziaja dali anglies dvideginio is pilvo, pasalins visas naudotas priemones, uzdarys pjuvius dygsniais ir padengs sriti mazais tvarsciais.

Po proceduros pacientas nuo anestezijos gali jausti nuovargi ar skausma. Dauguma pacientu yra isgelbeti is ligonines ju operacijos diena, nors kai kuriems zmonems, pavyzdziui, po laparoskopines histerektomijos, gali prireikti hospitalizacijos, kad butu galima visiskai atsigauti.

Tikslas

Laparoskopija gali buti atliekama del daugelio priezasciu, sveikatos bukles ir diagnozes, iskaitant kiausintakiu liga, diagnostikos proceduras ir tam tikru salygu gydyma.

Dazniausios laparoskopijos priezastys yra:

• endometriozes diagnoze ir gydymas, letinis dubens skausmas, dubens uzdegimine liga ir nevaisingumo priezastys
• fibroidu, gimdos, kiausidziu cistu, limfmazgiu ar negimdinio nestumo pasalinimas
• ivairiu sutrikimu, iskaitant slapimo nelaikyma, dubens organu prolapsa ir tam tikru vezio formu gydyma
• tam tikru vezio, iskaitant kiausides, gimdos ir gimdos kaklelio, vertinima.

Ka reikia zinoti apie endometrioze?Kas atsitinka, jei turite endometrioze? Suzinokite daugiau apie tai, kaip atpazinti zenklus.Skaityti dabar

Privalumai

Kaip ir bet kokia chirurgine procedura, yra naudos ir rizikos, susijusios su laparoskopija. Proceduros privalumai yra akivaizdus palyginant laparoskopija su atvira operacija.

Laparoskopijos nauda apima:

• maziau skausmas nei atvira procedura
• greitesnis atsigavimas
• mazesnius pjuvius
• mazesne infekcijos rizika

Rizika

Laparoskopijos rizika yra tokia:

• kraujavimas ir galimas kraujo produktu perpylimo poreikis
• infekcija
• isvarza
• vidiniu strukturu, tokiu kaip kraujagysliu, skrandzio, zarnu, slapimo pusles ar slapimo pusles, pakenkimo rizika.
• nepageidaujamos reakcijos i anestezija
• pilvo uzdegimas ar infekcija
• kraujo kresuliai

Atkurimas

Laparoskopija gali sukelti nugaros ar peties skausma, nes organizme lieka anglies dioksidas.

Per kelias dienas po laparoskopijos gali atsirasti daug simptomu, iskaitant:

• nuovargis
• skausmas gerkleje del kvepavimo vamzdelio operacijos metu
• diskomfortas ipjovimo vietoje
• pilvo putimas
• peties ar nugaros skausmas is likusio anglies dioksido pilvo srityje, kuris gali sudirginti diafragma

Bet koks peciu ar nugaros skausmas turetu isspresti per kelias dienas. Jei pasireiskia bet kuris is siu simptomu, planuokite kita paskyrima su savo gydytoju:

• pablogejimas ar stiprus skausmas
• pykinimas ar vemimas
• sunkus kraujavimas is maksties
• sunkus menstruacinis kraujavimas arba menstruacinis kresejimas
• alpulys
• infekcijos pozymiai, iskaitant karsciavima, saltkretima ar paraudima, patinima ir issiskyrima perpjovimo vietoje
• nesugebejimas istustinti slapimo pusle
• dusulys

Sie simptomai gali rodyti komplikacija, atsiradusia del proceduros, kuri gali prireikti tolesnio gydymo.

Paprastai zmones paprastai gali atsinaujinti per 1 ar 2 dienas po operacijos. Taciau turetumete aptarti konkrecius apribojimus ir nurodymus savo sveikatos prieziuros paslaugu teikejui.Tai gali apimti vengiant sunkiu pratimu ar kelimo kelias savaites.